Žinutės
Dažniausiai medijos informaciją mums pateikia žinutėmis. O kas yra žinùtė? Tai trumpas svarbus pranešimas apie kokį nors įvykį, faktą.
Praėjusią pamoką jūs analizavote žinutę apie plaukikės Rūtos Meilutytės sėkmę. Grįžkime prie jos.
Turbūt atkreipėte dėmesį, kad norint sužinoti informaciją nebūtina skaityti viso teksto. Pačią svarbiausią žinią mes sužinome iš pavadinimo (antraštės): Meilutytė – geriausia 2022 metų Europos plaukikė.
Jeigu smalsu, kada ir kur tai įvyko, skaitome kitą pastraipą ir sužinome, kad tai įvyko ketvirtadienį, kad žinią paskelbė Europos plaukimo federacija.
Po nuotrauka esantis tekstas suteikia dar daugiau informacijos, kodėl Rūta taip įvertinta: pernai ji tapo Europos ir pasaulio čempione, plaukdama 50 m krūtine; Budapeštè ir Ròmoje iškovojo bronzos medalius 100 m plaukimo krūtine rungtyje; kartu su ja buvo nominuota ir daugiau sportininkų; laureatų išrinkimą lėmė visuomenės balsas; geriausiu plaukiku vyru tapo rumunų sportininkas.
Pagal ilgumą žinutės skirstomos į tris rūšis.
Kiekvienoje žinutėje turi būti atsakymai į keturis pagrindinius klausimus:
kas įvyko?
kur įvyko?
kada įvyko?
kokie veikėjai?
Ilgesnėse žinutėse atsakoma ir į kitus klausimus, pavyzdžiui: kokia įvykio priežastis? kokia pasekmė? kaip reikėtų vertinti įvykį?
59.1. Pasirinkite žinutę iš interneto ir aptarkite remdamiesi keturiais pagrindiniais klausimais.
Rašant žinutę, visada reikia įsivaizduoti adresãtą (kam ji skirta). Nuo jo dažnai priklauso ir žinutės funkcijos: informuoti, sudominti.
59.2. Panagrinėkite pateiktas žinutes ir pasvarstykite, koks jų adresatas, ko jomis siekiama.
Prasideda registracija į rugpjūčio 22–26 d. Kaunè vyksiančius vasaros kursus nacionalinio saugumo tema. Penkių dienų kursuose kviečiami dalyvauti įvairių dalykų mokytojai, siekiantys integruoti nacionalinio saugumo ir pilietiškumo ugdymo temas savo pamokose. (Pagal nša.lt)
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija organizuoja 9–11 (I–III) klasių mokinių akrosticho kūrimo konkursą, skirtą Lietuvõs vardo paminėjimo dienai! (Pagal Petrą Gedvilą / kalbam.lt)
Žinutė nebus nei įdomi, nei patraukli, jeigu neturės smalsumą žadinančio pavadinimo (antraštės). Tiesą sakant, tai svarbiausias dalykas, nes jeigu pavadinimas nesudomina, niekas teksto ir neskaitys. Žinutės pavadinimas gali būti labai trumpas – vieno ar kelių žodžių:
Tikrins akis
Uždarys stadioną
Kalbinam robotus
Siekiant sudominti, pavadinime galima pateikti intrigą:
To dar nebuvo
Čia tai bent!
Nepatikėsite!
Atkreipkite dėmesį į tai, kai patys kursite žinutes.
59.3. Remdamiesi orientaciniais klausimais, aptarkite pateiktas žinutes.
Atsargiai, Biržuose slampinėja meška
Biržų miškuose slampinėja tikrų tikriausia meška, antradienį paskelbė Valstybinių miškų urėdija ir paviešino vaizdo įrašą. (alfa.lt)
Grėsminga šypsena ant Saulės: kodėl tai kelia nerimą Žemei
Artėjančiam Helovinui, kuris bus švenčiamas spalio 31 d., „pasiruošė“ ir Saulė. Mūsų planetos šviesulyje buvo pastebėta grėsminga šypsena. Viena vertus, tai nuostabus vaizdas, kita vertus, tai labai nerimą keliantis ženklas Žemei. (alfa.lt)
- Kaip pavadinimas susijęs su žinutės tekstu?
- Ar pavadinimas intriguoja, skatina skaityti visą tekstą?
- Ar žinutės tekstas atitinka pavadinimą? Pagrįskite savo nuomonę.
- Kas yra žinutės adresatas?
59.4. Internete paieškokite žinučių intriguojančiais pavadinimais ir pristatykite klasės draugams. Pagrįskite savo pasirinkimą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"