(Biologija 7 kl)

Gyvybės požymiai (1.2 tema)

Sąvoka:

gyvasis organizmas

Šioje temoje jūs:

sužinosite, kokie požymiai būdingi gyviesiems organizmams;
išmoksite atskirti gyvuosius organizmus nuo negyvųjų;
išanalizuosite septynis gyvybės požymius;
atliksite praktinę veiklą.

Daugiau

Gyvybės požymiai

1.2.1 paveiksle parodyti keli organizmai. Palyginkite juos. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?

1.2.1 pav. Organizmų įvairovė

Augalai, gyvūnai ir grybai yra gyvieji organizmai. Kaip nusprendžiame, kas yra gyvas, o kas – ne? Gyvasis organizmas atpažįstamas iš septynių gyvybės požymių.

1. Maitinimasis. Visiems gyviesiems organizmams reikia maisto. Augalai ir gyvūnai minta skirtingai. Augalai yra gamintojai, o kiti gyvieji organizmai (grybai, gyvūnai) – vartotojai (1.2.2 pav.).

1.2.2 pav. Lesinamos vištos

2. Kvėpavimas. Kad organizmai gautų energijos iš maisto, būtinas deguonis. Ląstelėse maisto medžiagoms reaguojant su deguonimi išsiskiria energija ir susidaro anglies dioksidas bei vanduo. Pavyzdžiui, žirgas iškvepia anglies dioksidą ir vandens garus (1.2.3 pav.). Augalai ir grybai taip pat kvėpuoja.

1.2.3 pav. Žirgo iškvepiamas oras tampa matomas dėl jame esančių vandens garų.

3. Šalinimas. Organizmuose vykstant medžiagų apykaitai, susidaro nuodingų medžiagų, ir jas būtina pašalinti. Paukščiai jas šalina su išmatomis, amebos vandens perteklių šalina per pulsuojančią vakuolę, o nesuvirškinto maisto likučius – per bet kurią ląstelės vietą (1.2.4 pav.).

1.2.4 pav. Išmatų šalinimas. Paukščiai kartu su išmatomis šalina ir šlapimo rūgštį.

4. Augimas ir vystymasis. Visi organizmai auga, jų kūnas didėja (1.2.5 pav.), tik auga jie skirtingai, pavyzdžiui, medžiai auga visą gyvenimą, o daugelis gyvūnų – iki tam tikro amžiaus.

1.2.5 pav. Tulpės augimas

5. Judėjimas. Visi gyvieji organizmai gali judėti. Pavyzdžiui, reaguodami į šviesą, augalai atsuka lapus ir žiedus, tačiau, kad tai pastebėtume, reikia laiko. Augalai juda neaktyviai. Daugelis gyvūnų juda aktyviai, tam tikromis kūno dalimis keliauja iš vienos vietos į kitą (1.2.6 pav.).

1.2.6 pav. Medžiojanti lapė

6. Reagavimas. Visi gyvieji organizmai jaučia aplinkos pokyčius ir į juos reaguoja (1.2.7 pav.), pavyzdžiui, šviečiant stipriai šviesai prisimerkia.

1.2.7 pav. Kiaulpienės šviečiant saulei išskleidžia žiedus, o lietingomis dienomis juos suskleidžia.

7. Dauginimasis. Visi gyvieji organizmai palieka į save panašių organizmų – palikuonių. Ši organizmų ypatybė yra svarbiausia sąlyga išlikti. Pavyzdžiui, augalai išbarsto sėklas (1.2.8 pav.), paukščiai deda kiaušinius ir peri jauniklius.

1.2.8 pav. Vėjas išnešioja kiaulpienės vaisius su sėklomis

Negyvi objektai gali turėti kai kurių gyvajam organizmui būdingų požymių, tačiau niekada neturės visų.

Klausimai ir užduotys

Kokius objektus vadiname gyvaisiais organizmais?
Išvardykite gyvajam organizmui būdingus požymius.
Pagal kokius septynis gyvybės požymius galima nustatyti, kad šuo yra gyvasis organizmas?
Ar galima robotą laikyti gyvuoju organizmu? Atsakymą pagrįskite.
Eksperimentu įrodykite, kad pelėsis yra gyvasis organizmas.
Kaip galima įsitikinti, kad augalas, reaguodamas į šviesą, keičia lapų padėtį?

Praktinė veikla „Gyvas ar negyvas?“

1.2.9 paveiksle matote akvariumo augalus. Vienas jų pagamintas iš plastiko, negyvas, kiti – gyvieji organizmai. Atlikite tyrimą, per kurį būtų galima atskirti, kuris organizmas yra gyvas, o kuris – ne.

1.2.9 pav. Akvariumo augalai

Apibendrinimas

Visi gyvieji organizmai pasižymi septyniais gyvybės požymiais: maitinasi, kvėpuoja, šalina atliekas, auga ir vystosi, juda, reaguoja į aplinką, gali daugintis.
Negyvi objektai gali turėti ne visus, o tik kelis gyvybės požymius.

Daugiau