3.5.1 paveiksle matote obuolius. Kuo jie skiriasi? Kurį iš jų mielai suvalgytumėte? Vienas jų yra genetiškai modifikuotas, kitas – ne. Kaip manote, kuris?
3.5.1 pav. Genetiškai modifikuotas obuolys ir genetiškai nemodifikuotas obuolys
Šioje temoje:
- analizuosite GMO pavyzdžius;
- diskutuosite apie genetiškai pakeistų organizmų naudą žmonijai ir kylančias grėsmes;
- nuspręsite, kurį obuolį norėtumėte suvalgyti.
GMO ir GMm galimos rizikos
Kasmet kuriamos naujos technologijos ir nauji GMO. Tyrimai rodo, kad GMO naudojimas atveria daug galimybių: pristatomi nauji mokslo atradimai, kuriami nauji produktai, pasiūloma įvairių visuotinių aplinkos taršos, klimato kaitos ir žmonių badavimo problemų mažinimo būdų.
Tyrimais nustatyta ir tai, kad GMO kelia grėsmę natūraliai gamtai, žmonių sveikatai. Tenka pripažinti, kad dar visko iki galo nežinome ir apie tai, kokį poveikį GMO ir GMm vartojimas turi žmogui, naminiams ir laukiniams gyvūnams. Prisiminkite, kas vadinama genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) ir kas genetiškai modifikuotu maistu (GMm) (žr. temą „Genetiškai modifikuotas organizmas (GMO)“, p. 79).
Nuo tada, kai pirmąkart buvo sukurtas GMO, iki šiol diskutuojama apie GMO ir GMm poveikį aplinkai, žmogui ir kitiems organizmams.
Sužinokime, kokių grėsmių gali kilti.
- Maisto produktuose gali atsirasti naujų alergenų (medžiagų, sukeliančių alergiją) arba toksinių medžiagų (nuodingų medžiagų). Pavyzdžiui, žmogus gali būti alergiškas riešutams, o jo maistas gaminamas iš genetiškai modifikuotų bulvių, į kurias įterpti riešutų genai. Gamintojas privalo informuoti žmogų apie galimą riziką sveikatai (3.5.2 pav.).
3.5.2 pav. Praėjus 10 valandų nuo tada, kai bulvės buvo perpjautos, genetiškai modifikuota bulvė išlieka beveik nepakitusi, o genetiškai nemodifikuota vysta ir ruduoja.
- Gali išplisti antibiotikams atsparios bakterijos žmogaus žarnyne. Žmogui susirgus bakterine liga, gydymas antibiotikais gali tapti neveiksmingas, taigi liga bus sunkiai suvaldoma.
- Svetimo organizmo DNR molekulės atkarpos gali patekti į ląsteles, ten įsijungti į branduolyje esančią genetinę medžiagą. Atsiras paveldimosios medžiagos pakitimų, dėl kurių gali vystytis medicinoje dar nežinomos naujos ligos ar pasikeisti individo paveldimieji požymiai.
- Nuodams atsparių kenkėjų ir piktžolių paplitimas. Ūkininkams tektų pirkti brangius, dažniausiai labai nuodingus chemikalus ir jais purkšti kultūrinius augalus, kad būtų užauginamas gausus derlius.
- Pavojus bioįvairovei. GMO (pavyzdžiui, genetiškai modifikuoti augalai), turintys didesnį atsparumą nepalankioms oro sąlygoms, kenkėjams ir ligų sukėlėjams, gali išplisti natūralioje gamtoje (pievoje, miške, upėje, ežere, jūroje). Natūralios organizmų rūšys, neatlaikiusios konkurencijos, išnyks. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos lašišos auga greičiau, jos judresnės, stipresnės nei laukinėje gamtoje gyvenančios jų giminaitės atlantinės lašišos. Ištrūkusios į laisvę, jos pridarytų neatitaisomos žalos Atlánto vandenyne besiveisiančioms lašišoms. Atlantinės lašišos negalėtų konkuruoti su genetiškai modifikuotomis lašišomis ir išnyktų. Įstatymai labai griežtai kontroliuoja genetiškai modifikuotų lašišų veisimą ir auginimą. Jas leidžiama auginti tik žuvų fermose (3.5.3 pav.).
3.5.3 pav. Genetiškai modifikuotos lašišos ir laisvėje gyvenančios atlantinės lašišos palyginimas. Per 18 mėnesių laikotarpį genetiškai modifikuota lašiša užauga iki 61 cm ilgio ir sveria 3 kg, o genetiškai nemodifikuota lašiša užauga iki 33 cm ir sveria 1,3 kg.
- Kuriamos besėklių augalų veislės. Ūkininkai negali patys surinkti tokių augalų sėklų, iš kurių galėtų užauginti naujų augalų. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuoto papajinio melionmedžio vedami vaisiai papajos neturi sėklų. Papajinis melionmedis – nedidelis į palmę panašus augalas, augantis ir vaisius vedantis 4 metus, auginamas atogrąžų klimato šalyse (3.5.4 pav.).
3.5.4 pav. Genetiškai modifikuota besėklė papaja ir genetiškai nemodifikuota papaja
GMO ir GMm galimos naudos
- Genetiškai modifikuoti augalai genda lėčiau, jie atsparesni smūgiams, todėl juos lengviau gabenti (3.5.5 pav.)
3.5.5 pav. Genetiškai nemodifikuotų ir genetiškai modifikuotų pomidorų ir bananų kitimas bėgant laikui
- Naujų augalų veislių kūrimas. Kuriami genetiškai modifikuoti augalai, vedantys didesnį derlių nei genetiškai nemodifikuoti augalai. Tausojami derlingieji žemės plotai ir naudingųjų iškasenų ištekliai, nes tokiam pat maisto kiekiui gauti galima sodinti mažiau augalų. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotose kukurūzų burbuolėse subrandinama daugiau sėklų (3.5.6 pav.).
3.5.6 pav. Natūralios ir genetiškai modifikuotos kukurūzo burbuolės palyginimas
- Įterpiami kitų organizmų genai, todėl užaugintuose vaisiuose gaminamos ir kaupiamos žmogui būtinos mineralinės medžiagos ir vitaminai. Pavyzdžiui, ryžiai – maistingi augalai, nes juose sukaupiama daug energijos teikiančių medžiagų. Mokslininkai juos genetiškai modifikavo ir sukūrė auksinius ryžius, ypatingus tuo, kad juose, be tradicinių medžiagų, kaupiamas vitaminas A. Šis vitaminas būtinas žmogaus regai. Auksinių ryžių kūrėjai pasiūlė juos auginti ir tiekti badaujančių šalių gyventojams (3.5.7 pav.).
3.5.7 pav. Genetiškai modifikuoti auksiniai ryžiai ir genetiškai nemodifikuoti ryžiai
- Vaistų gamyba. Cukrinio diabeto priežastis – nepakankama insulino gamyba kasoje. Manoma, kad Lietuvojè cukriniu diabetu serga daugiau nei 135 tūkstančiai žmonių. Cukrinis diabetas – nepagydoma liga, tačiau žmogus, vartojantis insuliną, gali gyventi visavertį gyvenimą. Šie vaistai gaminami naudojant genetiškai modifikuotas mieles ir žarnyno bakterijas. Šiose ląstelėse įterpti genai lemia, kad jose gaminamas žmogui reikalingas insulinas.
- Kuriamos genetiškai modifikuotų augalų veislės, atsparios nepalankioms orų sąlygoms. Tokios augalų veislės gali būti auginamos mažiau derlinguose žemių plotuose ir tokiose geografinėse zonose, kur natūraliai tokie augalai augtų prastai.
- Atsparumas kenkėjams. Į tokius augalus įterpti kitų organizmų genai daro juos nepatrauklius skoniu ar kvapu jais besimaitinantiems kenkėjams. Mokslininkai sukūrė genetiškai modifikuotų kukurūzų, kurių lapuose gaminamos medžiagos atbaido kenkėjus. Tokių veislių augalus auginantys ūkininkai išleidžia mažiau pinigų kovai su kenkėjais, o augalai mažiau savyje prikaupia žmogui nuodingų (dažnai ir onkologines ligas sukeliančių) medžiagų.
Apsauga nuo GMO neigiamo poveikio
Sukūrus pirmąjį GMO, mokslininkai įvardijo daugybę galimybių, kaip jį galima naudoti moksliniuose tyrimuose, medicinoje, ekologinės taršos ir ekonominėms problemoms spręsti. Buvo atliekama daugybė tyrimų, ir jie parodė, kad GMO gali ne tik padėti spręsti įvairias žmonijos problemas, bet ir kelti grėsmių, pavyzdžiui:
- atliekami nelegalūs eksperimentai su augalais ir gyvūnais, žmonėmis;
- sukurti organizmai paplinta gamtoje ir daro poveikį natūralioms organizmų rūšims;
- atsiranda naujų ligų.
Šiandien Euròpos Sąjungoje visi genetinio modifikavimo bandymai, naujų genetiškai modifikuotų produktų kūrimas labai griežtai kontroliuojamas. Šių reikalavimų laikomasi ir Lietuvojè. Negavus specialių leidimų, draudžiama auginti ir naudoti GMO. Taip norima apsaugoti natūralią gamtą ir Lietuvojè paplitusias organizmų rūšis, žmonių sveikatą.
Klausimai ir užduotys
- Koks maistas yra genetiškai modifikuotas?
- Nurodykite galimas GMO kūrimo grėsmes gamtai, žmonių sveikatai.
- Nurodykite pagrindines priežastis, kodėl mokslininkai kuria GMO produktus.
- Paaiškinkite, kodėl GMm gali būti pavojingas alergiškiems žmonėms.
- Paaiškinkite, kodėl GMO gali padėti sustabdyti badą ir dykumų plitimą.
- Paaiškinkite, kodėl GMO auginimas turi būti griežtai kontroliuojamas.
Praktinė veikla
- Remdamiesi sukauptomis žiniomis, nupieškite vieną bendrą grupės plakatą tema ,,GMO: už ar prieš?“. Parenkite trumpą pranešimą šia tema.
- Mokykloje surenkite apklausą „GMO: už ar prieš“. Galite naudotis informacinėmis technologijomis. Gautus rezultatus informaciniame stende ar mokyklos svetainėje paskelbkite mokyklos benduomenei.
Apibendrinimas
- GMO keliamos grėsmės: genetiškai modifikuoti produktai gali paskatinti ligų atsiradimą ir vystymąsi; GMO, išplitę laukinėje gamtoje, gali paskatinti augalų ir gyvūnų rūšių nykimą, nuodams atsparių kenkėjų plitimą.
- GMO naudos: genetiškai modifikuoti augalai ir gyvūnai auga sparčiau, jie atsparesni kenkėjams ir nepalankioms klimato sąlygoms; gaunamas didesnis derlius ir taupomi žmonių ištekliai (pavyzdžiui, derlingųjų žemių plotai, trąšos, mažiau naudojama pesticidų); GMO naudojami medicinoje ir vaistų gamyboje.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"