Tema 4.7 (Lietuvių kalba 5 kl.)

Priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas priešdėliuose ir dūriniuose

Dažniausiai priebalsiai supanašėja arba susilieja susidūrus reikšminėms žodžio dalims. Vienas iš tokių atvejų yra priešdėlio ir šaknies sandūra, kitas – dviejų šaknų sandūra.

Padėtis žodyje

  • Ką rašome dūrinyje? Kodėl?

21.1. Ištarkite apgaubti, užsisvajoti, išgydyti. Ar skiriasi ištartas ir užrašytas žodis? Jeigu taip, tai kuo?

Kaip vyksta priebalsių supanašėjimas, jau mokėtės fonetikos skyriuje. Tikriausiai prisimenate, kad skardieji priebalsiai prieš dusliuosius suduslėja, o duslieji prieš skardžiuosius suskardėja.

Kai priešdėliai [ap-], [at-], [ant-], [iš-], [prieš-] susiduria su šaknies priebalsiais [b], [d], [g], [z], [ž], [dz], [], jų duslieji priebalsiai ištariami skardžiai:

apgauti [abgauti],

atbukti [adbukti],

aneminis [andžeminis],

išbėgti [ižbėkti],

priešgyniauti [priežgyniauti].

Tas pat ir dviejų šaknų sandūroje:

juokdarys – [juogdarys],

šlapdriba – [šlabdriba].

  • Kuris neteisus?

21.2. Padarykite kuo daugiau priešdėlinių žodžių iš ginti ir dirbti. Kaip tariant kaskart keičiasi priešdėlio priebalsis?

Kai priešdėlis [už-] susiduria su šaknies priebalsiais [p], [t], [k], tariant [ž] virsta dusliuoju [š]:

užkelti – [uškelti],

užtrukti – [uštrukti],

užpulti – [ušpulti].

Dūriniuose taip pat įvyksta suduslėjimas:

daugtaškis – [dauktaškis],

ledkalnis – [letkalnis],

rugpjūtis – [rukpjūtis].

21.3. Taisyklingai perskaitykite žodžius. Paaiškinkite, iš kokių šaknų susideda šie dūriniai.

Arbatžolės, ledkalnis, juokdarys, rūgpienis, pusbrolis, daugkartinis.

Priešdėliams [iš-], [už-] susidūrus su šaknies priebalsiais [s], [š], [z], [ž], tariamas tik antras priebalsis:

išsuko [isuko],

išzvimbė [izvimbė],

užsienis [usienis],

užzvimbė [uzvimbė],

išžiojo [ižiojo],

užsuko [usuko],

užšoko [ušoko].

21.4. Perskaitykite tekstą, taisyklingai tardami ne tik supanašėjusius priebalsius, bet ir balsius, kurių mokėtės ankstesniame skyriuje.

Tuo metu ant mėnulio užplaukė debesis, ir sidabrinis šuo pradingo. Šunelis prigulė ir netrukus užsnūdo. Ir lyg sapnavo, lyg regėjo, kaip mėnulis atplaukia artyn, prie pat dėžės nuo pomidorų, ir kaip mėnulio šuo tiesia į jį leteną, o paskui meiliai lyžteli jam po sužeista akimi, o jo žvilgsnis pilnas sidabrinio švytėjimo, užuojautos ir gerumo.

(Vytautė Žilinskaitė)

Turbūt pastebėjote, kad lietuviškuose žodžiuose nėra dvigubų priebalsių. Vis dėlto kartais susiduria dvi vienodos priešdėlio ir šaknies ar dviejų šaknų priebalsės:

pusseserė, iššoko, užžėlė.

Kalbant jos susilieja ir ištariama tik viena:

iššovė – [išovė],

švarraštis – [švaraštis],

aplinkkelis – [aplinkelis].

Priešdėlio ir šaknies, priešdėlio ir sangrąžos dalelytės sandūroje priebalsės visada rašomos taip, kaip rodo žodžio sudedamosios dalys:

apgauti, apdrausti, atbukti, aelti, išbėgti, užkelti, išsukti, iššauti, užsukti, užšokti, užželti, išsikelti, užsistoti, užžiebti.

Sudurtiniuose žodžiuose dviejų šaknų priebalsės paprastai irgi išlieka nepakitusios, net jei tariant suskardėja, suduslėja ar susilieja:

šlapdriba – šlapias,

medkirtys – medis,

dsakai – pėda,

rudkepuris – rudas,

diturtis – diiulis,

piktdagis – piktas,

sausgyslė – sausa,

savaitgalis – savaitė,

kryžkelė – kryžius,

pusseserė – pusiau sesuo,

aplinkkelis – aplinkinis kelias,

švarraštis – švarus raštas.

21.5. Įsidėmėkite aukščiau pateiktų žodžių rašybą, užverskite vadovėlį ir parašykite diktantą, vėliau pasitikrinkite, ar parašėte teisingai.

1. Aplinkeliu daug greičiau galima pasiekti miesto pakraščius. 2. Ryt usuksiu pas tave į svečius. 3. Jeigu sakinio mintis nesibaigia, rašome dautaškį. 4. Prieš šalnas turėsime adengti žydinčias braškes. 5. Ryt mokykloje utruksiu, turiu atsiskaityti. 6. Nevažinėjamas keliukas visai užėlė

SUŽINOKITE DAUGIAU

Viename kitame sudurtiniame žodyje nerašome pirmosios šaknies priebalsės:

kovarnis (iš kovvarnis),

rankogalis (iš rankovgalis),

smaigalys (iš smailgalys),

kraugerys (iš kraujgerys),

karkvabalis (iš karklvabalis),

šalpusnis (iš šaltpusnis).

Kalbant žodžiai šliejasi vienas prie kito, todėl yra veikiami vienas kito garsų. Čia irgi galioja supanašėjimo taisyklė:

iš šaukšto – [išaukšto],

kad drįsta – [kadrįsta],

kas sakė – [kasakė]

O du šalimais atsidūrusius balsius ir ištariame, ir rašome:

paakys, poodis, suurzgė.

Prašau palaukti