Tema 2.7 (Istorija 7)

Metalų laikotarpis ir civilizacijų pradžia

Šioje temoje JŪS

  • Išsiaiškinsite, kaip kito žmonių gyvenimas, kai jie ėmė naudoti metalą.
  • Įvertinsite visuomenės pokyčius metalų laikotarpiu.
  • Pažinsite aplinkybes, kuriomis kūrėsi pirmosios civilizacijos.

Nauja išties stebuklinga medžiaga – metalas

Kelis milijonus metų akmuo buvo svarbiausia medžiaga, skirta tvirtiems ir kietiems daiktams gaminti. Pirmieji žemdirbiai ir gyvulių augintojai taip pat naudojo akmeninius įrankius. Vis dėlto dar neolito laikotarpyje žmonės atrado ir ėmė naudoti metalą. Kaip tai įvyko, sunku tiksliai pasakyti. Juk žmonės visuomet buvo smalsūs ir mėgo eksperimentuoti, o krosnys, skirtos keramikai degti, leido žengti toliau – pradėti lydyti metalą. Auksas tikriausiai buvo pirmas metalas, kurį žmonės išmoko apdirbti. Jis puikiai tiko – ir dabar tinka – papuošalams gaminti (59 pav.). Ne tokį brangų varį taip pat galėjo naudoti papuošalams, juk ir jis žvilga! Iš vario buvo daromi ir kiti daiktai, pavyzdžiui ginklai. Viduržemio jūros rytų pakrantėse apdirbti varį žmonės mokėjo jau aštuntame tūkstantmetyje pr. Kristų. Po trijų tūkstančių metų to išmoko ir Vidurio Europoje. Daryti daiktus iš vario buvo lengva, nes šis metalas minkštas, tačiau būtent dėl šios savybės nebuvo įmanoma iš jo gaminti tvirtų ir kietų įrankių.

59 pav. Bulgãrijoje kape rasti auksiniai papuošalai – vieni seniausių, apie 4500 m. pr. Kr.

Apie 3300 m. pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose žmonės išmoko gaminti ir apdirbti bronzą – daug kietesnį ir tvirtesnį metalą, tiksliau, dviejų metalų – vario ir alavo – lydinį. Iš bronzos imta daryti įvairius įrankius ir ginklus, kuriuos anksčiau darė iš akmens (60 pav.). Šis metalų lydinys buvo daug pranašesnis už akmenį – sulūžusį ar aplankstytą bronzinį daiktą žmonės galėjo išlydyti ir vėl panaudoti. Tai išties buvo nauja stebuklinga medžiaga! Ji taip pat puikiai tiko įvairiems papuošalams gaminti. Apie 2000 m. pr. Kr. bronzą lydyti išmoko ir Vidurio Europoje. Laikotarpis, kada žmonės ėmė gaminti bronzą, vadinamas bronzos amžiumi.

60 pav. Bronziniai įmoviniai kirviai ir ieties antgalis, VIII–VI a. pr. Kr., rasti Lietuvojè

Bronziniai dirbiniai greitai tapo svarbiomis prekėmis. Žinoma, buvo paklausios ir pačios žaliavos, nes metalai bronzos lydiniui paprastai buvo randami skirtingose vietovėse ir ne visur. Todėl bronzos amžiuje prekyba vyko ir tarp itin tolimų kraštų. Vietos turtai, pavyzdžiui gintaras, buvo keičiami į metalinius dirbinius ar žaliavas. Nors ir nebuvo didelių prekybos kelių, buvo tinklas mažesnių, o kur galėjo, žmonės naudojosi upėmis ir pratekamais ežerais. Europoje buvo paprasčiau keliauti vandeniu nei tankiais miškais! Kad būtų galima prekiauti su tolimais kraštais, reikėjo nuolatinių ir ilgalaikių santykių su kaimynais, iš kurių pasiektų žinios, kur, kaip ir su kuo keistis daiktais.

Tik antro tūkstantmečio pr. Kr. pabaigoje žmonės išmoko gaminti ir naudoti geležį – metalą, kuris dar tvirtesnis ir stipresnis nei bronza. Dėl šių savybių geležis išstūmė bronzą iš gamybos. Geležinis kirvis lengviau kirto medį, o geležinis durklas, vėliau ir kalavijas kėlė didesnę baimę mūšio lauke (61 pav.). Svarbu ir tai, kad geležies rūdos buvo galima rasti beveik visur, todėl laikui bėgant geležinius dirbinius imta gaminti daugelyje kraštų. Vis dėlto, nors žmonės ir išmoko gaminti ir apdirbti metalą, akmuo ir toliau buvo naudojamas kaip žaliava. Metaliniai dirbiniai buvo brangūs, todėl žmonės dar ilgai naudojo ir akmeninius. Atsiradus metalinių dirbinių, dalis žmonių darėsi dar turtingesni ir žmonių bendruomenės dar labiau dalijosi į grupes. Buvo turtingesnių ir vargingesnių, galingesnių ir silpnesnių. Kai kurie tapo vadais ir valdovais, galėjo prekiauti ir toliau turtėti, o jiems turtėjant augo jų galia. Kad galėtų gaminti ir apdirbti metalą, žmonės turėjo pasiskirstyti darbus – taip atsirado naujų amatų. Kalvis bendruomenėje tapo svarbus ir gerbiamas. Ar svarbesnis už puodžių? Kaip manote?

61 pav. Geležinių kalavijų pavidalas mažai kito. Šis ginklas buvo naudojamas XIII a. Prancūzijoje.

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl žmonės vietoje akmens, kaip žaliavos, pamažu ėmė naudoti metalą?
  2. Bronzos amžiaus pradžioje tokių pačių bronzinių dirbinių būta daugelyje kraštų. Pasvarstykite, ar lengva buvo pagaminti bronzinio dirbinio kopiją iš jau turimos žaliavos.
  3. Kaip manote, ar akmenį, ar metalą apdirbant buvo mažiau kenkiama aplinkai? Kurie apdirbėjai – metalo ar akmens – labiau teršė gamtą ir žmonių gyvenimą? Savo nuomonę pagrįskite.

TYRINĖKITE!

Pirmieji geležiniai dirbiniai, pavyzdžiui durklas, rastas Tutanchamono kape, buvo labai brangūs ir padaryti iš „dangaus“ geležies. Pasidomėkite, kodėl ši geležis buvo taip vadinama.

Civilizacijų aušra

Pirmieji metaliniai įrankiai palengvino žemės ūkio darbus. Žemdirbystė plėtėsi ir buvo galima išmaitinti vis daugiau žmonių. Pasaulio gyventojų skaičius kaip niekada anksčiau smarkiai augo. Maisto visiems pakako, o kartais, kai gamtos sąlygos buvo itin palankios, buvo net per daug. Grūdų perteklius nebuvo bėda, juos galėjo laikyti gana ilgą laiką. Žemės ūkio gaminių gausa leido kai kuriems žmonėms užsiimti ne žemdirbyste, bet kitokia veikla. Buvo galima išmaitinti daugiau žmonių, kurie nedirbo žemės, bet veikė kaip amatininkai, raštininkai, žyniai ar pirkliai. Bendruomenės augo ir sudėtingėjo, skaidėsi į įvairius sluoksnius.

Gyvenvietėse didžioji gyventojų dalis jau vertėsi ne žemdirbyste, bet amatais, reikalų tvarkymu ar valdymu. Didesnės gyvenvietės augo į miestus, juose tarp mažesnių ir didesnių pastatų sangrūdų atsirado gatvių, statėsi atskiri rajonai, kilo visuomeniniai pastatai, šventyklos ir valdovų rūmai. Kad apsigintų nuo plėšikų ir varžovų, miestai ėmė statyti įtvirtinimus – suposi tvirtomis ir aukštomis sienomis. Jie tapo aplinkui gyvenančių žemdirbių krašto religijos, prekybos ir valdymo centrais. Tokie centrai galėjo kurtis tik išplėtojus žemdirbystę.

Būtent pasinaudojusios žemės ūkio augimu ir palankiomis gamtos sąlygomis, kur šilti orai ir derlinga žemė, susikūrė pirmosios civilizãcijos. Tai sudėtingos kultūros, valstybės su gerai veikiančiomis visuomenėmis, kurios pasiskirsčiusios darbus, išplėtojusios gamybą ir prekybą. Joms valdyti sukuriama rašto sistema, taip pat atsiranda ir mokslo užuomazgų. Vieni iš svarbiausių civilizacijos požymių – miestai ir įspūdingi statiniai. Neatsitiktinai pirmosios civilizacijos kūrėsi prie didelių, kasmet patvinstančių upių. Tokias civilizacijas, kaip antai senovės Egipto civilizacija prie Nilo, Mesopotamijos tarp Tigro ir Eufrato, Indo prie Indo upės ir Kinijos prie Geltonosios upės (62 pav.), mokslininkai vadina upių civilizacijomis.

62 pav. Pirmosios civilizacijos prie didžiųjų upių

Šiuose kraštuose buvo šiltas klimatas, derlinga žemė ir pakako vandens. Sausuoju laikotarpiu, kada nebuvo potvynių, dirbamus laukus drėkino kanalų sistemos. Mokslininkai tai vadina irigãcija dirbtiniu laukų drėkinimu. Šių upių užtvindomi lygumų plotai galėjo išmaitinti daugiau žmonių ir išlaikyti didesnius miestus nei bet kur kitur. O sausas ir šiltas klimatas leido javus ne tik auginti, bet ir saugoti ilgesnį laiką. Tai buvo ypač svarbu, kai užklupdavo nederlingi metai. Artimuosiuose Rytuose prie Nilo, Tigro ir Eufrato sąlygos didelėms bendruomenėms kurtis buvo itin geros. Čia ir išaugo pirmosios civilizacijos. Europoje gamtos sąlygos buvo ne tokios geros, todėl žemdirbystė plito lėčiau ir civilizacijoms atsirasti prireikė daugiau laiko.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite keturis kraštus, kuriuose susikūrė pirmosios civilizacijos.
  2. Kas lėmė, kad pirmosios civilizacijos kūrėsi būtent jūsų nurodytuose kraštuose?
  3. Kokie yra vieni iš svarbiausių civilizacijos požymių?

Apibendrinamieji klausimai ir užduotys

  1. Kuris per metalų laikotarpį įvykęs pokytis, jūsų nuomone, buvo svarbiausias ir labiausiai paveikė žmonių gyvenimą? Savo atsakymą pagrįskite.
  2. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du visuomenės pokyčius, įvykusius metalų laikotarpiu.
  3. Kaip manote, kas labiausiai skatino civilizacijas kurtis? Savo nuomonę pagrįskite.

TYRINĖKITE!

Ir šiais laikais yra tokių, kurie stengiasi kuo tiksliau atkurti žmogaus gyvenimą metalų laikotarpyje. Interneto paieškos sistemos lange įrašykite žodžius „Life in The Iron Age“. Peržiūrėkite rastus pavyzdžius. Kuriuos žmogaus darbus atkurti sekasi sunkiausiai? O kurie darbai, jūsų nuomone, yra patys įdomiausi? Savo atsakymą pagrįskite.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Žemėlapyje (62 pav.) pažymėta, kad pirmosios civilizacijos kūrėsi prie upių. Lietuvoje upių taip pat būta, bet tarp pirmųjų civilizacijų Lietuvos nėra. Kaip manote, kodėl? Pasvarstykite, ar sužinoję, kad nesame vienos iš pirmųjų civilizacijų palikuoniai, turėtume nusiminti. Savo nuomonę pagrįskite.

Prašau palaukti