Sąvokos: vegetatyvinis dauginimasis, klonas, atlanka, auginys, įskiepis, poskiepis, mikrodauginimas
Ar pastebėjote, kad dilgėlės, avietės neauga pavieniui? Dažniausiai bijome įlįsti į dilgėlyną, o aviečiauti einame į avietyną. Nejaugi šie augalai taip sparčiai dauginasi tik barstydami sėklas?
Šioje temoje jūs:
- prisiminsite, kas yra vegetatyvinis augalų dauginimasis;
- išsiaiškinsite, kokie yra augalų vegetatyvinio dauginimosi organai;
- pagilinsite žinias apie augalų vegetatyvinio dauginimo būdus;
- dauginsite augalus vegetatyviškai.
Kaip jau žinote, augalai daugintis gali ne tik sėklomis. Kai kuriems augalams būdingas nelytinis dauginimasis, vadinamas vegetatyviniu dauginimusi. Tai dauginimosi būdas, kai iš atskirų augalo organų išauga naujas augalas – tiksli motininio augalo kopija. Svarbiausi vegetatyvinio dauginimosi organai yra šaknis, stiebas ir lapas. Augalus nelytiškai dauginti gali ir žmonės. Vegetatyviniai palikuonys, kilę iš vieno augalo, vadinami klonais.
Augalų dauginimas(is) stiebais
Daug augalų dauginasi antžeminiais ir požeminiais stiebais, jų ataugomis.
Stiebagumbis – tai gumbo pavidalo požeminis stiebas, turintis pumpurų – būsimo augalo užuomazgų (6.4.1 pav.). Iš pumpurų augantys ūgliai naudoja stiebagumbiuose sukauptas maistines medžiagas. Stiebagumbiais dauginasi ir dauginamos bulvės, bulvinės saulėgrąžos (topinambai). Iš vieno bulvės stiebagumbio išaugęs augalas per vasarą užaugina apie 10–14 naujų stiebagumbių (bulvių).
Svogūnas taip pat yra pakitęs požeminis augalo stiebas (6.4.2 pav.). Svogūne yra pumpuras ir daug augti būtinų maistinių medžiagų. Iš pumpuro augantis augalas naudoja svogūne sukauptas medžiagas, o vėliau jų pasigamina ir augina naujus svogūnus. Svogūnais dauginasi ir dauginami valgomieji svogūnai, česnakai, tulpės, krokai. Iš pasodintos vienos česnakų skiltelės išaugęs česnakas gali užauginti maždaug aštuonias naujas česnakų skilteles.
Šakniastiebis – tai pakitęs požeminis stiebas, leidžiantis pridėtines šaknis. Jis taip pat turi pumpurų, iš kurių išauga antžeminių ūglių (6.4.3 pav.). Šakniastiebiais dauginasi dilgėlės, varpučiai, dauginasi ir dauginamos pakalnutės, vilkdalgiai, mėtos. Dauginimas šakniastiebiais dar vadinamas dauginimu šakninėmis atžalomis. Kai šakniastiebio dalis, jungianti jas su motininiu augalu, nunyksta, šakninės atžalos tampa atskirais augalais.
Antžeminiais stiebais dauginasi ir dauginamos braškės (6.4.4 pav.), žemuogės. Jos leidžia ilgus ūglius, dar vadinamus ūsais. Ant jų auga pumpurai, iš kurių išauga dukterinių augalų.
Avietės, juodieji serbentai, agrastai dauginasi šakniastiebiais, bet juos galima dauginti ir atlankomis (6.4.5 pav.). Ūglis įpjaunamas ir prilenkiamas prie žemės. Įpjauta vieta užberiama žemėmis, o viršūnė pritvirtinama smaigu arba pririšama prie lazdos. Iki rudens įpjovos vietoje ūglis išleidžia šaknis ir tampa savarankišku augalu. Tuomet turi būti atskirtas nuo motininio augalo.
Augalų dauginimas(is) kitomis dalimis
Kai kurie augalai dauginasi pridėtiniais pumpurais. Tai pumpurai, susidarantys neįprastose vietose, pavyzdžiui, ant stiebų arba lapų. Nukritę ant žemės, jie išleidžia šaknis. Taip dauginasi kambarinis augalas kalankė (Kalanchoe) (6.4.6 pav.) – ne tik išvaizdus, bet ir turintis gydomųjų savybių. Svarbu, kad šalia kalankės nebūtų kitų kambarinių augalų, nes lapų pumpurai byra visur, todėl išplinta ir kitų augalų vazonuose.
Kai kuriuos augalus galima dauginti auginiais – atpjautomis augalo dalimis: lapais, stiebais, šaknimis. Tai vienas paprasčiausių dauginimo būdų, ypač praverčiantis tada, kai augalo negalima padauginti sėklomis. Taip dažnai dauginami kambariniai augalai – dauginamo augalo lapas su kotu arba nuo stiebo atpjauta šakelė tiesiog įsodinami į vazoną su žemėmis (6.4.7 pav.) arba, rečiau, įmerkiami į vandenį. Auginio apačioje formuojasi šaknys, kuriomis siurbiamas vanduo su neorganinėmis medžiagomis, o organinių pasigaminama lapuose. Kai išauga šaknys, auginys gali augti kaip savarankiškas augalas. Kai kuriuos kambarinius augalus galima dauginti tik iš lapo ar net lapo gabalėlio (6.4.8 pav.).
Auginiais dauginami ir tokie sumedėję augalai kaip šilauogės, rožės, gluosniai, šaltalankiai. Dauguma auginių, įsodinti į drėgną žemę, įsišaknija ir per kelias savaites tampa savarankiškais augalais.
Vaismedžiai dažniausiai dauginami skiepijant, kai vieno augalo įskiepis – pumpuras ar šakelė – priauginamas prie kito augalo, vadinamojo poskiepio (6.4.9 pav.). Įskiepis ir poskiepis suauga ir auga naujas augalas su dviejų skirtingų augalų savybėmis. Medelynuose iš sėklų auginami medeliai (obelys, kriaušės, slyvos) vadinami laukinukais. Jie neaugins skanių vaisių, tačiau jų šaknys augs didelės, atsparios šalčiams ir sausroms. Įskiepiui parenkamos skanius vaisius auginančių vaismedžių šakelės, nes šių veislių augalai turi nepalankioms sąlygoms (šalčiams, sausroms) jautrias šaknų sistemas. Užaugintas skiepytas augalas bus atsparus nepalankioms sąlygoms, nes turės laukinuko šaknis, o žmogų džiugins gausiu ir skaniu derliumi. Daugelis mūsų soduose ir kiemuose augančių vaismedžių yra skiepyti augalai.
Vegetatyvinis dauginimo būdas žinomas ir taikomas nuo seniausių laikų. Vystantis mokslui ir technologijoms mokslininkai sukūrė naują, tai yra mikrodauginimo, metodą (6.4.10 pav.). Taikant šį metodą, iš kelių ląstelių ar kelių lapų gabalėlių laboratorijoje išauginami tūkstančiai augalo klonų. Taip augalai, pavyzdžiui, vaistiniai, dauginami mokslo tikslais.
Klausimai ir užduotys
- Kas yra vegetatyvinis augalų dauginimasis?
- Nurodykite, kuriais organais augalas dauginasi vegetatyviškai.
- Išvardykite kelis svogūnais dauginamus augalus.
- Paaiškinkite, kodėl mikrodauginimas efektyvesnis nei įprasti vegetatyviniai dauginimo būdai, pavyzdžiui, stiebais, pumpurais, stiebagumbiais.
- Paaiškinkite, kaip reikia supjaustyti bulvės gumbą, kad iš kiekvieno gabalėlio išaugtų naujas augalas.
- Pasidomėkite, kokių įrankių ir priemonių reikia skiepijant vaismedžius. Kokia jų paskirtis?
Praktinė veikla
- Atlikite praktinį darbą „Vegetatyvinis augalų dauginimas“.
Darbo tikslas – padauginti augalą lapais, šakniniais pumpurais, svogūnais.
Priemonės ir medžiagos: trys skaidrūs indeliai su žemėmis arba vandeniu, sanpaulijos lapas, kalankės pumpuras, tulpės svogūnas.
Darbo eiga:
- Į vieną indelį su žemėmis įsodinkite arba į indelį su vandeniu įmerkite nupjautą sanpaulijos lapą. Jeigu lapą pasodinote į dirvožemį, indelį uždenkite stikliniu indu.
- Į antrą indelį pasodinkite nuo kalankės lapo krašto atskirtą pumpurą.
- Į trečią indelį pasodinkite tulpės svogūną.
- Stebėkite, kaip įsišaknija, auga augalai.
- Aptarkite, kuris vegetatyvinis dauginimo būdas, jūsų manymu, yra pranašiausias.
- Atlikite tyrimą su bulvės stiebagumbiu.
- Apžiūrėkite bulvės stiebagumbį. Raskite jame pumpurus, pasižiūrėkite, kaip jie išsidėstę ant pakitusio bulvės stiebo.
- Išilgai perpjaukite bulvės stiebagumbį.
- Ant bulvės užlašinkite kelis lašus jodo.
- Ką pastebėjote? Ką tai įrodo?
- Kodėl bulvės stiebagumbis kaupia krakmolą?
Apibendrinimas
- Augalų dauginimasis vegetatyviniais organais vadinamas nelytiniu, arba vegetatyviniu, dauginimusi.
- Vegetatyviškai augalai gali daugintis antžeminiais ir požeminiais stiebais bei lapais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"