Šioje temoje JŪS
- Sužinosite, kokie išskiriami pagrindiniai Egipto civilizacijos laikotarpiai.
- Pažinsite žymiausius Egipto faraonus.
- Pamąstysite, kodėl Egipto valstybė ne visuomet buvo stipri ir galų gale žlugo.
Egipto karalysčių pakilimai ir...
Herodotas rašo, kad jam Egipte žyniai iš papirusų perskaitė karalių vardus (20 pav.). Jų buvo 330! Jie valdė po pirmojo valdovo, Egipto suvienytojo Menio. Tai Herodotą išties turėjo nustebinti. Juk Egipto civilizacija, palyginti su gana trumpa Graikijos istorija, gyvavo išties ilgai – ilgiau nei tris tūkstančius metų! Žinoma, per tiek metų Egipte daug kas pasikeitė. Būta laikotarpių, kai Egiptas buvo stiprus – visas kraštas suvienytas, viduje vyravo taika ir gerovė, vyko prekyba su užsienio šalimis ar buvo užkariaujami kiti kraštai. Valstybė buvo turtinga ir buvo statomi įspūdingi, milžiniški pastatai – piramidės ar šventyklos.
Būta ir sunkių laikų, kai Egipte valdė ne vienas karalius, o keli, kraštas buvo susiskaldęs ar net valdomas valdovų, atvykusių iš užsienio šalių. Būta laikotarpių, kai dėl žemų Nilo potvynių žmonės kentė badą ar jautėsi nesaugūs, kai prievarta ir neteisybė buvo plačiai pasklidusios. Kraštas tada buvo nuskurdęs, todėl ir pastatai buvo statomi menkesni. Tokiais sunkiais laikais egiptiečiai tikėjo, kad ateis naujas karalius, kuris nugalės visus priešus, vėl suvienys visą kraštą, atkurs tvarką, ir gyvenimas Egipte bus toks puikus, koks buvo, kai pasaulis dar tik buvo sukurtas.
Egipto istorija, trukusi ilgiau nei tris tūkstančius metų, buvo išties turtinga. Jai įtaką darė tiek pačių egiptiečių veiksmai, tiek jų santykiai su kaimynais. Laikotarpius, kada Egiptas buvo stiprus, mokslininkai pavadino karalystėmis. Senosios karalystės laikais, III tūkstm. pr. Kr., valstybė buvo stipri ir pasitikėjo savo jėgomis. Juk tai buvo civilizacijos pradžia, kai atrodė, kad viskas įmanoma! Faraonas buvo dievas, jam statė piramides (21 pav.). Nors su kitomis šalimis bei kultūromis ir bendravo, save įsivaizdavo kaip pasaulio centrą, apsuptą laukinių kaimynų, gyvenančių pusiau dykumose. Tuo metu Egiptas buvo saugus – šalys kaimynės nekėlė jokio pavojaus.
Vidurinės karalystės laikais, II tūkstm. pr. Kr. pirmoje pusėje, egiptiečiai toliau džiaugėsi taika ir tvarka valstybės viduje. Visame krašte vyko statybos, kilo piramidės, nors ir mažesnės. Plėtėsi prekyba su Viduržemio jūros rytų šalimis – Kipro sala ir Biblu, svarbiu uostu dabartinio Libãno teritorijoje. Iš jo atkeliaudavo geros kokybės mediena – tai, ko Egipte labai trūko. Taip pat buvo plečiami dirbamų laukų plotai. Egipto karaliai stengėsi padidinti Egipto žemes pietuose ir palei Nilą statė tvirtoves. Taip jie norėjo valdyti prekybą, o svarbiausia – priartėti prie brangaus ir itin geidžiamo aukso, kurio daug buvo Nubijoje, krašte į pietus nuo Egipto.
Naujosios karalystės laikais, antroje II tūkstm. pr. Kr. pusėje, Egiptas dar labiau išplėtė savo žemes – tiek į pietus, tiek ir į rytus. Jame buvo daug aukso, kurio pavydėjo kitų Artimųjų Rytų šalių valdovai. Egiptas užkariavo daug Sirijos ir Palestinos teritorijų. Karalius Tutmozis III, kaip ir jo senelis Tutmozis I, pasiekė net tolimąjį Eufratą! Garsiausias Naujosios karalystės faraonas yra Ramzis II, gyvenęs XIII a. pr. Kr. ir valdęs 67 metus (22 pav.). Jis vykdė didžiausias statybas visoje šalyje ir kariavo su hetitais Sirijoje. Kaip tik ten, prie Kadešo miesto, 1275 m. pr. Kr. įvyko garsusis mūšis tarp dviejų stipriausių to meto pasaulyje kariuomenių. Jis aprašytas poemose ir pavaizduotas ant šventyklų sienų Egipte. Kaip baigėsi šis mūšis? Tiksliai nežinome, nes ir viena, ir kita pusė tvirtino, kad triuškinamą pergalę pasiekė būtent jie. Negi koks karalius lieps apdainuoti ir akmenyje įamžinti jo pralaimėjimą? Kad ir kaip ten buvo, praėjus 15 metų po šio mūšio Egipto ir hetitų karaliai sudarė taikos sutartį ir toliau taikiai sugyveno. Tai buvo pirma pasaulyje tokia sutartis tarp dviejų didžiųjų valstybių! Jos taip pat susitarė viena kitai padėti iškilus pavojui. Egiptas vėliau net siuntė grūdų hetitams, kai jų šalyje siautė badas. Išties Naujosios karalystės laikotarpis gali atrodyti nuostabiausias ir įdomiausias, bet gal tik todėl, kad mus pasiekė daugiausia ir įvairiausių to meto šaltinių?
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite tris Egipto valstybės klestėjimo laikotarpius.
- Kuo Egipto istorijoje svarbus faraonas Ramzis II?
- Kodėl nėra žinoma, kaip baigėsi Kadešo mūšis?
Šiame tekste išminčius Nefertis pasakoja karaliui, kokios nelaimės laukia Egipto, ir pranašauja naujo karaliaus atėjimą. Ar jis mokėjo nuspėti ateitį? Žinoma, ne, bet tekstas tyčia parašytas taip, kad įdomiau ir įspūdingiau pašlovintų naują karalių Amenį (Amenemhetą I), kuris pradėjo valdyti apie 2000 m. pr. Kristų.
„Egipto upė tuščia,
vanduo pereinamas brendant.
Žmonės ieško vandens, kad laivai galėtų plaukti.
<...>
Aš parodysiu tau, kaip serga kraštas –
Kas neturėjo atsitikti, atsitiko.
Bus griebtasi karo ginklų, o kraštas gyvens neramumuose.
<...>
Iš kančios bus kvatojama,
Dėl mirties neverkiama.
Aš parodysiu tau sūnų, tapusį užpuoliku, Brolį – priešu, ir žmogų, žudantį savo tėvą.
Kiekviena burna pilna [prašymo] „kaip norėčiau!“
Visa, kas gera, pradingo.
<...>
[Bet] štai karalius ateis iš pietų,
Jo vardas Amenis, teisus balsu.
<...>
Jis paims Baltąją karūną,
Jis pakels Raudonąją karūną,
Jis suvienys abi Galingąsias.
<...>
Tada tvarka ir teisingumas sugrįš į savo vietą, o chaosas bus išvytas.
Džiaugsis tas, kuris tai išvys ir gyvens, tarnaudamas karaliui!"
Iš senovės egiptiečių k. vertė T. Rutkauskas, pagal W. Helck, Die Prophezeiung des Nfr.tj, Kleine Ägyptische Texte, Wiesbaden, 1992
Klausimai ir užduotys
- Kokią Egipto ateitį faraonui nupasakojo šaltinio autorius?
- Kas, anot šaltinio autoriaus, išgelbės Egiptą?
- Pasvarstykite, kodėl buvo sukurtas šis tekstas.
...Egipto karalysčių smukimas
Tačiau Egipto pakilimai tam tikru metu baigėsi. Mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl. Trūksta tiek rašytinių, tiek archeologijos šaltinių. O patys egiptiečiai savo istorijos nerašė. Pirma Egipto istorija bus parašyta tik apie 300 m. pr. Kristų. Ją graikų kalba parašys egiptiečių žynys Manetonas, tikriausiai, paprašytas tuometinių Egipto valdovų makedonų. Deja, išliko tik jo raštų nuotrupos, o ir jose daug netikslumų. Dabar suprantate, koks sudėtingas gali būti istoriko darbas! Senosios karalystės gyvavimo pabaigoje karaliaus valdžia ir reikšmė nusilpo, greičiausiai tam įtakos turėjo ir sausėjantis klimatas, ir žemėjantys Nilo potvyniai. Vadinamajame Pirmajame tarpiniame laikotarpyje po Senosios karalystės valdė daug karalių, kartais keli vienu metu skirtingose Egipto vietose. Pavyzdžiui, vienas senovės istorikas, remdamasis Manetonu, rašė, kad VII dinastijos 70 karalių valdė 70 dienų. Jis tikriausiai juokavo!
Pasibaigus Vidurinės karalystės laikotarpiui, Antrajame tarpiniame laikotarpyje didžiąją Egipto dalį valdė hiksai – ateiviai iš Sirijos ir Palestinos. Tai buvo pirmas kartas, kai Egiptą valdė ne egiptiečiai. Tačiau hiksai krašto neužkariavo. Jie jau anksčiau atsikėlė ir apsigyveno Nilo deltoje kaip prekeiviai, amatininkai ir darbininkai. Juk turtingas Egiptas, jo derlingi laukai ir pievos visuomet traukė sunkiau gyvenančius kaimynus (kaip ir Izraèlio gyventojus žydus). Gal jiems savo krašte trūko dirbamos žemės ar maisto, o gal jie bėgo nuo karo žiaurumų. Per laiką hiksų bendruomenės išaugo. Jų vadai, pasinaudoję Egipto karalių silpnumu, paėmė valdžią į savo rankas ir patys tapo faraonais! Vėliau nauji karaliai iš Tebų miesto Aukštutiniame Egipte išvijo hiksus iš Egipto ir jų valdymą vaizdavo juodžiausiomis spalvomis. Vis dėlto egiptiečiai iš jų nemažai išmoko, ypač karyboje. Hiksų dėka Egipte pradėta naudoti pirmoji „karo mašina“ – lengvas ir greitas arklių traukiamas karo vežimas (23 pav.)!
Egipto kaimynai valdys Egiptą ir turės savo dinastijas ir po Naujosios karalystės laikotarpio, vadinamajame Trečiajame tarpiniame laikotarpyje. Iš pradžių tai bus libai, į vakarus nuo Egipto esančios Libijos gyventojai, kaip ir hiksai apsigyvenę Nilo deltoje. Vėliau bus nubai iš pietų – Nubijos valdovai užkariaus Egiptą. Kadaise šių šalių ir Sirijos gyventojai buvo laikomi didžiausiais egiptiečių priešais ir vaizduojami po Egipto karalių kojomis. Dabar jie patys tapo Egipto valdovais! I tūkstm. pr. Kr. viduryje Egiptas kurį laiką buvo vėl nepriklausomas ir valdomas valdovų egiptiečių. Jie svajojo, kad Egiptas būtų toks, koks buvo Senosios karalystės laikais. Tačiau padėtis Artimuosiuose Rytuose jau buvo visai kita. Atsirado kitų stiprių valstybių – asirų, babiloniečių, persų. Egiptas nebevaidino svarbaus vaidmens ir netgi buvo kai kurių jų užkariautas. Aleksandro Makedoniečio žygiai IV a. pr. Kr. pradės naują Egipto istorijos laikotarpį, o 30 m. pr. Kr. Egiptas taps Ròmos impèrijos provincija ir jos aruodu (24 pav.). Vėliau įsigalėjusi nauja religija krikščionybė galutinai užbaigs senovės Egipto civilizaciją. Be senųjų dievų neliks ir hieroglifų rašto, ir kultūros, gyvavusios tūkstančius metų.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite Egipto kaimynus, kurie tam tikru metu jį valdė.
- Kokią naujovę egiptiečiai perėmė iš hiksų?
- Kas ir kaip užbaigė Egipto civilizacijos gyvavimą?
Apibendrinamieji klausimai ir užduotys
- Kaip vadinami trys Egipto civilizacijos klestėjimo laikotarpiai? Kiekvieną trumpai apibūdinkite.
- Kuo vardu garsiausias Naujosios karalystės faraonas? Kodėl jis laikomas garsiausiu?
- Pasakykite ne mažiau kaip du sunkumus, su kuriais susidūrė Egipto civilizacija.
TYRINĖKITE!
Ir šiais laikais turtingos šalys traukia kitų šalių žmones. Jos ne tik patiria bėdų ir iššūkių dėl naujų gyventojų iš svetur, bet ir įgyja privalumų. Pasidomėkite, kurios tai šalys ir kaip keičiasi tų šalių visuomenė, kultūra, ekonomika. Ar istorikai gali pažinti praeitį žvelgdami į dabartinius įvykius? Savo atsakymą pagrįskite.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kas labiau pasikeitė – ar senovės Egiptas per savo trijų tūkstančių metų istoriją, ar Lietuva per paskutinius tris tūkstančius metų? Nepalyginama? O gal vis dėlto galima palyginti? Pasvarstykite ir savo nuomonę pagrįskite.
Egipto istorijos raida
- Pastatoma Gizos piramidė.
- Vėlyvasis laikotarpis.
- Viduriniosios karalystės laikotarpis.
- Hiksų valdymas.
- Sukūriama rašto sistema.
- Egiptą užkariauja romėnai.