Tema 2.4 (Istorija 7)

Religijos ir meno pradžia

Šioje temoje JŪS

  • Susipažinsite su seniausiais pasaulyje dailės kūriniais.
  • Pamąstysite, kaip pasaulį galėjo suvokti pirmykščiai žmonės ir kokį vaidmenį atliko religija.
  • Išsiaiškinsite religijos ir meno kilmės ryšį.

Pirmykščių žmonių ir menas pirmykštis?

Jau žinote, kad akmens amžiuje atsirado ir pirmųjų dailės kūrinių. Išties gebėjimas kurti dailę ar meną tapo vienu iš svarbiausių dalykų, kurie vis labiau skyrė žmogų nuo kitų pasaulio gyvūnų. Pirmųjų dailės kūrinių rasta įvairių, bet ypač stebina piešiniai, aptikti keliuose Europos urvuose (25 pav.). Garsiausi ir įspūdingiausi rasti Prancūzijoje ir Ispãnijoje. Pirmykščiai žmonės jau mokėjo gaminti įvairių spalvų dažus ir jais tapyti. Galėjo tapyti „teptukais“, „kempinėlėmis“ ar pirštais. Anglys taip pat puikiai tiko, kaip ir burna, kuria galėjo dažų tiesiog užpurkšti. Taip ant sienų urvuose buvo piešiami didžiuliai gyvūnai, ir ne bet kaip!

25 pav. Apie 35 000 m. pr. Kr. nupiešti gyvūnai ant Šovė urvo sienų Prancūzijoje

Gyvūno judesiai galėjo būti perteikti piešiant kelis pasikartojančius jo atvaizdus. Urvo sienos nelygumus buvo galima panaudoti norimam gyvūno pavidalui ir trimačiam vaizdui nutapyti. Taip akmens amžiaus dailininkai galėjo pavaizduoti įvairius to meto gyvūnus: kardadančius tigrus, bizonus, mamutus, laukinius arklius, šiaurinius elnius, plaukuotuosius raganosius ir kt. Nepamirškite, kad prieš tūkstančius metų dauguma gyvūnų buvo gerokai didesni negu dabar. Šių gamtos valdovų jėga, dydis ar miklumas žavėjo ir gąsdino pirmykščius žmones. Koks silpnas ir mažas šalia jų buvo žmogus! Keista, bet šiuose urvų piešiniuose žmogaus atvaizdų beveik nerandame. Tačiau kai kuriuose urvuose žmonės paliko atspaustus ar išpurkštus dažais savo delnų atvaizdus (26 pav.).

26 pav. Žmogaus rankos atvaizdas ant Koskė urvo sienų, apie 25 000 m. pr. Kr.

Deja, mokslininkai negali atsakyti į klausimą, kodėl šie gyvūnai buvo piešiami ant urvo sienų. Gal taip žmonės garbino gamtos jėgas, o gal mokėsi pažinti gyvūnus? Galbūt tie piešiniai susiję su apeigomis, skirtomis pasiruošti medžioklei, paprašyti sėkmės ir nugalėti baimę? O ką jūs apie tai manote?

Archeologai rado ir paprastesnių to meto dailės kūrinių. Tai akmens plokštelės su išraižytomis figūromis ir įvairūs raižiniais papuošti buities ar medžioklės įrankiai. Akmens amžiuje atsiranda ir trimačių atvaizdų, kaip antai moters ar gyvūno skulptūrų iš akmens, kaulo ar rago. Tokias moters išryškintomis formomis skulptūrėles archeologai pavadino veneromis – romėnų meilės deivės Veneros vardu (27 pav.). Dėl ko jos buvo daromos ir ką iš tiesų vaizdavo (deives ar mamas), negalime tiksliai pasakyti. Vis dėlto garsioji Vokietijoje rasta liūtažmogio – pusiau žmogaus, pusiau liūto – skulptūrėlė, išdrožta iš kaulo, greičiausiai vaizduoja dievybę (28 pav.). Tokių dievų su žmogaus kūnu ir gyvūno galva sutiksime ir senovės Egiptè, tik vėliau – po kelių dešimčių tūkstančių metų!

27 pav. Veneros iš Vilendorfo skulptūrėlė, Áustrija, apie 25 000 m. pr. Kr.
28 pav. Liūtažmogio skulptūrėlė, Vokietijà, apie 40 000 m. pr. Kr.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokiomis priemonėmis sukurti seniausi žinomi priešiniai ant urvų sienų?
  2. Pasvarstykite, kodėl akmens amžiaus dailininkui gyvūnai buvo svarbesni nei žmonės.
  3. Didžioji dalis urvų, kuriuose rasta akmens amžiaus tapybos liekanų, atverta tik mokslininkams, šie urvai neprieinami plačiajai visuomenei ir turistams. Šiandien galime arba ateityje galėsime tik virtualiai aplankyti šiuos urvus ir pamatyti pirmykščių žmonių piešinius. Kaip manote, kodėl?
  4. Kodėl mokslininkams sunku ar net neįmanoma pasakyti, ką akmens amžiaus skulptūrėlės iš tiesų vaizduoja ir kam jos buvo skirtos?

Religijos svarba

Mums, XXI a. žmonėms, apsuptiems įvairių technikos naujovių, nelengva įsivaizduoti, kad tuos kelis milijonus metų nuo savo pradžios žmogus buvo tik dalelė gamtos. Ir labai nuo jos priklausė. Visa, kas supo, jam buvo didžiulė paslaptis – ir dangaus kūnų judėjimas, ir metų laikų kaita, ir gyvūnai ar jų elgesys, ir augalai ar jų gyvenimo ciklas. Žmonės taip pat galvojo apie gyvenimo pradžią ir mirtį ir kas po jos laukia. Tai liudija atsiradęs paprotys rūpestingai laidoti mirusiuosius (29 pav.). Tuometiniai žmonės, nors ir stengėsi, daug šio pasaulio paslapčių negalėjo paaiškinti taip, kaip mes šiandien galime.

29 pav. Ar laidodami savo mirusiuosius akmens amžiaus žmonės jautė ir galvojo tą patį, ką jaučiame ir galvojame mes, kai laidojame savo mirusiuosius?

Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kaip pirmykštis žmogus suvokė visus šiuos pasaulio slėpinius. Juk jis dar nemokėjo rašyti ir nepaliko mums jokių paaiškinimų! Vis dėlto galime įsivaizduoti, kad imta kurti istorijas, kuriose gamta ir jos reiškiniai buvo suasmeninami ir įkvepiami gyvybės – taip atsirado pasakojimų apie nematomas dvasias ir jų veikimą. Prie laužo pasakojamos istorijos pamažu virs mitais – istorijomis apie dievus ir jų gyvenimą, pasaulio ir žmonių sukūrimą. Jais bus bandoma paaiškinti įvairias pasaulio paslaptis. O kai matomiems ar nematomiems objektams suteikiama antgamtinių savybių bei ypatingų galių ir tikimasi jų pagalbos, gimsta religija. Svarbūs buvo mirusieji. Žmonės tikriausiai tikėjo, kad jų protėviai tam tikru būdu tebegyvena ir gali ne tik pasyviai stebėti, bet ir daryti gyviesiems įtaką, jiems padėti ir globoti jų bendruomenę.

Su šiomis dieviškomis būtybėmis norėta bendrauti, suprasti jų siunčiamus ženklus ir, visų pirma, gyventi santarvėje. Joms norėta atsidėkoti už sėkmingą medžioklę, kelionę ar vaiko gimimą ar paprašyti pagalbos susirgus. Tad imta atnašauti aukas. Su aukomis susiję įvairūs ritualai – pagal tam tikrą tvarką ir taisykles atliekami veiksmai. Jie suteikė bendruomenei ir žmonėms ramybę ir aiškumą, kaip reikia elgtis. Panašiai kaip mums mūsų paprasti kasdieniai ritualai! Įvairios ypatingos gamtos vietos – uolos, medžiai, išskirtiniai akmenys ar šaltiniai – buvo laikomos galimomis dieviškų būtybių buveinėmis. Vėlyvajame akmens amžiuje žmonės taps sėslesni, savo dievams ims kurti garbinimo vietas ir statyti namus – pirmąsias šventyklas (30 pav.).

30 pav. Seniausia pasaulyje žinoma šventykla Giobekli Tepės vietovėje, Tur̃kija, 9000–8000 m. pr. Kr.

Būtent religija vėlyvajame akmens amžiuje paskatino statyti megalitus – ypatingus milžiniškus statinius iš didelių akmenų. Tokių pastatų esama įvairiose vakarų Europos vietose. Ne taip lengva atsakyti į klausimą, kaip tie milžiniški akmenys buvo gabenami. Taip pat mokslininkams nėra visiškai aiški ir šių pastatų paskirtis. Vis dėlto tokie milžiniški pastatai kurti ne žmonėms gyventi. Jie ne rūmai, bet visų pirma vietos, skirtos dievams ar protėviams garbinti. Tokiems statiniams pastatyti reikėjo ypač daug laiko ir jėgų, bet ko tik nepadarysi dėl dievų ar sudievintų protėvių! Kai kurie iš šių statinių, kaip antai garsusis Stonhendžas Anglijoje (31 pav.), buvo skirti ir astronominiams stebėjimams, kurie tikriausiai buvo svarbi religinių apeigų dalis. Sekant dangaus kūnų judėjimą ir metų laikų kaitą radosi kalendorių. Religinės šventės stiprino bendruomenės ryšius, lygiai kaip ir dabar.

31 pav. Garsusis Stonhendžas buvo pastatytas, perstatytas ir naudotas ilgiau kaip tūkstantį metų, apie 3000–2000 m. pr. Kr.

Beje, spėjama, kad su ankstyvaisiais dailės kūriniais pasirodė ir pirmieji muzikos instrumentai, kaip antai paprastos fleitos iš vamzdinių kaulų (32 pav.). Taigi, tapyba, skulptūra ir muzika gimė maždaug tuo pačiu metu ir buvo tarpusavyje susijusios. Galbūt tai liudija apie dievybių garbinimą ir religines šventes, kuriose skambėjo muzika ir, tikriausiai, dainos! Juk religinėse apeigose paprastai gausu žodžių ir pasakojimų. Kai kuriuos žmones, kurie buvo išmintingi ir žinojo daug pasakojimų apie dievus, imta ypač gerbti. Jie įgavo daugiau svarbos, nes geriau suprato dievų ženklus ir mokėjo juos paaiškinti. Tikėta, kad šie žmonės galėjo numatyti ateitį ar pagydyti. Juk ligos nebuvo suprantamos tik kaip kūno negalia. Jas galėjo sukelti blogos dvasios, todėl visų pirma buvo gydoma magiškais užkalbėjimais. Šie išmintingi ir daug žinantys žmonės tapo žmonių ir dievų tarpininkais, religinių švenčių ir aukojimų vadovais bei vykdytojais. Mokslininkai vadina juos šamanais, vėliau jie taps žyniais, prižiūrinčiais šventyklas ir besirūpinančiais dievų garbinimu.

32 pav. Ši fleita pagaminta neandertaliečio, gyvenusio maždaug prieš 40 000 metų dabartinės Vokietijos teritorijoje. Įdomu, kaip ji skambėjo?

Klausimai ir užduotys

  1. Iš ko buvo gaminami pirmieji muzikos instrumentai? Kam jie galėjo būti skirti?
  2. Pasvarstykite, kuris gamtos reiškinys pirmykščiam žmogui galėjo kelti didžiausią nuostabą.
  3. Kodėl žmonės pradėjo laidoti mirusiuosius? Gal jie tikėjo pomirtiniu gyvenimu?
  4. Kokią įtaką religija padarė architektūrai istorijos pradžioje?

Apibendrinamieji klausimai ir užduotys

  1. Kas vaizduojama pirmykščių žmonių sienų piešiniuose? Kodėl būtent šie objektai?
  2. Kokią įtaką pirmųjų žmonių pasaulio ir gyvenimo suvokimui galėjo daryti gamta?
  3. Kada ir kodėl imta kurti garbinimo vietas ir statyti šventyklas?
  4. Pasirinkite tokias piešimo priemones, kokias naudojo pirmieji žmones, ir išmėginkite jų naudotą piešimo techniką, o urvo sieną jums atstos didesnis akmuo. Gal jums pavyks ir „akmens amžiaus“ piešinio konkursą surengti!

TYRINĖKITE!

Patyrinėkite Lasko urve, Prancūzijoje, 1940 m. atrastus piešinius. Vaizdai su gyvūnais šiame urve tikriausiai nutapyti maždaug 17 000 ar 15 000 m. pr. Kristų. Ar atpažįstate šiame urve pavaizduotus gyvūnus? Kokių gyvūnų pavaizduota daugiausia? Kurie iš jų vis dar gyvena, o kurie jau išnykę? Kodėl Lasko urve, kitaip nei Šovė urve (22, 25 pav.) , nėra nupieštų nei mamutų, nei gauruotųjų raganosių?

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaip manote, ar akmens amžiaus bendruomenėse religija buvo labai svarbi? Savo nuomonę pagrįskite.

Religijos meno paminklai

  • Stonhen­džas Anglijoje
  • Šventy­kla Giobekli Tepėje
  • Piešinys Koskė urve
  • Piešiniai Šovė urve
Prašau palaukti