Organizmo sandaros lygmenys (2.3 tema)

Sąvokos:

organų sistema, organizmas, dengiamasis audinys, asimiliacinis audinys, ramstinis audinys, apytakinis audinys, epitelinis audinys, jungiamasis audinys, kraujas, kremzlinis audinys, kaulinis audinys, riebalinis audinys, nervinis audinys

Šioje temoje jūs:

sužinosite organizmo sandaros lygmenis;
nagrinėsite augalo ir gyvūno organizmuose esančius audinius, juos stebėsite mikroskopu, gebėsite atpažinti nuotraukose ir kitose iliustracijose;
mokėsite palyginti ir atskirti augalo bei gyvūno audinius.

Paaiškinkite, kaip suprantate patarlę „Vienas lauke – ne karys“. Prisiminkite, kuo skiriasi vienaląstis ir daugialąstis organizmas. Kaip manote, ar viena ląstelė daugialąsčiame organizme gali atlikti kelias funkcijas?

Daugiau

Organizmo sandaros lygmenys

Ląstelė yra mažiausias ir pagrindinis gyvybės vienetas. Keli skirtingi audiniai susijungia į tam tikros formos organą, atliekantį tam tikrą funkciją organizme, pavyzdžiui, širdį ar smegenis, šaknį ar žiedą. Grupė panašios sandaros organų, atliekančių bendrą funkciją, sudaro organų sistemą, pavyzdžiui, gyvūnų nervų sistemą. Augalai organų sistemų neturi. Visos organų sistemos veikia kartu ir sudaro organizmą. Daugialąstis organizmas susideda iš daugybės ląstelių, tačiau jos nevienodos, nes atlieka skirtingą funkciją ir dirba kaip komanda (2.3.1 pav.).

2.3.1 pav. Žmogaus kūno sandaros lygmenys

2.3.2 pav. Augalo sandaros lygmenys

Augalas sudarytas iš ląstelių, audinių ir organų, bet organų sistemų neturi (2.3.2 pav.). Augalo ir gyvūno ląstelės skiriasi sandara, todėl ir sudaro skirtingus audinius. Jie klasifikuojami kitaip.

Daugiau

Augalo audiniai

Augalo audiniai pagal atliekamą funkciją skirstomi į dengiamuosius, asimiliacinius, ramstinius, apytakinius.

Dengiamasis audinys saugo augalus nuo sužalojimų, temperatūros svyravimų, neleidžia jiems išdžiūti. Šio audinio ląstelių sienelės tvirtos, nes jose kaupiama daug celiuliozės (tvirtumo suteikiančios medžiagos). Audinys laidus šviesai, todėl lapuose gali vykti fotosintezė. Šie audiniai (2.3.3 pav.) dengia augalo šaknų, stiebo ir lapų paviršių.

2.3.3 pav. Lapo dengiamasis audinys

Asimiliacinio audinio (2.3.4 pav.) ląstelės turi daug chloroplastų, o juose yra fotosintezei būtinos medžiagos chlorofilo, kuris augalui ir suteikia žalią spalvą.

2.3.4 pav. Asimiliacinis audinys

Ramstiniai audiniai (2.3.5 pav.) sutvirtina augalo organus, sudaro vidinę atramą, suteikia augalams standumo ir tvirtumo. Jie yra stiebe ir sudaro lapo gyslas. Ramstinio audinio ląstelės turi storas ir tvirtas sieneles, todėl gerai sutvirtina lapų gyslose ir stiebuose esančius apytakinius audinius.

2.3.5 pav. Augalo stiebe esantis ramstinis audinys

Apytakinių audinių ląstelėmis juda vandenyje ištirpusios įvairios medžiagos. Šiuos audinius sudaro vandens ir rėtiniai (2.3.6 ir 2.3.7 pav.) indai. Vandens indais iš šaknų į lapus teka vanduo su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Jų ląstelės negyvos ir tuščiavidurės, o ląstelių galuose nėra sienelių. Rėtiniais indais iš lapų į visas augalo dalis juda organinės medžiagos. Šių indų ląstelės gyvos, o jų ląstelių galuose yra porėtos sienelės, kad galėtų lengviau keliauti medžiagos.

a
b

2.3.6 pav. Apytakiniai audiniai: a – vandens indas, b – rėtinis indas

2.3.7 pav. Saulėgrąžos stiebe esantys vandens ir rėtiniai indai

Daugiau

Gyvūno audiniai

Gyvūnų audiniai būna keturių tipų, bet jų ląstelės daug įvairesnės.

Epiteliniai (dengiamieji) audiniai (2.3.8 pav.) dengia visą kūno paviršių ir sudaro kūno ertmių gleivines. Pagal sandarą ir funkcijas būna dengiamasis ir liaukinis epitelinis audinys. Dengiamasis epitelinis audinys skirstomas pagal ląstelių sluoksnių skaičių: viensluoksnis ir daugiasluoksnis. Epitelinio audinio ląstelės mažos, išsidėsčiusios glaudžiai, todėl gali efektyviai pernešti medžiagas ir apsaugoti organų paviršių.

Jungiamieji audiniai sudaryti iš ląstelių ir daug tarpląstelinės medžiagos. Atlieka mitybinę, atraminę funkciją, palaiko ryšius tarp kitų audinių. Jungiamajam audiniui priklauso kraujas, limfa, kremzlinis, kaulinis, riebalinis ir nervinis audinys.

2.3.8 pav. Žmogaus odos epitelinis audinys

Kraujas (2.3.9 pav.) – tai skystas jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo kūnelių ir skystosios dalies – kraujo plazmos. Kraujagyslėmis tekantis kraujas neša medžiagas, krešėdamas apsaugo organizmą nuo nukraujavimo, naikina ligų sukėlėjus.

2.3.9 pav. Kraujas. Matyti skirtingos kraujo ląstelės ir daug tarpląstelinės medžiagos – plazmos.

Kaulinis audinys (2.3.10 pav.) mūsų kūne sudaro kaulus. Tai vienintelis kietas audinys, nes turi daug tarpląstelinės medžiagos, kurioje kaupia kalcio ir fosforo druskas. Sudaro kūno atramą ir būtinas judėjimui, apsaugo vidaus organus.

2.3.10 pav. Kaulinis audinys

Riebalinio audinio (2.3.11 pav.) ląstelės yra didelės, turi daug citoplazmos, kurioje kaupia riebalus. Daugiausia šio audinio yra mūsų poodyje. Šiame audinyje kaupiami riebalai ląstelėse naudojami kaip energijos šaltinis. Riebalinis audinys suteikia kūnui formą, padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.

2.3.11 pav. Riebalinis audinys

Raumeninio audinio (2.3.12 pav.) ląstelės yra elastingos, todėl gali susitraukti ir pailgėti, atlieka judėjimo funkciją. Ląstelėse daug baltymų, jie ir padeda ląstelėms judėti. Judėjimui reikia labai daug energijos, todėl raumeninėse ląstelėse yra daug mitochondrijų. Prisiminkite: jose gaminama energija. Raumeninis audinys dar padeda reguliuoti kūno temperatūrą, suteikia kūnui formą.

2.3.12 pav. Raumeninis audinys

Nervinis audinys (2.3.13 pav.), perduodamas impulsus iš jutimo organų į mūsų smegenis, padeda reaguoti į aplinkos pokyčius (šviesą, garsą). Mūsų kūnas gali greitai reaguoti ir apsisaugoti nuo kilusio pavojaus.

Nervinis audinys sudaro stuburinių galvos ir nugaros smegenis, bestuburių nervinius mazgus.

2.3.13 pav. Nervinis audinys

Klausimai ir užduotys

Nurodykite, kas sudaro daugialąstį organizmą.
Išvardykite augalo audinius ir nurodykite, kokias funkcijas jie atlieka.
Išvardykite gyvūno audinius ir nurodykite, kokias funkcijas jie atlieka.
Paaiškinkite, kas yra audinys, organas, organų sistema, ir pateikite pavyzdžių.
Apibūdinkite, kas yra organų sistema, ir nurodykite, kokia organizmų grupė ją turi.
Padiskutuokite, kaip daugialąsčiame organizme esantys audiniai ir organai pasiskirstę darbais.

Praktinė veikla

Darbo tikslas: pro mikroskopą stebėti ir atpažinti įvairių audinių pavyzdžius.

Priemonės ir medžiagos: mikroskopas, objektiniai ir dengiamieji stikleliai, Petri lėkštelės, pipetė, pincetas, skalpelis, vanduo, augalo lapas (pavyzdžiui, gėlės tradeskantės, samanos, akvariumo augalai), mikroskopų preparatai – epitelinio, kraujo, nervinio, skersaruožio raumeninio audinio.

Darbo eiga:

Paruoškite augalo lapo skersinio pjūvio preparatą. Stebėkite pro mikroskopą ir matytą vaizdą nupieškite.
Pro mikroskopą stebėkite mokytojo duotus mikroskopų preparatus ir matytus vaizdus nupieškite.
Palyginkite stebėtus audinius, aptarkite jų skirtumus.

Saugiai dirbkite:

drabužiai ir plaukai turi būti tvarkingi, kad netrukdytų atlikti praktinės veiklos;
dirbkite neskubėdami ir atsargiai, kad nesusižalotumėte aštriais įrankiais;
dirbdami būkite atidūs, kad nesupainiotumėte mėginių ir jūsų bandymas pavyktų;
baigę darbą, nepamirškite susitvarkyti darbo vietos.

Apibendrinimas

Vienodos sandaros ir tą patį darbą atliekančios ląstelės sudaro audinius.
Gyvūnų audiniai: jungiamieji (kaulas ir kraujas), epiteliniai, nerviniai, raumeniniai.
Skirtingi audiniai žmogaus organizme sudaro organus.
Vienodą arba panašų darbą atliekanti organų grupė vadinama organų sistema.
Augalo audiniai: dengiamasis, asimiliacinis, apytakinis, ramstinis.

Daugiau