Viešųjų kalbų rūšys
Atsižvelgiant į tai, ką labiausiai norima paveikti (protą, valią ar jausmus), skiriamos trys viešųjų kalbų rūšys.
Informacinės | Apeliacinės | Emocinės |
Tikslas – informuoti. | Tikslas – paveikti protą, mąstymą, įsitikinimus, nuomonę ir paliesti jausmus. | Tikslas – paveikti jausmus. |
Objektyvumas, logiškumas, nuoseklumas, argumentacija, tikslumas. | Ryžtinga intonacija, veržlus tonas, įtampa. | Adresato subjektyvumas, nuotaikos, temperamento rodymas, saikingas šokiravimas, stebinimas, humoras, autoironija. |
Dažnai šioms kalboms iliustruoti pasitelkiama vaizdo medžiaga (pateiktys, plakatai, filmuoti intarpai, garso įrašai ir t. t.). | Vienomis kalbomis siekiama įteigti, įkvėpti, kitomis klausytojai raginami veikti. | Jomis sveikinama, linksminama, dėkojama, kas nors pristatoma, atsisveikinama. Jos turi būti ypač artimos kalbos adresatui, todėl gali būti tarmiškos, su asmeniniais prisiminimais. |
Tai pranešimas, paskaita, pamoka, aiškinimas. | Tai pamokslų, mitingų, protestų, agitacinės, šventinės, patriotinės ir propagandinės kalbos. | Tai tostas, oracija, humoristinė prakalba, pavyzdžiui, per vestuves ar kitas apeigas, nekrologas, žodis kuria nors proga ir t. t. |
Reikia atkreipti dėmesį, kad viešosios kalbos retai būna griežtai informacinės, apeliacinės ar emocinės, nes:
- oratorius nori ne tik informuoti, bet ir įrodyti savo tiesą;
- oratorius nori įtikinti, paveikti adresatą, tačiau tai daro pasitelkdamas informaciją;
- oratorius nori suteikti adresatui pasigėrėjimą, bet kartu ir paveikti, įtikinti.
UŽDUOTIS. Išklausykite tris viešąsias kalbas ir remdamiesi orientaciniais klausimais jas aptarkite.
LRT radijas. Meteorologo Silvestro Dikčiaus komentaras „Įstrigęs pavasaris“
- Koks yra kalbos tikslas?
- Kokia yra kalbos tematika?
- Kokia pagrindinė kalbos mintis?
- Kas yra kalbos adresantas ir adresatas?
- Kuriai kalbų rūšiai priskirtumėte kiekvieną kalbą?