Anotacija, apžvalga, komentaras (3.3 tema)

UŽDUOTIS. Perskaitykite Džeromo Deivido Selindžerio (Jerome David Salinger) romano „Rugiuose prie bedugnės“ anotaciją ir atlikite užduotis.

Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. Pagrindinis knygos veikėjas Holdenas Kolfildas – tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą XX a. šeštojo dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, kritiškai žvelgia į supantį pasaulį, nors atvirai prieš gyvenimo tvarką ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys.

„Rugiuose prie bedugnės“, literatūros klasika tapęs kūrinys, pirmą kartą pasirodė 1951 metais. Ilgai buvo vienas labiausiai cenzūruojamų kūrinių Jungtinėse Amèrikos Valstijose. Dabar knyga laikoma amerikiečių literatūros klasika ir viena vertingiausių XX a. knygų, kuri padėjo pamatus moderniajai paauglių literatūrai ir padarė didžiulę kultūrinę įtaką ne tik rašytojams, bet ir muzikantams bei kelioms jaunimo kartoms.

Dž. D. Selindžeris (1919–2010) buvo itin uždaras ir viešumos vengęs amerikiečių rašytojas. Nors daugybė režisierių troško nusipirkti teises ekranizuoti „Rugiuose prie bedugnės“, rašytojas niekada su tuo nesutiko.

1. Argumentuotai įrodykite, kad lentelėje išvardyti bruožai būdingi anotacijos žanrui.

1. Remdamiesi anotacija ir cituodami pabaikite sakinius: „Šios anotacijos adresatas yra ...
   1. jaunimas, nes tekste sakoma: „ ..................................... .“
   2. autentiška, individualiai mąstanti asmenybė, nes tekste sakoma: „ ..................................... .“
   3. literatūros žinovas, klasiką vertinantis skaitytojas, nes sakoma: „ ..................................... .“
2. Pamėginkite pateiktą anotaciją sutrumpinti iki 5–6 sakinių. Ko galima atsisakyti, o ką būtina palikti? Kodėl?
3. Įrodykite, kad anotacija parašyta beasmeniu, dalykiniu stiliumi.
4. Parašykite mėgstamos knygos anotaciją.

UŽDUOTIS. Perskaitykite skaitytojų socialinio tinklo „Goodreads“ nario (-ės) parašytą knygos apžvalgą ir remdamiesi klausimais ją aptarkite.

nežinau, kiek kartų iš viso skaičiau šią knygą. paskutinis kartas buvo vakar. iš naujo skaitydama tai, kas kažkada padarė įspūdį, baiminuosi, kad kūrinys pasirodys banalus, kvailas. tarkime, taip nutiko su mokykloje dievinta škėmos „balta drobule“ – dabar galiu vertinti tik kūrinio kinematografiškumą, o protagonistas, jo psichologinis portretas atrodo gana klišinis, pernelyg dramatiškas. o „rugiuose prie bedugnės“ yra puiki knyga – vis dar. puiki dėl šnekamosios kalbos, dėl to, kad yra daug veiksmo ir beveik nėra tų neva skausmingų krapštymųsi po vidujybę, bet yra daug ironijos. puikiai perteikta jauno žmogaus psichologija: houldenas smerkia kitus, yra baisus maksimalistas, bet visos ydos, kurias regi kituose, būdingos ir jam pačiam (kai kurios – net kvadratu). anksčiau nepastebėjau, kokios akivaizdžios sąsajos su hamletu (yra net nuoroda į šekspyrą) – kaip ir danijos princas, houldenas elgiasi beprotiškai, provokuoja kitus, kelia kivirčus, tyčiojasi iš visų ir kartu nuolat save sugauna meluojant, apsimetinėjant. ką daryti, kai pats neatitinki savo išsikeltų hiperaukštų standartų? nesitiki, kad kūrinys parašytas prieš daugiau nei pusę amžiaus – atrodo, tarsi viskas vyktų dabar. ir net tai, kad su pagrindiniu personažu identifikuotis nebegaliu, nė kiek nesumenkina įspūdžio. „rugiuose prie bedugnės“ – neišaugama knyga.

Skaitytojų socialinio tinklo narys (-ė) apie Jerome David Salinger knygą Rugiuose prie bedugnės

1. Remdamiesi tekstu išrinkite, kas būdinga knygos apžvalgai.
   1. Kalbama moksliniu stiliumi.
   2. Dalijamasi asmeniniais įspūdžiais, skaitymo patirtimi.
   3. Apibūdinami būdingiausi pasakojimo bruožai.
   4. Pateikiama daug istorinių faktų apie autorių ir knygą.
   5. Kalbama reklamine intonacija.
   6. Svarbi teksto apeliacinė funkcija (siekis įtikinti).
   7. Dalijamasi asmeninėmis įžvalgomis, savitomis interpretacijomis.
2. Pasvarstykite, kodėl apžvalgos autorė nerašo didžiųjų raidžių.
3. Pacituokite sakinį, paaiškinantį, kodėl apžvalgos autoriui (-ei) ši knyga iki šiol daro didelį įspūdį.
4. Kokie du dalykai apžvalgos autorių (-ę) ypač stebina?
   1. Kad kūrinys ir po daugelio metų atrodo labai kinematografiškas.
   2. Kad ši knyga, ją skaitant net po daugelio metų, neatrodo kvaila.
   3. Kad pagrindinis veikėjas nėra geresnis už visuomenę, kurią pats kritikuoja.
   4. Kad šis kūrinys parašytas daugiau nei prieš pusšimtį metų.
   5. Kad skaitytoja nebegali tapatintis su pagrindiniu veikėju.
5. Kokia šios apžvalgos pagrindinė mintis?
   1. Škėmos „Balta drobulė“ prastesnis romanas už „Rugiuose prie bedugnės“.
   2. Knyga „Rugiuose prie bedugnės“ puikiai perteikia jauno žmogaus psichologiją.
   3. „Rugiuose prie bedugnės“ – šnekamuoju stiliumi parašyta knyga.
   4. Romanas „Rugiuose prie bedugnės“ – nesenstantis kūrinys.
6. Anotacija dažniausiai rašoma siekiant sudominti, pareklamuoti kūrinį. Pasvarstykite, ko siekiama asmenine knygos apžvalga.

PROVOKACYJA: ar ateis tokie laikai, kai apie literatūros klasiką (bet kurį, bet vyr. g.) galėsime tiesiai, o ne per aplinkui pasakyti, kad tai buvo bjaurus / durnas / zanūdnas / neteisingas žmogus???

Cypt apie Aldonos Ruseckaitės knygą
​EMMI: Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys

UŽDUOTIS. Perskaitykite pateiktas knygų apžvalgų ištraukas ir atlikite užduotis.

1. „Jei tarp knygos personažų (istorinių!) yra tokie juokingi vardai kaip Daugerutis ir Lengvenis, o skyreliai vadinasi, pavyzdžiui, „Kodėl nukirsta Cėsio komtūro galva buvo gabenama Lietuvon“ ir „Kada į Lietuvą atjojo pirmasis Landsbergis“, tai ta knyga jau pritraukė mano dėmesį. Truputį žurnalistiniu, bet labai pagauliu stiliumi autorius pasakoja apie Lietuvos Viduramžius ir pateikia daug citatų iš metraščių, kas jau savaime paprastai būna labai juokinga. [...] Na, neapsakomai man patinka tie metraščių brutalumai:

„Vienas sūduvių karys, stiprus vyras, leidosi paskui vieną krikščionę, kuri tuo metu spruko į pelkes; kai jau ketino ją nužudyti, ši, užmiršusi savo lyties trapumą, pasipriešino. Karys, įniršęs dėl tokio jos elgesio, dantimis nukando didįjį pirštą, o ji, savo ruožtu įtūžusi, prigrūdo jam į burną bei ausis dumblo ir jį mirtinai užtroškino.“ You go girl!

Autorius ir pats nevengia papokštauti: „Garbė ir galia, tarpusavio kovos, nelaisvė, brolio žūtis, neviltis ir bandymas nusižudyti, milžiniška išpirka ir žiaurus kerštas... Visa tai XIII a. teko patirti lietuvių kunigaikščiui Lengveniui. Regis, nelabai lengvas buvo jo gyvenimas. [...]“

Miglė Anušauskaitė apie Virginijaus Savukyno knygą Istorijos detektyvai. Viduramžiai. Nuo galvų kapojimo iki meilės intrigų

2. „Aaaaa kaip apsigavau. Ružavas viršelis, moteris ant viršelio, GR nominacija istorinio romano kategorijoj, aiški anotacija... ir vis tiek aš galvojau, kad čia detektyvas, nes Drazdauskienė vertė ☺ Nu tai ką, ne detektyvas... Galėtų būti visai neblogas istorinis romanas, bet, deja, yra bobromanis. „Deja“ skirtas man – ne tokiai krasavicai kaip ta ant lietuviško viršelio, bet tikrai ne ką protingesnei ir užtat perskaičiusiai visas šitas fantazijas apie pirmą ir antrą pasaulinius karus. KAS NERVINO: Pasirodo, „dvigubas pasakojimas“ (dual narrative, dual perspective) – ne šiaip nuvalkiota klišė, o pasakojimo tropas, užtikau skaitydama apie šią knygą. Tipo, susiduria du pasauliai ir vienas negali be kito, dabartis negali be praeities, praeitis negali be ateities, in ir jan... Quinn knygoje taip ir yra, dalis veiksmo vyksta per I pasaulinį, kita dalis – ką tik pasibaigus II. [...]

Bilekas, nerekomenduoju niekam, bet net ne toks šūdas, kad nusipelnytų vienos žvaigždutės – tiesiog blanki nykuma.“

Cypt apie Kate Quinn knygą Alisos tinklas

3. „Alio Balbieriaus bibliografijoje, kuri pateikiama „Ekvilibriumo“ atvarte, – ir jaunojo gamtininko kalendorius, ir ekologiniai etiudai, ir fotografijų albumas. Atidumas gamtos reiškiniams būdingas visoms jo poezijos knygoms, taip pat ir šiai, tik gan kritiškas: „jau kloja sniegas baltą sielą / ant šlapio purvo. Sniegas / šiam Europos užkampy – vaikų svajonė. / Joks Sniego senis neateis purvynais, užstrigs ant žvyrkelio jo eiklios rogės [...]“ (eil. „Klimato atšilimas“, p. 29). Žodis „ekvilibriumas“ reiškia pusiausvyrą, bandymą išsilaikyti ant lyno; dvasine prasme – turbūt ramybę, nuosaikumą, suvaldytas aistras. Kaip knygos gale paaiškina redaktorė Janina Riškutė, svarbiausias čia – kelio motyvas.

Tačiau bendras knygos įspūdis – poetinės įprastybės, gražiai suguldytas egzistencinis nuobodulys. Pusiausvyros ir tvarkos netgi per daug. Pasigendi kažko netikėto, aštraus, chaotiško, nevaldomo, gaivališko.“

Giedrė Kazlauskaitė, „Nepretenzingumas“, apie Aliaus Balbieriaus knygą Ekvilibriumas

1. Atpažinkite ir įvardykite visų pateiktų ištraukų kalbos registrus, argumentuokite cituodami.

1. Dar kartą perskaitykite antrąjį tekstą ir jo pagrindinę mintį perrašykite formaliuoju registru, lyg rašytumėte apžvalgą oficialiam kultūros leidiniui. Pradėkite: Naujasis Kate Quinn romanas „Alisos tinklas“ – tai istorija apie...
2. Naršydami internete (literatūrinių laikraščių, žurnalų – „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Metai“, „Naujasis Židinys-Aidai“, „Nemunas“ – interneto svetainėse arba skaitytojų socialiniuose tinkluose), suraskite dviejų autorių skirtingo kalbos stiliaus atsiliepimus (apžvalgas) apie tą pačią knygą. Remdamiesi orientaciniais klausimais išanalizuokite jų stiliaus skirtumus.
   1. Kokiu gramatiniu asmeniu parašytas tekstas?
   2. Kokiu kalbos registru rašoma – formaliuoju ar neformaliuoju?
   3. Kaip apžvalgos autorius perteikia savo skaitymo įspūdį?
   4. Kokie knygos aspektai išryškinami?
   5. Kaip apibendrintas tekstas?

UŽDUOTIS. Parašykite du glaustus tekstus apie perskaitytą knygą: knygos anotaciją (formaliuoju registru) ir trumpą apžvalgą (neformaliuoju registru). Savo kūrybą pristatykite klasės draugams. Visi drauge sukurkite klasės darbų aplanką internete.