Sąvokos: vainiklapis, piestelė, kuokelis, taurėlapis, žiedsostis, žiedadulkė, dulkinė, mezginė, piestelės liemenėlis, piesteliniai žiedai, kuokeliniai žiedai, nektaras, apdulkinimas, apvaisinimas
Šioje temoje jūs:
- išnagrinėsite žiedo sandarą;
- sužinosite, kur susiformuoja moteriškosios ir vyriškosios lytinės gametos;
- išsiaiškinsite, kas yra apdulkinimas;
- sužinosite, kuo skiriasi vabzdžių ir vėjo apdulkinami žiedai;
- išsiaiškinsite, kaip vyksta apvaisinimas.
Pavasarį akys tiesiog raibsta nuo spalvų ir žiedų įvairovės. Vakarais užuodžiame žydinčias gėles, jas skiname ir piname vainikus. Sakome, kad gamta žydi. Tai augalų dauginimosi metas. Kodėl skirtingų augalų žiedai tokie įvairūs? Ar visi žiedai kvepia?
Kad kiekvienas organizmas išliktų kaip rūšis, turi susilaukti palikuonių. Kad susilauktų palikuonių, organizmas turi daugintis. Augalai, kaip ir gyvūnai, turi skirtingas žiede susiformuojančias lytines gametas.
Žiedas – augalų lytinio dauginimosi organas
Augalo žiedas – vienas iš gražiausių gamtos kūrinių. Žmonės žiedais gėrisi, juos dovanoja įvairiomis progomis. Tačiau gamtinė žiedo paskirtis – ne žavėti, o užtikrinti dauginimosi funkciją. Žiedas yra augalų lytinio dauginimosi organas, leidžiantis augalams plisti ir išlaikyti rūšiai būdingas ypatybes. Tam tikrose jo dalyse gaminamos daugintis skirtos lytinės gametos (6.2.1 pav.; 1 lentelė).
1 lentelė. Žiedo sandara
Žiedo dalis | Sandara ir paskirtis |
Vainiklapiai | Kuokelius ir piestelę supantys ir nuo išorės poveikio juos saugantys spalvoti lapeliai. Jie padeda augalui privilioti vabzdžius. |
Piestelė | Žiedo moteriškoji dalis. Joje formuojasi sėklapradžiai su viduje esančia kiaušialąste. |
Kuokeliai | Žiedo vyriškoji dalis. Juose formuojasi žiedadulkės su vyriškosiomis gametomis. |
Taurėlapiai | Žali lapeliai, gaubiantys žiedą iš išorės. Jie saugo žiedo dalis nuo pažeidimų, kai šis dar būna neišsiskleidęs. |
Žiedadulkėse susidaro vyriškosios lytinės gametos
Pauosčius gėles, ant nosies galiuko dažnai lieka geltonos ar rudos spalvos dulkelių. Tai – žiedadulkės. Jos susikaupusios kuokelio viršutinėje dalyje – dulkinėje (6.2.2 pav.), susijungusioje su koteliu, išaugusiu iš žiedo vidinės dalies. Žiedadulkėms subrendus, dulkinė plyšta ir žiedadulkės išbyra.
Kur formuojasi augalo kiaušialąstė?
Sustorėjusi apatinė piestelės dalis vadinama mezgine. Iš jos formuojasi vaisius su sėkla. Sėklos vystosi iš sėklapradžių, kuriuose yra kiaušialąstės. Tarp purkos ir mezginės yra piestelės liemenėlis (6.2.2 pav.).
Vyriški ir moteriški žiedai
Dauguma augalų žiedų turi ir piestelę, ir kuokelius. Kai kurių augalų žieduose yra tik piestelė. Tokie žiedai vadinami piesteliniais (6.2.3 pav.). Žiedai, kuriuose yra tik kuokeliai, vadinami kuokeliniais (6.2.4 pav.). Pavyzdžiui, agurkų piesteliniai ir kuokeliniai žiedai yra ant to paties augalo, o gluosnių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai auga ant skirtingų augalų.
Augalų žiedų apdulkinimas
Vabzdžiai, skraidydami nuo vieno augalo prie kito, maitinasi žiedo viduje esančiu lipniu skysčiu – nektaru. Jie kartais turi giliai įlįsti į žiedą, kad pasiektų nektarą. Tuo metu ant jų kūno byra žiedadulkės. Kai vabzdys nutupia ant kito žiedo, jos nuo vabzdžio kūno lengvai patenka ant piestelės purkos. Toks procesas, kai žiedadulkės nuo kuokelio dulkinės patenka ant piestelės purkos, vadinamas apdulkinimu. Vieni žiedai prisitaikę, kad juos apdulkintų vabzdžiai, kitus apdulkina vėjas.
Vabzdžių apdulkinamų žiedų požymiai (6.2.5 pav.):
- išskiria nektarą;
- turi ryškius vainiklapius;
- dulkinės ir purkos yra žiedų viduje;
- žiedadulkės yra nelygiais kraštais.
Vėjo apdulkinamų žiedų požymiai (6.2.6 pav.):
- žiedai maži, neišvaizdūs, neturi vainiklapių;
- neišskiria nektaro;
- dulkinės ir purkos styro žiedo išorėje;
- smulkios žiedadulkės.
Kiaušialąstės apvaisinimas mezginėje
Žiedadulkėje esančios vyriškosios lytinės gametos turi pasiekti sėklapradyje esančią kiaušialąstę. Sėklapradžiai yra piestelės mezginėje. Patekusi ant piestelės purkos, žiedadulkė sudygsta – iš jos išauga dulkiadaigis. Jo galiuke būna vyriškosios lytinės gametos. Skverbdamasis link mezginės, dulkiadaigis jas nuneša prie sėklapradžio. Pasiekęs sėklapradį, dulkiadaigis įsiskverbia į jo vidų ir plyšta. Tada vyriškoji ir moteriškoji lytinės gametos susilieja ir įvyksta apvaisinimas (6.2.7 pav.). Po apvaisinimo iš sėklapradžio formuojasi sėkla.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite žiedo dalis.
- Nurodykite, kuo skiriasi piestelė nuo kuokelių.
- Kuo gali skirtis žiedai?
- Paaiškinkite, kaip vyksta apvaisinimas.
- Palyginkite, kaip augalo žiedai prisitaikę, kad juos apdulkintų vabzdžiai, ir kaip prisitaikę, kad apdulkintų vėjas.
- Kuo apdulkinimas skiriasi nuo apvaisinimo?
Praktinė veikla
Darbo tikslas – patyrinėti žiedadulkes mikroskopu.
Priemonės ir medžiagos: kelių skirtingų augalų žiedadulkės, vanduo, objektinis ir dengiamasis stikleliai, preparavimo įrankiai, mikroskopas.
Darbo eiga:
- Į stiklinę įpilkite vandens.
- Įberkite žiedadulkių.
- Ant objektinio stiklelio užlašinkite vandens lašą su žiedadulkėmis.
- Uždenkite dengiamąjį stiklelį.
- Paruoštą preparatą apžiūrėkite pro mikroskopą.
- Sąsiuvinyje nupieškite matytą vaizdą.
- Palyginkite kelių augalų žiedadulkes, nurodykite jų skirtumus.
Apibendrinimas
- Žiedas – dauginimosi organas, kuriame formuojasi lytinės gametos.
- Žiedą sudaro vainiklapiai, taurėlapiai, piestelė ir kuokeliai.
- Procesas, kai vabzdžiai ar vėjas perneša žiedadulkes, vadinamas apdulkinimu.
- Ant piestelės purkos patekusi žiedadulkė sudygsta.
- Apvaisinimas įvyksta tada, kai susilieja vyriškosios ir moteriškosios gametos.