(Lietuvių kalba 5 kl.)

Daiktavardžio linksniai

Užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, ji atrodo labai sudėtinga. Kaip vieną sunkumų jie mini daiktavardžių linksnius: skirtinguose sakiniuose tas pats daiktavardis atsako vis į kitą klausimą ir turi vis kitą galūnę. Ir dar tų galūnių rašyba!

Daugiau

Daiktavardžio linksniai

36.1. Sugalvokite šešis sakinius su žodžiu gatvė (galite vartoti ir daugiskaitą). Pirmame sakinyje jis turi atsakyti į klausimą kas?, antrame ko?, trečiame kam?, ketvirtame ką?, penktame kuo?, šeštame kur? Kaip keičiasi žodžio galūnė?

Toks žodžių kaitymas vadinamas linksniãvimu. Linksnių formos skiriasi galūnėmis. Įdomu, kad galūnė parodo ne tik linksnį, bet ir giminę, skaičių.

Lietuvių kalboje yra septyni linksniai. Septintuoju tradiciškai laikomas šauksmininkas. Sakinyje jis nesusijęs su kitais žodžiais, neturi ir klausimo, tik nusako daiktą ar asmenį, į kurį kreipiasi kalbėtojas. Vis dėlto kalba yra bendravimo priemonė, o bendraudami į ką nors kreipiamės, todėl svarbu kreipimosi žodžius mokėti ir ištarti, ir užrašyti.

Vardininkas	kas?
Kilmininkas	ko?
Naudininkas	kam?
Galininkas	ką?
Įnagininkas	kuo?
Vietininkas	kur? kame?
Šauksmininkas	klausimo neturi

Nustatę aiškias taisykles, pažaiskite linksnių krepšinį. Priešininkų komandai parinkite kuo sunkesnių žodžių!

Lietuviški žodžiai linksniuojami nevienodai. Skiriami tam tikri linksniavimo tipai, mokykliniuose vadovėliuose dar vadinami linksniuotėmis.

1 tipas

Vienaskaita
V. vaikas	kelias	vėjas	medis	ežys
K. vaiko	kelio	vėjo	medžio	ežio
N. vaikui	keliui	vėjui	medžiui	ežiui
G. vaiką	kelią	vėją	medį	ežį
Įn. vaiku	keliu	vėju	medžiu	ežiu
Vt. vaike	kelyje	vėjyje	medyje	ežyje
Š. vaike	kelỹ	vėjau	mẽdi	ežỹ

Daugiskaita
V. vaikai	keliai	vėjai	medžiai	ežiai
K. vaikų	kelių	vėjų	medžių	ežių
N. vaikams	keliams	vėjams	medžiams	ežiams
G. vaikus	kelius	vėjus	medžius	ežius
Įn. vaikais	keliais	vėjais	medžiais	ežiais
Vt. vaikuose	keliuose	vėjuose	medžiuose	ežiuose
Š. vaikai	keliai	vėjai	mẽdžiai	ežiai

2 tipas

Vienaskaita
V. ranka	vyšnia	marti	gėlė
K. rankos	vyšnios	marčios	gėlės
N. rankai	vyšniai	marčiai	gėlei
G. ranką	vyšnią	marčią	gėlę
Įn. ranka	vyšnia	marčia	gėle
Vt. rankoje	vyšnioje	marčioje	gėlėje
Š. rañka	vỹšnia	marčia	gėle

Daugiskaita
V. rankos	vyšnios	marčios	gėlės
K. rankų	vyšnių	marčių	gėlių
N. rankoms	vyšnioms	marčioms	gėlėms
G. rankas	vyšnias	marčias	gėles
Įn. rankomis	vyšniomis	marčiomis	gėlėmis
Vt. rankose	vyšniose	marčiose	gėlėse
Š. rañkos	vỹšnios	marčios	gėlės

3 tipas

Vienaskaita		Daugiskaita
V. dantis	širdis	dantys	širdys
K. danties	širdies	dantų	širdžių
N. dančiui	širdžiai	dantims	širdims
G. dantį	širdį	dantis	širdis
Įn. dantimi	širdimi	dantimis	širdimis
Vt. dantyje	širdyje	dantyse	širdyse
Š. dantiẽ	širdiẽ	dañtys	širdys

4 tipas

Vienaskaita		Daugiskaita
V. sūnus	skaičius	sūnūs	skaičiai
K. sūnaus	skaičiaus	sūnų	skaičių
N. sūnui	skaičiui	sūnums	skaičiams
G. sūnų	skaičių	sūnus	skaičius
Įn. sūnumi	skaičiumi	sūnumis	skaičiais
Vt. sūnuje	skaičiuje	sūnuose	skaičiuose
Š. sūnaũ	skaičiau	sūnūs	skaičiai

5 tipas

Vienaskaita
V. sesuo	akmuo	duktė
K. sesers	akmens	dukters
N. seseriai	akmeniui	dukteriai
G. seserį	akmenį	dukterį
Įn. seserimi (seseria)	akmeniu	dukterimi (dukteria)
Vt. seseryje	akmenyje	dukteryje
Š. seseriẽ	akmeniẽ	dukteriẽ

Daugiskaita
V. seserys	akmenys	dukterys
K. seserų	akmenų	dukterų
N. seserims	akmenims	dukterims
G. seseris	akmenis	dukteris
Įn. seserimis	akmenimis	dukterimis
Vt. seseryse	akmenyse	dukteryse
Š. sẽserys	ãkmenys	dùkterys

Mums išlinksniuoti žodį nesunku, todėl mokytis atmintinai linksniavimo tipų tikrai nereikia. Tik jei kas ne visai aišku, pasitikriname pagal įprastą to paties linksniavimo tipo žodį. Taip galime išlinksniuoti net ir nežinomą žodį, pavyzdžiui, vaikas – valkiozas, vaiko – valkiozo, vaikui – valkiozui, vaiką – valkiozą ir t. t.

Vertėtų atkreipti dėmesį į 4 ir 5 tipus, nes kai kuriuos taip linksniuojamus žodžius linkstame perkelti į kitą linksniavimo tipą, pavyzdžiui, šuo – šunio. Be to, žodžių su galūne -(i)us daugiskaita pereina į kitą linksniavimo tipą: sūnus – sūnūs, bet skaičius – skaičiai.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ruduo
K.
N.
G.
Įn.
Vt.
Š.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	šuo
K.
N.
G.
Įn.
Vt.
Š.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	dangus
K.
N.
G.
Įn.
Vt.
Š.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	medus
K.
N.
G.
Įn.
Vt.
Š.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	vaisius
K.
N.
G.
Įn.
Vt.
Š.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	kraujas
K.
N.
G.
Įn.
Vt.
Š.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	Daglas, Sara, Holgeris.	, , .
K.	, , .	, , .
N.	, , .	, , .
G.	, , .	, , .
Įn.	, , .	, , .
Vt.	, , .	, , .
Š.	, , .	, , .

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	Belfastas, Endrius.	, .
K.	, .	, .
N.	, .	, .
G.	, .	, .
Įn.	, .	, .
Vt.	, .	, .
Š.	, .	, .

Prisiminkime kelis linksnių rašybos dalykus:

Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėse rašome nosines raides: ką? – vaiką, mokinį, pamoką, gėlę, širdį, sūnų, seserį; ko? – vaikų, mokinių, pamokų, gėlių, širdžių, sūnų, seserų.

Vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko galūnė baigiasi -e: pamokoje, širdyje, gėlėje, pamokose, mokiniuose.

Vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos vietininko galūnė -uose, moteriškosios -ose: vaikas – vaikuose, pamoka – pamokose.

Jei vienaskaitos vardininko galūnė -ė, kur linksnių galūnėse girdime [e], ten ir rašome -e: gėlė – gėlei, gėlę, gėle, gėles; varlė – varlei, varlę, varle, varles (išimtis duktė – dukteriai, dukteria).

Jei vienaskaitos vardininko galūnė -is, -a, -i, -uo, kituose linksniuose, išskyrus vietininką, rašome -ia arba -iai: dalia – daliai, dalią, dalia, dalias; širdis – širdžiai; marti – marčiai, marčią, marčia, marčias; sesuo – seseriai, seseria.

Vardininko galūnėje rašome tik -ia ir -ias: vyšnia, galia, dalia; kelias, elnias; daugiskaitos vardininke -iai: keliai, elniai.

Jis staiga prisiminė, kad išvažiuodama Mira prašė neleisti mergait čiulpti varvekl ir nakt pažiūrėti kartais, ar ji apsiklojusi. Dar jis prisiminė, kaip jo bendradarb nustebo, kai jis į įstaigos naujamet eglut atsivedė mažą mergaitę ir ji neverkė, pametusi talonėlį maišel saldain... Išvykdama Mira išmokė jį pinti kasyts ir net kaspinus surišti, tik nepaaiškino, ką reikia daryti, kai mergaitė tyli, ir kur dėti duon, ant kurios miegojo kačiukas... (Bitė Vilimaitė)

Atlikdami kitą užduotį pamatysite, kiek daug galime pasakyti apie daiktavardį: tikrinis ar bendrinis, kurios giminės, kokio skaičiaus ir linksnio.

36.5. Išrašykite ir išnagrinėkite daiktavardžius.

Pavyzdys. Saulė – bendr., mot. g., vns. V.

Saulė jau leidosi, kai pamačiau Ùžpelkių miestelio stogus ir ežerą. Tarsi nušluoti ledo plotai žvilgėjo saulės laidoj. Baltas senos bažnyčios bokštas stovėjo gaisruotame danguje lyg įkirstas. (Bronius Radzevičius)

1. Grįždamas iš mokyklos pažadėjau nupirkti ir (miltai ir sviestas). 2. Tarp susirinkusiųjų nematau (klasės draugai). 3. Nedek (šviesa), kompiuterio ekranas ryškesnis tamsoje. 4. Neprižiūrimame darže priaugo (piktžolės). 5. Mama ateis (Uosis) parsivesti. 6. (Pirštas) košės nepamaišysi.

SUŽINOKITE DAUGIAU

Pateiktų linksniavimo tipų nebūtina kalti atmintinai, nes mokslininkai juos skiria kitaip – ne pagal vardininką ir kilmininką, o pagal daugiskaitos naudininką:

a tipas: vaikams, keliams, medžiams, ežiams;

o tipas: rankoms, marčioms;

ė tipas: gėlėms, katėms;

i tipas: dantims, širdims, seserims, dukterims;

u tipas: sūnums.

Daugiau

Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"

Prisijungti prie „Opiq“

„Opiq“ rezultatas

	Užduotys
	Tema mokomasi

Daiktavardžio linksniai

Daugiau