Tikriausiai prisimenate, kad tariant priebalsius iškvepiamo oro srovė burnoje sutinka kliūčių. Priebalsiai nėra tokie savarankiški kaip balsiai. Net pavadinimas rodo, kad tik šliejasi prie balsių. Bet ir jie kalbai labai svarbūs.
Skardieji ir duslieji priebalsiai
Priebalsius žymime dvidešimt raidžių:
b c č d f g h j k l
m n p r s š t v z ž
Be to, turime tris raidžių junginius:
ch dz dž
10.1. Ištarkite p – b. Pasvarstykite, kuo skiriasi šių priebalsių tarimas.
Pagal balso klosčių įtempimą priebalsiai skirstomi į skardžiuosius ir dusliuosius.
Skardieji priebalsiai
[b] [d] [g] [z] [ž] [h] [dz]
[dž] [l] [v] [j] [r] [m] [n]
Duslieji priebalsiai
[p] [t] [k] [s] [š] [ch] [c] [č] [f]
10.2. Skardžiuosius priebalsius pabraukite vienu brūkšniu, dusliuosius – dviem.
Įbėgusi į kalnelį sodno gale ir pamačiusi, kad saulė jau tik puse veido težiūri pro savo auksinio rūmo angą, Irka skubiai surinko savo lėles ir nuėjo namo.
(Šatrijos Ragana)Pusbalsiai
Priebalsiai, turintys ir balsių, ir priebalsių ypatybių, vadinami pusbalsiais. Juos tariant svarbiausias vaidmuo tenka balsui.
Pusbalsiai
[v] [j] [l] [m] [n] [r]
Duslieji ir skardieji priebalsiai sudaro poras:
[p] – [b], [t] – [d], [k] – [g], [s] – [z],
[š] – [ž], [ch] – [h], [c] – [dz], [č] – [dž].
Laikoma, kad [v] ir [f] poros nesudaro.
Pusbalsiai [j], [l], [m], [n], [r], [v] poros neturi.
10.3. Skardžiuosius priebalsius pabraukite vienu brūkšniu, dusliuosius dviem, o pusbalsius – vingiuota linija.
Nuo saulės spindulių alpo medžiai, mieguistai atrodė troba, daržinė, į pavėsius buvo nulindusios vištos. Netgi katinas Micius, šiaip jau pamėgęs šilumą, buvo kažkur į vėsesnę vietelę pasitraukęs.
(Vladas Dautartas)- Ką įrašyti? Barbė su Kvarku ketina klausti Profesorės, bet gal jūs jiems padėsite?
Pusbalsis [j] yra kitoks negu kiti priebalsiai, todėl verta prisiminti kelis su juo susijusius dalykus. Jie pravers ir mokantis taisyklingos tarties, ir rašant.
- [j] tariamas (bet nerašomas!) žodžiuose, prasidedančiuose ie: ieva – [jieva], iešmas – [jiešmas]. Tas pat žodžio viduryje: paieškoti – [pajieškoti], ilgaiešmis – [ilgajiešmis].
- Žodžio gale j tariant virsta [i]: rytoj – [rytoi], tuoj – [tuoi], galvoj – [galvoi].
P – , d – , k – , z – , š – , ch – , c – , č – .
1. Atėjus pavasariui vienos iš pirmųjų pražys vos. 2. Tuo tuo patekės saulė ir burtai išsisklaidys. 3. Susitiksime ryto. 4. Baltų lapų paškok mano kambaryje. 5. Tėtis pasiuntė mane atnešti šašlykų šmų. 6. Ar tau galvo negerai, kad taip sakai?
Priebalsiai rašomi:
- pagal tarimą: sumanymas, garažas;
- pagal žodžių, jų dalių ar formų giminystę: gerb[p]ti – gerbia (galima patikrinti giminišku žodžiu);
- pagal lietuvių kalbos istoriją ir rašymo tradiciją: aukštas – auga;
- pagal tartį, tradiciją ir žodžių, jų dalių ar formų giminystę: grįš (grįž-ti – grįž + s), veš (vež-ti – vež + s), gręš (gręž-ti – gręž + s), auk (augti – aug + k).
Įsidėmėkite!
Priebalsių rašybos tam tikruose žodžiuose negalima patikrinti jokiomis taisyklėmis, o kai kurioms ji net prieštarauja: aukštas, baikštus, sluoksnis, kremzlė, žnyplės, drumzlės, beždžionė, krebždėti, krepštelėti.
1. Mūsų berželis užaugo auštas ir labai gražus. 2. Tėtis grį labai vėlai, nes šiandien jam susitikimas. 3. Kažkas sienoje visą naktį kreždėjo. 4. Dabar eikime prie bedžionių narvo. 5. Šermuonėlis yra labai baištus žvėrelis. 6. Dirvožemis yra derlingiausias žemės sluosnis.