Šioje temoje JŪS
- Pasvarstysite, už ką turime būti dėkingi graikams ir romėnams.
- Įvertinsite senovės Graikijos ir Romos palikimo svarbą mūsų laikams.
- Išsiaiškinsite, ar yra senovės Graikijos ir Romos kultūrų pėdsakų jūsų gyvenvietėje ar mieste.
Antikos palikimas: nuo žodžių iki idėjų
Ántika – taip nuo XVIII a. vadinamas senovės graikų ir romėnų pasaulis, su kuriuo susipažinote šiame ir ankstesniame skyriuose. Antikinė literatūra, antikinė architektūra ir antikinis menas buvo labai vertinami, iš jų įkvėpimo sėmėsi to meto rašytojai, dailininkai ir architektai. Antika davė pradžią klasicizmui – literatūros ir meno krypčiai, kuriai jos palikimas tapo itin svarbus kaip tobulas sektinas pavyzdys. Senovės Graikijos ir Romos palikimas išliko svarbus ir vėliau. Šiais laikais jis taip pat aptinkamas. Kaip istorinį palikimą jį galima pamatyti muziejuose ir tiesiog miestuose, tokiuose kaip Roma ar Atėnai. Kaip įkvėpimo šaltinis jis regimas įvairių laikotarpių menininkų darbuose, meno ir literatūros kūriniuose ar pastatų pavidaluose ir detalėse (122 pav.). Daug sunkiau pastebimas tuose dalykuose, kurie mums atrodo visiškai įprasti ir aptinkami kasdienybėje (123 pav.). Išties graikų ir romėnų pasaulis – tai Europos kultūros pamatai. Antikinis palikimas vėlesniais laikais nebuvo tiesiog perimamas ir kopijuojamas, bet dažnai kiek pakeitus taikomas prie gyvenamojo laikotarpio.
Antikos pasaulio politikai bei valdymui pasiūlyti sprendimai ir ištobulinti valstybės valdymo būdai darė didelę įtaką ne tik Europos, bet ir viso pasaulio valdžioms. Monarchija, demokratija, imperatoriai, oligarchai, respublika – tai sąvokos, vartojamos ne tik istorijos vadovėliuose, bet ir dabartinėje žiniasklaidoje, ir žmonių pokalbiuose. Jau žinote, ką jos reiškia, kaip atsirado ir ką apibūdino Antikos laikais. Taip pat žinote, kad skirtingais istorijos tarpsniais vienaip šiuos dalykus vertino atėniečiai, kitaip spartiečiai, o dar kitaip romėnai. Ir mūsų laikais šie žodžiai, nors, atrodo, apibūdina panašius dalykus, suvokiami kiek skirtingai. Antai Periklis didžiavosi Atėnais ir jų demokratiniu valdymu taip, kaip mes, europiečiai, didžiuojamės demokratija ir jos suteikiamomis lygiomis teisėmis (124 pav.). Tačiau ką Periklis ar Aristotelis manytų apie šiuolaikinę demokratiją, kurios visiškai neįsivaizduojame be moterų?
Taigi iš Antikos laikų perimti žodžiai šiandien nebūtinai reiškia visiškai tą patį. Jau žinote, kad žodis „tironas“ neturėjo tokios neigiamos reikšmės, kokią turi dabar. Taip pat ir žodis „demagogas“, graikiškai „liaudies vedlys“. Atėnuose demagogu vadino politiką, visų pirma veikiantį paprastų žmonių naudai. Ir Periklis buvo taip vadinamas. Taigi šis apibūdinimas tuo metu neturėjo neigiamos reikšmės. Tačiau laikui bėgant Atėnuose pradėjo taip vadinti politiką, kuris piktnaudžiauja savo galia, siekdamas asmeninės naudos ir garbės. Tokį neigiamą politiko apibūdinimą šiandien galima rasti ar išgirsti žiniasklaidoje! Juk demagogai siekdami asmeninės politinės naudos skleidžia demagògiją – apgaulę, paremtą melagingais pažadais ir iškraipyta tiesa. Žinoma, tokių politikų būta ir Atėnuose, ir Romoje. Taigi keičiantis laikams keitėsi ir sąvokų reikšmės, o vienas iš istorikų ir jūsų, besimokančių istorijos, uždavinių – suprasti jų pokytį.
Jau žinote, kad ypač vertingas yra romėnų teisės palikimas. Romėnų teisė buvo labai svarbi kuriant Vakarų Europos šalių teisę ir įstatymus. Šiandien teisės studijos neįsivaizduojamos be jos pažinimo. Jums žinomos ir girdimos sąvokos, kaip antai kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, paveldėtojas, advokatas, perimtos iš romėnų. Vis dėlto tokių bausmių nusikaltėliams, kokios buvo Romoje (prisiminkite Spartako sukilimo dalyvius), dabar jau niekas nesiūlytų! Teisingumą ir teisę senovės Romoje prižiūrėjo deivė Justicija, vaizduota kaip moteris su svarstyklėmis ir gausybės ragu (125 pav.). Ir šiandien teismuose ar teismų pastatuose galima aptikti Justicijos atvaizdų. Tik jie šiek tiek kitokie – vėlesniais laikais Justicijai buvo užrištos akys, o gausybės ragą pakeitė kalavijas (126 pav.). Taigi ir šis Antikos palikimas buvo pakeistas, papildytas naujomis reikšmėmis ir ženklais.
Apskritai senovės graikų ir romėnų religijos vėlesniais laikais visiems darė didelį įspūdį. Vaizdingi ir ryškūs graikų mitai bei epai tapo vienu iš Europos literatūros pagrindų. Rašytojams juos mokėti skaityti senąja graikų kalba buvo ypač svarbu. Dar svarbesnė tapo lotynų kalba. Ilgą laiką ji buvo religijos, mokslo ir išsilavinusių žmonių kalba, ja buvo dėstoma universitetuose. Užrašų šia kalba galite rasti pasidairę po apylinkes (127 pav.). Net jei dabar ir nemokate lotynų kalbos, naudojatės lotynišku raidynu!
Klausimai ir užduotys
- Kurias dvi senąsias kultūras vadiname bendru žodžiu „Antika“?
- Nurodykite tris gyvenimo sritis, kuriose šiandien galime aptikti – pamatyti, išgirsti ar perskaityti – Antikos palikimą.
- Kaip manote, ar šiandien Antikos laikų sąvokas vartojame tomis pačiomis reikšmėmis, kaip kadaise vartojo senovės graikai ar romėnai? Nuomonę pagrįskite ne mažiau kaip dviem pavyzdžiais.
TYRINĖKITE!
Kai kitą kartą lankysitės vandens parke ar SPA centre, prisiminkite romėnų termas. Bet ar žinote, ką reiškia raidinė santrumpa SPA? Išsiaiškinkite ir didžiuokitės tuo, ką išmokote.
Antikos palikimas: nuo dievų atvaizdų iki pastatų
Kas senovės graikams ir romėnams buvo tikros dieviškos būtybės, europiečiams jau buvo tik gražios idėjos ar jų įasmeninimas. Todėl Europos dailėje ir skulptūroje graikų ir romėnų dievų atvaizdai – ne garbinimo objektai, bet gražių istorijų veikėjai, padedantys paaiškinti, suprasti ar atvaizduoti mus supantį pasaulį. Gal eidami Gedimino prospektu Vilniuje aukštai ant pastato pastebėjote šią dangų laikančio vyro – Atlanto – statulą (128 pav.)? Šiandien architektui ir skulptoriui tai puošybos elementas ir tvirtumo ženklas, o senovės graikams Atlantas buvo dievas, laikęs dangaus skliautą už vakarinio Žemės horizonto.
Antikos architektūra nepaprastai žavėjo Renesanso ir vėlesnių laikų architektus. Klasicizmo stilius, Europoje ypač pamėgtas nuo XVIII a., rėmėsi senovės graikų ir romėnų architektūros pavyzdžiais, laikytais grožio ir darnos matu. Visame pasaulyje galima aptikti šio stiliaus pastatų. Vis dėlto tai ne nukopijuoti graikų ar romėnų pastatai, bet jų įkvėpti, panašių pavidalų ar puošti panašiomis detalėmis, pavyzdžiui, kolonomis. Tuo metu daug statomų viešųjų pastatų ir bažnyčių buvo panašių į romėnų šventyklas. Romos miestas ir jame išlikę romėnų pastatai ar jų griuvėsiai tapo neišsenkamu įkvėpimo šaltiniu! Jau žinote, kad Romoje kai kurios senosios šventyklos buvo paverstos bažnyčiomis, todėl nebuvo sugriautos. Kodėl gi panašiais statiniais nepapuošus savo miesto?
Išties didžiuosiuose Europos (ir net tik jos) miestuose galima išvysti daug įspūdingų klasicizmo stiliaus pavyzdžių. Senovės graikams ir romėnams būtų tikrai įdomu atvykti kaip turistams ir rasti pažįstamų pavidalų statinių! Štai Parỹžiuje stovi bažnyčia, kuri atrodo kaip Antikos laikų šventykla (129 pav.). Taip pat Paryžiuje XIX a. pirmoje pusėje buvo pastatyta triumfo arka Napoleono I pergalėms atminti (130 pav.). Tai ne tik toks pat statinys, kokių būta senovės Romoje, bet taip pat atspindintis valdžios ir šlovės troškimą – Napoleono I norą būti tokiu stipriu valdovu kaip Romos imperatoriai ir tokiu sėkmingu karvedžiu kaip Julijus Cezaris ar Aleksandras Didysis. O štai Kapitolijaus pastato, kuriame posėdžiauja Jungtinių Amèrikos Valstijų Kongresas, Respublikonų ir Demokratų partijų atstovai, architektūra norima parodyti ryšį su Ròmos respublikos tradicija (131 pav.). Kodėl Kapitolijus? Prisiminkite Kapitolijaus kalvos reikšmę Romos mieste.
Taigi Antikos architektūra padarė įtaką ne tik Vakarų Europos architektūrai. Ir Lietuvoje galima rasti reikšmingų jos įtakos pavyzdžių. Visiems žinomas ir geriausias klasicizmo pavyzdys yra Vilniaus arkikatedra bazilika (132 pav.). Panašių pavyzdžių yra ir daugiau, pastatytų daug vėliau (133–135 pav.). Jų statyba buvo siekiama parodyti, kad Lietuvos šaknys Europoje, o jos gyventojai – europiečiai. Tai, kad tokių statinių Lietuvoje mažiau ir jie ne tokie įspūdingi kaip didžiuosiuose Europos miestuose, galima paaiškinti mūsų istorija. Jei ji nebūtų buvusi tokia sudėtinga, Antikos palikimą liudijančių statinių būtų buvę daug daugiau. Gal jų dar pastatys ateityje?
Tiek architektūroje, tiek mene, literatūroje ar politikoje Antikos palikimas vis dar yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Jis, žinoma, nėra toks pat, koks buvo graikų ir romėnų laikais, išskyrus tai, ką galime pamatyti muziejuose. Jis visada kito, skleidėsi naujomis idėjomis, kaip ir viskas kinta ir nestovi vietoje. Juk jei nesikeisi, neišliksi – tai rodo mums pati istorija. Žlugus Romos imperijai, Antikos palikimas šimtmečius buvo užmirštas, bet vėliau sugrįžo ir įkvėpė naujiems laikams. Galbūt ateityje jis vėl sugrįš, kad atvertų naujus horizontus, kaip jūs juos sau atvėrėte perskaitę šį skyrių?
Klausimai ir užduotys
- Kaip manote, kodėl Europoje ilgą laiką buvo svarbu mokėti graikų ir lotynų kalbas?
- Kuriam architektūros stiliui Antikos statiniai padarė didžiulę įtaką? Nurodykite ne mažiau kaip tris to stiliaus pavyzdžius.
- Išvardykite graikų ir romėnų architektūros elementus, kuriuos matote 132–135 paveikslėliuose pavaizduotuose statiniuose.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip tris Antikos laimėjimus, padariusius didžiulį įspūdį vėlesniems laikams. Kuris iš jų, jūsų manymu, svarbiausias? Nuomonę pagrįskite.
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip keturias gyvenimo sritis, kuriose ypač matomas ir jaučiamas Antikos palikimas.
- Kaip manote, ar Lietuvoje Antikos palikimas toks pat svarbus kaip Vakarų Europoje? Nuomonę pagrįskite.
TYRINĖKITE
Ar jūsų mieste ar gyvenvietėje galima rasti Antikos palikimo pėdsakų? Galbūt muziejuose, gatvėse, pastatuose ar jų užrašuose? Pasiskirstykite į grupes ir su mokytojo pagalba juos atraskite. Klasėje parenkite jų pristatymus.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kaip manote, kieno palikimas Europai svarbesnis – ar senovės Graikijos ir Romos, ar Egipto ir Mesopotamijos civilizacijų? Nuomonę pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"