Retorikos samprata ir raida
Retòrika (gr. rhētorikē technē – iškalbos menas) – menas žodžiais įtikinamai reikšti mintis ir jausmus. Retorikos mokytojo tikslas – išmokyti viešai kalbėti taisyklingai, aiškiai, įtikinamai, etiškai ir estetiškai.
Daugiau kaip 2 500 m. prieš Kr. senovės Graikijoje imtos kurti retorikos mokyklos. Jose buvo mokoma iškalbos, argumentavimo, buvo skaitomos ir analizuojamos pačių mokinių arba patyrusių kalbų rašytojų parengtos kalbos.
Graikų retorikos mokslą sudarė penkių dalių kanonas. Jį kartu su kultūra perėmė romėnai, juo iš esmės vadovaujasi šiuolaikinė retorika.
Antikinė retorika | Šiuolaikinė retorika |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Antikinėje retorikoje visas dėmesys oratoriaus ugdymui (kalbančiojo retorikai), jos objektas – monologinės kalbos, jų parengimas, stilistinis sutvarkymas, išmokimas atmintinai ir sakymas. Per pratybas buvo mokoma analizuoti ir kitų parašytas kalbas. | Šiuolaikinei retorikai rūpi ir kalbėtojas, ir klausytojas. Kaip ir klasikinėje retorikoje, svarbi kalbančiojo retorika, bet daug dėmesio skiriama ir klausančiojo retorikai. Memorija – vienintelė kanono dalis, beveik išnykusi iš dabartinių retorikos vadovėlių. Dabar kalbos sakymas atmintinai netgi nelabai sveikintinas, daug didesnę vertę turi laisvas kalbos sakymas. |
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Savais žodžiais paaiškinkite, kas yra retorika ir kokie jos tikslai.
- Nurodykite svarbiausius antikinės ir šiuolaikinės retorikos panašumus bei skirtumus.
- Pasvarstykite, kaip šiandieniame gyvenime praverčia retorikos įgūdžiai.
- Ar esate kalbėję viešai? Jeigu taip, su kokiais sunkumais susidūrėte?