Užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, ji atrodo labai sudėtinga. Kaip vieną sunkumų jie mini daiktavardžių linksnius: skirtinguose sakiniuose tas pats daiktavardis atsako vis į kitą klausimą ir turi vis kitą galūnę. Ir dar tų galūnių rašyba!
Daiktavardžio linksniai
36.1. Sugalvokite šešis sakinius su žodžiu gatvė (galite vartoti ir daugiskaitą). Pirmame sakinyje jis turi atsakyti į klausimą kas?, antrame ko?, trečiame kam?, ketvirtame ką?, penktame kuo?, šeštame kur? Kaip keičiasi žodžio galūnė?
Toks žodžių kaitymas vadinamas linksniãvimu. Linksnių formos skiriasi galūnėmis. Įdomu, kad galūnė parodo ne tik linksnį, bet ir giminę, skaičių.
Lietuvių kalboje yra septyni linksniai. Septintuoju tradiciškai laikomas šauksmininkas. Sakinyje jis nesusijęs su kitais žodžiais, neturi ir klausimo, tik nusako daiktą ar asmenį, į kurį kreipiasi kalbėtojas. Vis dėlto kalba yra bendravimo priemonė, o bendraudami į ką nors kreipiamės, todėl svarbu kreipimosi žodžius mokėti ir ištarti, ir užrašyti.
Vardininkas | kas? |
Kilmininkas | ko? |
Naudininkas | kam? |
Galininkas | ką? |
Įnagininkas | kuo? |
Vietininkas | kur? kame? |
Šauksmininkas | klausimo neturi |
Lietuviški žodžiai linksniuojami nevienodai. Skiriami tam tikri linksniavimo tipai, mokykliniuose vadovėliuose dar vadinami linksniuotėmis.
1 tipas
Vienaskaita | ||||
V. vaikas | kelias | vėjas | medis | ežys |
K. vaiko | kelio | vėjo | medžio | ežio |
N. vaikui | keliui | vėjui | medžiui | ežiui |
G. vaiką | kelią | vėją | medį | ežį |
Įn. vaiku | keliu | vėju | medžiu | ežiu |
Vt. vaike | kelyje | vėjyje | medyje | ežyje |
Š. vaike | kelỹ | vėjau | mẽdi | ežỹ |
Daugiskaita | ||||
V. vaikai | keliai | vėjai | medžiai | ežiai |
K. vaikų | kelių | vėjų | medžių | ežių |
N. vaikams | keliams | vėjams | medžiams | ežiams |
G. vaikus | kelius | vėjus | medžius | ežius |
Įn. vaikais | keliais | vėjais | medžiais | ežiais |
Vt. vaikuose | keliuose | vėjuose | medžiuose | ežiuose |
Š. vaikai | keliai | vėjai | mẽdžiai | ežiai |
2 tipas
Vienaskaita | |||
V. ranka | vyšnia | marti | gėlė |
K. rankos | vyšnios | marčios | gėlės |
N. rankai | vyšniai | marčiai | gėlei |
G. ranką | vyšnią | marčią | gėlę |
Įn. ranka | vyšnia | marčia | gėle |
Vt. rankoje | vyšnioje | marčioje | gėlėje |
Š. rañka | vỹšnia | marčia | gėle |
Daugiskaita | |||
V. rankos | vyšnios | marčios | gėlės |
K. rankų | vyšnių | marčių | gėlių |
N. rankoms | vyšnioms | marčioms | gėlėms |
G. rankas | vyšnias | marčias | gėles |
Įn. rankomis | vyšniomis | marčiomis | gėlėmis |
Vt. rankose | vyšniose | marčiose | gėlėse |
Š. rañkos | vỹšnios | marčios | gėlės |
3 tipas
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. dantis | širdis | dantys | širdys |
K. danties | širdies | dantų | širdžių |
N. dančiui | širdžiai | dantims | širdims |
G. dantį | širdį | dantis | širdis |
Įn. dantimi | širdimi | dantimis | širdimis |
Vt. dantyje | širdyje | dantyse | širdyse |
Š. dantiẽ | širdiẽ | dañtys | širdys |
4 tipas
Vienaskaita | Daugiskaita | ||
V. sūnus | skaičius | sūnūs | skaičiai |
K. sūnaus | skaičiaus | sūnų | skaičių |
N. sūnui | skaičiui | sūnums | skaičiams |
G. sūnų | skaičių | sūnus | skaičius |
Įn. sūnumi | skaičiumi | sūnumis | skaičiais |
Vt. sūnuje | skaičiuje | sūnuose | skaičiuose |
Š. sūnaũ | skaičiau | sūnūs | skaičiai |
5 tipas
Vienaskaita | ||
V. sesuo | akmuo | duktė |
K. sesers | akmens | dukters |
N. seseriai | akmeniui | dukteriai |
G. seserį | akmenį | dukterį |
Įn. seserimi (seseria) | akmeniu | dukterimi (dukteria) |
Vt. seseryje | akmenyje | dukteryje |
Š. seseriẽ | akmeniẽ | dukteriẽ |
Daugiskaita | ||
V. seserys | akmenys | dukterys |
K. seserų | akmenų | dukterų |
N. seserims | akmenims | dukterims |
G. seseris | akmenis | dukteris |
Įn. seserimis | akmenimis | dukterimis |
Vt. seseryse | akmenyse | dukteryse |
Š. sẽserys | ãkmenys | dùkterys |
Mums išlinksniuoti žodį nesunku, todėl mokytis atmintinai linksniavimo tipų tikrai nereikia. Tik jei kas ne visai aišku, pasitikriname pagal įprastą to paties linksniavimo tipo žodį. Taip galime išlinksniuoti net ir nežinomą žodį, pavyzdžiui, vaikas – valkiozas, vaiko – valkiozo, vaikui – valkiozui, vaiką – valkiozą ir t. t.
Vertėtų atkreipti dėmesį į 4 ir 5 tipus, nes kai kuriuos taip linksniuojamus žodžius linkstame perkelti į kitą linksniavimo tipą, pavyzdžiui, šuo – šunio. Be to, žodžių su galūne -(i)us daugiskaita pereina į kitą linksniavimo tipą: sūnus – sūnūs, bet skaičius – skaičiai.
Prisiminkime kelis linksnių rašybos dalykus:
- Vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėse rašome nosines raides: ką? – vaiką, mokinį, pamoką, gėlę, širdį, sūnų, seserį; ko? – vaikų, mokinių, pamokų, gėlių, širdžių, sūnų, seserų.
- Vienaskaitos ir daugiskaitos vietininko galūnė baigiasi -e: pamokoje, širdyje, gėlėje, pamokose, mokiniuose.
- Vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos vietininko galūnė -uose, moteriškosios -ose: vaikas – vaikuose, pamoka – pamokose.
- Jei vienaskaitos vardininko galūnė -ė, kur linksnių galūnėse girdime [e], ten ir rašome -e: gėlė – gėlei, gėlę, gėle, gėles; varlė – varlei, varlę, varle, varles (išimtis duktė – dukteriai, dukteria).
- Jei vienaskaitos vardininko galūnė -is, -a, -i, -uo, kituose linksniuose, išskyrus vietininką, rašome -ia arba -iai: dalia – daliai, dalią, dalia, dalias; širdis – širdžiai; marti – marčiai, marčią, marčia, marčias; sesuo – seseriai, seseria.
- Vardininko galūnėje rašome tik -ia ir -ias: vyšnia, galia, dalia; kelias, elnias; daugiskaitos vardininke -iai: keliai, elniai.
Jis staiga prisiminė, kad išvažiuodama Mira prašė neleisti mergait čiulpti varvekl ir nakt pažiūrėti kartais, ar ji apsiklojusi. Dar jis prisiminė, kaip jo bendradarb nustebo, kai jis į įstaigos naujamet eglut atsivedė mažą mergaitę ir ji neverkė, pametusi talonėlį maišel saldain... Išvykdama Mira išmokė jį pinti kasyts ir net kaspinus surišti, tik nepaaiškino, ką reikia daryti, kai mergaitė tyli, ir kur dėti duon, ant kurios miegojo kačiukas... (Bitė Vilimaitė)
Atlikdami kitą užduotį pamatysite, kiek daug galime pasakyti apie daiktavardį: tikrinis ar bendrinis, kurios giminės, kokio skaičiaus ir linksnio.
36.5. Išrašykite ir išnagrinėkite daiktavardžius.
Pavyzdys. Saulė – bendr., mot. g., vns. V.
Saulė jau leidosi, kai pamačiau Ùžpelkių miestelio stogus ir ežerą. Tarsi nušluoti ledo plotai žvilgėjo saulės laidoj. Baltas senos bažnyčios bokštas stovėjo gaisruotame danguje lyg įkirstas. (Bronius Radzevičius)
1. Grįždamas iš mokyklos pažadėjau nupirkti ir (miltai ir sviestas). 2. Tarp susirinkusiųjų nematau (klasės draugai). 3. Nedek (šviesa), kompiuterio ekranas ryškesnis tamsoje. 4. Neprižiūrimame darže priaugo (piktžolės). 5. Mama ateis (Uosis) parsivesti. 6. (Pirštas) košės nepamaišysi.
SUŽINOKITE DAUGIAU
Pateiktų linksniavimo tipų nebūtina kalti atmintinai, nes mokslininkai juos skiria kitaip – ne pagal vardininką ir kilmininką, o pagal daugiskaitos naudininką:
a tipas: vaikams, keliams, medžiams, ežiams; |
o tipas: rankoms, marčioms; |
ė tipas: gėlėms, katėms; |
i tipas: dantims, širdims, seserims, dukterims; |
u tipas: sūnums. |