Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kodėl lietuvių ir latvių tautos vadinamos broliškomis.
- Išsiaiškinsite, kas yra indoeuropiečiai ir baltai.
- Pažinsite rašytinius šaltinius, kuriuose aptinkamos pirmosios žinios apie tolimus lietuvių protėvius.
Indoeuropiečiai – kas jie ir iš kur atkeliavo?
Jau žinote, kad Lietuvoje neolito laikotarpiu vyko daug svarbių pokyčių, plito naũjos kultūros ir gamybos idėjos. Keitėsi ir visuomenė. Šiems pokyčiams įtakos turėjo ir šalia pradėję kurtis atvykėliai indoeuropiečiai. Kur buvo jų protėvynė ir iš kur jie kilo? Į šiuos klausimus mokslininkai iki šiol negali tiksliai atsakyti. Dalis žmonių, gyvenusių stepėse į šiaurę nuo Juodosios jūros, keliomis bangomis atsikėlė į Europą ir III tūkstm. pr. Kr. pasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją. Apskritai tuo metu žmonės labai maišėsi ir kultūros keitėsi didelėje teritorijoje – nuo Atlanto vandenyno iki pat Uralo kalnų dabartinėje Rùsijoje. Šie karingi ir gerai ginkluoti atvykėliai visų pirma buvo gyvulių augintojai ir klajokliai, ieškantys naujų ganyklų. Nenuostabu, kad žirgai jiems buvo ypač svarbūs! Jų ir vietos gyventojų daiktai, įrankiai ir keramika labai skyrėsi. Kitoks buvo ir laidojimo būdas – savo mirusiuosius laidojo paguldę ant šono pariestomis kojomis (1 pav.). Mokslininkai mano, kad šie atvykėliai kalbėjo viena kalba, vadinamąja indoeuropiečių prokalbe, kuriai maišantis su vietinėmis kalbomis atsirado dauguma Europos kalbų.
Vis dėlto kalbos ir tautos formavosi ilgus tūkstantmečius, veikiamos sudėtingų aplinkybių, todėl šiandien mokslininkams sunku paaiškinti, kur ir kaip rutuliojosi vienos ar kitos kalbos ir kūrėsi įvairios tradicijos. Ką galima apie jas pasakyti, jei dar nebuvo rašto, taigi ir rašytinių šaltinių? Bendri archeologų, kalbininkų ir istorikų tyrimai gali atskleisti tik dalį paslapčių. Sąvoka „indoeuropiečių kalba“ XIX a. mokslininkai apibūdino grupę kalbų, vartojamų didžiulėje teritorijoje – nuo Europos iki Indijos. Tarp šių kalbų yra daug panašumų (2 pav.). Beje, lietuvių kalba panaši į sanskritą, senąją indų kalbą, ir yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba!
Lietuvių k. | Lotynų k. | Italų k. | Prancūzų k. | Vokiečių k. | Anglų k. | Lenkų k. | Latvių k. |
vienas | unus | uno | un | eins | one | jeden | viens |
du | duo | due | deux | zwei | two | dwa | divi |
trys | tres | tre | trois | drei | three | trzy | trīs |
motina | mater | madre | mère | Mutter | mother | matka | māte |
brolis | frater | fratello | frère | Bruder | brother | brat | brālis |
saulė | sol | sole | soleil | Sonne | sun | słońce | saule |
2 pav. Palyginkite kai kurių indoeuropiečių kalbų žodžius. Ir kuri gi kalba, jūsų manymu, panašiausia į lietuvių?
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du indoeuropiečių gyvenimo bruožus, kurie buvo jiems būdingi atsikeliant gyventi šalia dabartinės Lietuvos teritorijos.
- Kaip manote, kodėl nemaža dalis lentelėje (2 pav.) pateiktų žodžių skamba labai panašiai?
- Pasvarstykite, kodėl mokslininkams trūksta žinių aiškinantis, iš kur kilo indoeuropiečiai.
Baltų formavimosi pradžia
Taigi iš tolimų stepių atkeliavę klajokliai į mūsų kraštą atnešė ir naują kalbą, ir naujų idėjų. Kaip ir kitur Europoje, ateiviai maišėsi su vietiniais perduodami jiems savo patirtį ir žinias kartais taikiai, bet dažniau ir per karinius susidūrimus. Susimaišius kalboms ir kultūroms, pasikeitė ir čia gyvenantys žmonės, mūsų tolimi protėviai. Šiuos žmones, gyvenusius III tūkstm. pr. Kr. pabaigoje, mokslininkai vadina báltais. Tuo metu dar nebuvo atskirų baltų genčių ir jų kalbų, matyt, buvo kalbama viena bendra kalba.
Kur gyveno šie ankstyvieji baltai? Iš baltiškos upių vardų ir kai kurių vietovardžių kilmės mokslininkai išsiaiškino, kad jie gyveno didžiulėje teritorijoje – nuo Baltijos jūros iki Dniepro ir Volgos upių dabartinėje Rusijoje (3 pav.). Šalia baltų gyveno kitos tautos, kalbančios visai kitokiomis kalbomis. Taigi indoeuropiečių prokalbei maišantis su vietinėmis kalbomis po truputį formavosi skirtingos kalbos, bet, kaip matėte, jos išsaugojo ir panašumų. Į pietus ir rytus nuo baltų buvo įsikūrę slavai – dabartinių lenkų, rusų, baltarusių ir ukrainiečių protėviai. Šiaurėje gyveno finougrai – dabartinių suomių ir estų protėviai. Iš jų kalbų baltai taip pat perėmė įvairių žodžių. Tada, kaip ir šiandien, kultūros ir kalbos keitėsi darydamos viena kitai įtaką!
Be abejo, baltais vadiname lietuvių protėvius ne todėl, kad jie taip save vadino. Tą pavadinimą XIX a. sukūrė vienas vokiečių mokslininkas, nes baltų kalbomis kalbantys žmonės gyveno prie Baltijos jūros. Kaip save tada vadino mūsų protėviai, jau nesužinosime. Garsiausias romėnų istorikas Tacitas apie 100 m. po Kr. mini áisčių gentis, gyvenusias prie rytinių Baltijos jūros krantų. Tai buvo vakariniai baltai, galbūt jų genčių sąjunga, nes Tacito aprašyme vartojama daugiskaita. Sunku tiksliai pasakyti, kokioje teritorijoje gyveno šie aisčiai, bet tai buvo jūros pakrantė, tikriausiai nuo Vyslos žiočių Lénkijoje iki pat pietų Lãtvijos. Iš Tacito aprašymo sužinome, kad aisčių kalba ir kultūra skyrėsi nuo germanų, artimesnių romėnų kaimynų. Kuo šis tolimas, gana laukinis kraštas buvo įdomus civilizuotam romėnų pasauliui, kodėl pateko į jo akiratį? Visų pirma dėl galimybių prekiauti ir gamtos turtų. Ypač dėl vieno, kurio galite ir šiandien rasti vaikščiodami Palangos paplūdimiu... Įdomu, kas tai galėtų būti?
Tacitas savo maždaug 100 m. po Kr. parašytame veikale Germanija pasakodamas apie įvairias germanų gentis mini ir mūsų krašto gyventojus – tai pirmasis toks platus mūsų protėvių aprašymas:
„Dešiniajame savo krante Svebų jūra skalauja aisčių gentis, kurių papročiai bei apdaras kaip ir svebų, o kalba artimesnė britaniškajai. Jie garbina Dievų motiną. Kaip savo tikėjimo ženklą nešioja šernų atvaizdus, kurie lyg ginklai ar apsaugos priemonės sergsti deivės garbintoją nuo visko net tarp priešų. Kardus vartoja retai, dažniau vėzdus. Duoninius javus ir kitokius pasėlius augina atkakliau negu tingūs germanai. Jie apieško ir jūrą; seklumose ir pačiose jos pakrantėse vieninteliai iš visų rankioja gintarą, jų pačių vadinamą glesum. Gintaro savybių ir kaip jis atsiradęs, jie kaip barbarai netyrinėjo ir nieko apie jį nežino. Juk gintaras ilgai gulėjo tarp kitų jūros išmetamų daiktų, kol mūsų prabanga suteikė jam garsą. Patys gintaro nevartoja: renka gabalus, parduoda neapdirbtą ir ima atlyginimą stebėdamiesi.“
Publijus Kornelijus Tacitas, Germanija, iš lotynų k. vertė J. Mažiulienė, kn. Romėnų literatūros chrestomatija, sud. D. Dilytė, Vilnius: Mintis, 2008, p. 391–392.Klausimai ir užduotys
- Su kuriomis germanų gentimis autorius lygina aisčius?
- Ką apie aisčių tikėjimą sužinome iš šio istorijos šaltinio?
- Ką apie aisčių karybą sužinome iš Tacito veikalo Germanija?
- Ko aisčiai ieškodavo jūroje ir kodėl?
- Kaip savo veikale Germanija romėnas Tacitas vertina aisčius? Atsakymą pagrįskite remdamiesi šaltiniu.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl Baltijos jūros rytuose gyvenusias gentis imta vadinti baltais. Kelintame amžiuje pradėta vartoti ši sąvoka?
- Kokiu būdu mokslininkai išsiaiškino, kad ankstyvieji baltai gyveno nuo Baltijos jūros iki Volgos ir Dniepro upių?
- Nurodykite ne mažiau kaip dvi šalia baltų gyvenusias kitas tautų grupes.
- Išvardykite dabartines Europos valstybes, kurių teritorijose gyveno slavai ir finougrai.
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Kodėl lietuviai ir latviai laikomi broliškomis tautomis? Nurodykite ne mažiau kaip du mus ir latvius siejančius istorijos dalykus.
- Paaiškinkite, ką vadiname indoeuropiečiais ir ką – baltais.
- Paaiškinkite, kuo baltų istorijai svarbus Tacito veikalas Germanija.
TYRINĖKITE!
Internete raskite lietuvių–latvių kalbų žodyną arba elektroninę kalbų vertyklę. Išsiaiškinkite, kaip latviškai yra šie žodžiai: elnias, briedis, drakonas, valstybė, baltai, sesuo, laba diena, valgyti, lietuviai, ačiū. Pamėginkite šiuos žodžius ištarti latviškai.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Lietuvos statistikos departamento (dab. Valstybės duomenų agentūros) duomenimis, Lietuvoje 2021 m. gyveno 7 813 žmonių, mokančių latvių kalbą. Kaip manote, ar verta lietuviams mokytis latvių kalbos? Nuomonę pagrįskite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"