Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kuo svarbūs mūsų istorijai piliakalniai.
- Išsiaiškinsite, kaip piliakalniai buvo įrengti.
- Aptarsite svarbiausias piliakalnių paskirtis.
Lietuva – piliakalnių šalis?
Tuo metu, kai Egipte ir Mesopotamijoje jau buvo didelių miestų, senovės baltai gyveno nedidelėse gyvenvietėse. Jos, žinoma, kūrėsi šalia arba netoli vandens telkinio ir buvo atviros, neturėjo jokių įtvirtinimų. Tai buvo tiesiog vienas šalia kito pastatyti keli pastatai, apsupti nedidelių dirbamų laukų, pievų ir miškų (18 pav.). Vėliau baltai kursis ir įtvirtintose gyvenvietėse ant kalvų, neretai saugomų gamtinių kliūčių: upių, upelių ar ežerų. Tokios kalvos vadinamos piliakalniais (19 pav.). Kodėl toks pavadinimas? Tikriausiai todėl, kad tai „pilies kalnas“ – ant tokių kalvų vėliau buvo statomos medinės pilys. Mūsų protėviai ant piliakalnių pradėjo kurtis rytų Lietuvoje apie 1000 m. pr. Kristų. Laikui bėgant piliakalnių radosi visame krašte, jie buvo naudojami ir Viduramžiais. Išties Lietuva – piliakalnių kraštas! Iš viso žinoma apie 1 000 piliakalnių ir jokioje kitoje šalyje kaimynėje jų nėra tiek daug.
Klausimai ir užduotys
- Iš kokių dviejų žodžių, kaip manoma, kilusi sąvoka „piliakalnis“?
- Pasvarstykite, kodėl baltai gyveno ne miestuose, o nedidelėse gyvenvietėse.
TYRINĖKITE!
Naudodamiesi internetu ar kitų asmenų pagalba raskite arčiausiai jūsų mokyklos esantį piliakalnį. Užsirašykite piliakalnio pavadinimą ir atstumą nuo jo iki jūsų mokyklos. Įdomu, ar visi bendraklasiai surinks tokius pačius duomenis?
Kaip piliakalniai buvo įrengti?
Piliakalnio viršuje stovėjo mediniai pastatai, išsidėstę nedidelės aikštelės pakraščiuose ir turintys link jos išėjimus (20 pav.). Pačioje aikštelėje buvo mažiau arba daugiau nei 10 pastatų. Žinoma, kad kai kuriose aikštelėse iškasdavo nedidelį tvenkinį, jame buvo laikomos žuvys. Praktiška ir patogu, kai apsupdavo priešai! Kai kurie piliakalniai turėjo šulinius (palyginkite su 39 pav., p. 180). Kad gintis nuo užpuolikų būtų lengviau, piliakalnio šlaitus buvo galima nukasti – padaryti statesnius. Taip pat padidinti ir piliakalnio aikštelę. Visą aikštelę juosė vienas ar keli grioviai ir pylimai, ant kurių stovėjo gynybinės sienos. Tokios (kartais dvigubos) sienos buvo daromos iš medinių kuolų, o tarpas tarp jų užpildomas tuo, kas buvo po ranka, kaip antai rieduliais ir molinga žeme. Tokiose sienose, žinoma, buvo įrengiami ir mediniai vartai.
Kaip ir neolite, pirmųjų piliakalnių pastatai buvo statomi iš medinių kuolų, stačiai sukaltų į žemę ir išpintų šakomis (21 pav.). Vėliau namus pradėjo statyti iš suguldytų ir kampuose sutvirtintų rąstų (22 pav.). Amžiams bėgant iš jų beveik nieko neliko, rąstai supuvo arba sudegė. Vis dėlto šis statybos būdas jums tikriausiai gerai pažįstamas. Taip pastatytų namų aptinkama senuose Lietuvos kaimuose, o ir šiandien tokių statoma! Ant piliakalnių stovinčiuose namuose iš stambių akmenų sukraudavo atviras laužavietes – židinius. Tik daug vėliau atsiras pirmosios krosnys.
Klausimai ir užduotys
- Kiek paprastai pastatų būdavo piliakalnio aikštelėje? Kaip manote, tai daug ar mažai? Nuomonę pagrįskite.
- Kokius statinius buvo galima pamatyti piliakalnio aikštelėje?
- Kaip ir iš ko buvo statomi piliakalnių pastatai?
Kodėl reikėjo piliakalnių?
Piliakalniuose buvo galima ne tik gyventi. Augant žmonių skaičiui, daugelis apsigyvendavo piliakalnio papėdėje (juk ant kalvos nebuvo daug vietos), o piliakalnis tapdavo slėptuve nuo užpuolikų. Ten galėjo būti suvaromi gyvuliai, saugomos bendruomenės maisto atsargos ar sukauptas gyvulių pašaras. Taikos metu piliakalnis galėjo būti ir bendruomenės susirinkimų vieta.
Taigi, laikui bėgant, keičiantis visuomenei ir augant žmonių skaičiui, piliakalniai pasikeitė. Žmonėms kuriantis jų papėdėse, vietiniai didikai, bendruomenių vadai, ant piliakalnių pradėjo statytis gerai įtvirtintus ir įrengtus namus – pilis. Tokios medinės pirmųjų kunigaikščių pilys ant piliakalnių ėmė kilti maždaug 1000 m. po Kristaus. Deja, medis Lietuvos klimato sąlygomis išlieka labai prastai. Be to, pilis naikino ir gaisrai, todėl archeologams sunku pasakyti, kaip jos iš tiesų atrodė (23–24 pav.). O juk taip įdomu būtų atkurti medinę pilį! Kai kuriuose piliakalniuose buvo įrengtos kulto (garbinimo) vietos. Deja, apie jas taip pat labai mažai žinoma – Lietuvos klimatas negailestingas tolimos praeities pėdsakams, kitaip nei saulėtas sausas Egiptas su akmeninėmis šventyklomis.
Klausimai ir užduotys
- Piliakalniuose buvo galima ne tik gyventi. Nurodykite ne mažiau kaip dvi piliakalnio paskirtis.
- Paaiškinkite, kodėl nėra išlikusios nė vienos senosios medinės pilies.
- Kaip keitėsi piliakalnio paskirtis didėjant gyventojų skaičiui?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Kodėl Lietuvą galime vadinti piliakalnių kraštu?
- Nurodykite ir apibūdinkite tris svarbiausias piliakalnio paskirtis.
- Kaip manote, kokie piliakalnio pastatai buvo svarbiausi? Kodėl taip manote?
TYRINĖKITE!
Aplankykite netoli jūsų gyvenamosios vietos esantį piliakalnį, ištirkite jį ir sukurkite jo piešinį arba maketą. Pavaizduokite pastatus, kurie galėjo stovėti ant piliakalnio, ir užrašykite, kokia buvo jų paskirtis. Jei piliakalnio šalia jūsų gyvenamosios vietos nėra, išsirinkite vieną iš pateiktų interneto puslapyje www.piliakalniai.lt.
Piliakalnį ištirkite pasinaudodami šiais klausimais:
- Koks piliakalnio šlaitų aukštis?
- Koks piliakalnio aikštelės ilgis ir plotis? Apskaičiuokite jos plotą.
- Kokie statiniai galėjo stovėti ant jūsų tiriamo piliakalnio?
- Kokių įsidėmėtinų objektų (informacijos stendas, aukuras, bokštas ir pan.) yra ant piliakalnio ar šalia jo?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ką darytumėte, jei su šeima lankydami piliakalnį pamatytumėte, kad jis netvarkingai išraustas, primėtyta šiukšlių? Kodėl būtent taip pasielgtumėte?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"