Literatūros nuorodos, išnašos
Moksliniame straipsnyje ar referate pristačius ar tik paminėjus kito autoriaus mintis, būtina nurodyti šaltinį dėl dviejų priežasčių: dėl autorinių téisių (žmonių idėjos, pasakymai, kūryba yra jų intelektinė nuosavybė, tad naudotis svetimu intelektiniu turtu reikia atsakingai) ir dėl interpretãcijų patikimùmo (kad skaitytojai galėtų patikrinti, ar sąžiningai pristatomos ir teisingai interpretuojamos kitų žmonių mintys). Tekste teikiamos núorodos – informacija, kur publikuotas tekstas, – yra tarsi garantas, kad perteikiamos žinios yra patikimos, kad informaciją bet kada galima patikrinti susiradus nurodytą šaltinį. Šaltinius būtina nurodyti ir referavimo, ir perfrazavimo, ir citavimo atvejais.
Tradiciškai tekstuose šaltiniai nurodomi keliais būdais. Pirmasis, kai pačiame rašomame tekste pateikiama nuoroda į šaltinį. Nuorodos teikiamos pagal standartinę formulę: skliaustuose rašoma aptariamo autoriaus pavardė, po kablelio – šio autoriaus aptariamo veikalo išleidimo metai. Pavyzdžiui:
- Aistės Kučinskienės atliktuose Vaižganto laiškų tyrimuose (Kučinskienė, 2020) matyti, kaip XX a. pradžioje kūrėsi kultūrinė lietuvių bendruomenė.
- Literatūrologė Loreta Mačianskaitė teigia, kad Škėmos sukurtas personažas Garšva nėra toks „absurdo žmogus“, koks buvo pats prancūzų egzistencialistų veikalų prisiskaitęs rašytojas Antanas Škėma (Mačianskaitė, 2003).
Smulkesnė informacija apie tai, ką reiškia nuorodoje minima pavardė ir metai, pateikiama rašto darbo pabaigoje spausdinamame nuorodų sąraše (žr. skyrelį „Nuorodų sąrašai“).
Kitas būdas tekste pateikti nuorodą į cituojamą šaltinį – sukurti išnašą. Tai reiškia, kad, tekste pristačius kito autoriaus mintis, rašomas išnašos ženklas (sumažintas ir pakeltas skaitmuo ar žvaigždutės simbolis (pvz., išnaša1, išnaša*), o detalus paaiškinimas teikiamas puslapio apačioje prie to paties skaitmens ar simbolio (plačiau apie nuorodų rašymą žr. skyrelį „Nuorodų sąrašai“). Kai rašydami kompiuteriu nuorodos funkcija įterpiame išnašos ženklą, nuoroda į paaiškinimą puslapio apačioje sukuriama automatiškai. Išnašų pavyzdžiai:
a) Literatūrologė Jurgita Žana Raškevičiūtė tvirtina, kad poetines Lietuvos metaforas pirmiau nei Justinas Marcinkevičius sukūrė Janina Degutytė¹.
¹Jurgita Žana Raškevičiūtė, „Janinos Degutytės ankstyvosios poezijos embleminis kraštovaizdis“, in: Literatūra, 2011, Nr. 53 (1), p. 102–121.
b) Į kultūros lauko veikėjų slapyvardžius dėmesį atkreipė taip pat slapyvardžiu pasirašiusi autorė, sykiu ironiškai ragindama visus amžininkus pasekti parodytu pavyzdžiu. Tiesa, ironizuodama pridėjo ir išlygą: „Tik užfiksuokime savo pseudonimus, kad ateities bibliografams mažiau galvas skaudėtų.“²
² Alėtėja Apatė, „Iš slapyvardžių istorijos“, Literatūra ir menas, 2022 m. balandžio 15 d.
Mokslinių straipsnių išnašose įprastai teikiamos su pagrindine tema mažiau susijusios pastabos, dalykiniai komentarai, paaiškinimai, nuorodos skaitytojui, kur dar galima ieškoti papildomos informacijos konkrečia tema. Pavyzdžiui:
Iškalbingas pats autoriaus kūrybinis kelias: savuosius „vaizdelius“, anksčiau spausdintus įvairiuose spaudos leidiniuose, Vaižgantas perkelia į „Pragiedrulius“⁶⁰ – nuo publicistikos artėjama prie grožinės literatūros.
⁶⁰ „Lino darbų pasaką“, „Lietuvos žodį“, „Kvailių ašaras“, „Naujakurius“. Apie tai žr. Aldona Vaitiekūnienė, Vaižgantas, Vilnius: Vaga, 1982, p. 110, 130–133.
Kokį nuorodų teikimo būdą taikyti moksliniame darbe, priklauso nuo to, kur tekstas bus viešinamas. Dauguma periodinių leidinių, kurie spausdina straipsnius, arba įvairios mokslinių darbų olimpiados, kuriose dalyvauja moksleiviai, turi savo standartus, kaip turėtų būti teikiamos nuorodos, ir prašo autorių jų laikytis. Kitais atvejais ne taip svarbu, kuriuo būdu – skliausteliuose ar išnašose – tekste teikiamos nuorodos, svarbiausia, kad visame darbe būtų laikomasi bendros sistemos.
Nuorodų sąrašai
Kiekvieno mokslinio teksto – referato, straipsnio – pabaigoje būtina pateikti bibliografinį sąrašą – t. y. naudotos literatūros sąrašą su smulkia leidybine informacija: kokiame, kokios leidyklos ir kelintų metų leidinyje (knygoje, žurnale ar laikraštyje) ir kuriuose to leidinio puslapiuose išspausdintas cituojamas ar perfrazuojamas tekstas. Sąraše pateikiamos ir internetinės nuorodos bei kitokie nestandartiniai šaltiniai: laiškai, atvirukai, muziejų eksponatai, brošiūros, archyvinė medžiaga, filmai ir pan. Net ir nestandartiniai šaltiniai turi būti kuo tiksliau aprašomi, pateikiant nuorodas, kur skaitytojai galėtų minimą šaltinį susirasti ir pasigilinti į temą arba įsitikinti informacijos patikimumu.
Kaip pateikiamos nuorodos?
Nors nėra vieno visuotinai priimto būdo, kaip pateikti nuorodų sąrašus moksliniuose tekstuose, visais atvejais būtina nurodyti pagrindinę informaciją apie dokumentą: autorių, pavadinimą, leidimo vietą ir datą. Visuose nuorodų sąrašuose laikomasi abėcėlės tvarkos.
Knygų nuorodos:
- autoriaus arba autorių pavardė (-ės) ir vardas (-ai);
- teksto pavadinimas (rašomas pasviruoju šriftu, vadinamuoju kursyvu);
- žanro įvardijimas (jeigu nurodomas pačioje knygoje, apraše teikiamas po dvitaškio);
- vertėjas, jeigu yra (rašoma taip, kaip nurodyta knygos priešlapiuose);
- kelintas leidimas (išskyrus pirmąjį);
- išleidimo vieta (miestas, nurodžius vietą rašomas dvitaškis);
- leidyklos pavadinimas;
- leidimo metai.
Pavyzdžiui:
Ambrulevičiūtė, Aelita, Černiauskas, Norbertas, Ėmužis, Marius, Jakulis, Martynas, Milerytė-Japertienė, Giedrė, Volungevičius, Vytautas, Išrasta Lietuvoje: daiktai, idėjos, žmonės, Vilnius: Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, 2018.
Donskis, Leonidas, Užmaršties amžiaus siužetai, Vilnius: Versus Aureus, 2015.
Hesse, Herman, Stepių vilkas: romanas, iš vokiečių kalbos vertė Zita Mažeikaitė, antrasis leidimas, Vilnius: Alma littera, 2001.
Kazlauskaitė, Giedrė, Sudie, mokykla: dvi apysakos, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
Sauka, Donatas, Lietuvių tautosaka, antrasis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2007.
Žukas, Saulius, Žmogaus vaizdavimas lietuvių literatūroje, Vilnius: Baltos lankos, 1995.
Periodinių leidinių (žurnalų, laikraščių) nuorodos:
- leidinio pavadinimas (pasviruoju šriftu, vadinamuoju kursyvu);
- leidykla (jeigu yra);
- leidimo metai arba tiksli data (laikraščio);
- konkretus leidinio numeris.
Pavyzdžiui:
Metai, 2023, Nr. 6.
Tarp knygų, 2022, Nr. 11.
Šiaurės Atėnai, 2020 m. vasario 7 d., Nr. 3.
Straipsnių, spausdinamų knygose ar periodiniuose leidiniuose, nuorodos:
- autoriaus pavardė ir vardas;
- straipsnio pavadinimas (rašomas kabutėse);
- in: (rašoma lotyniška santrumpa su dvitaškiu „in:“, reiškianti tikslią vietą periodiniame leidinyje. Jeigu tekstas publikuotas ne periodiniame leidinyje, o knygoje, santrumpos „in:“ rašyti nereikia);
- informacija apie knygą ar periodinį leidinį (žr. aukščiau);
- puslapių numeriai (rašoma santrumpa „p.“ ir nurodomi teksto pradžios ir pabaigos puslapiai, tarp puslapių skaitmenų rašomas ilgas brūkšnys be tarpų prieš ir po brūkšnio (p. 1–6).
Pavyzdžiui:
Černiauskienė, Violeta, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyno atradimai“, in: Tarp knygų, 2022, Nr. 11, p. 11–13.
Kučinskienė, Aistė, „Ar pažins Jonelis raides: arba apie lietuvių literatūros istorijos galeriją ir dirbtuves“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2023, Nr. 1, p. 23–28.
Toleikytė, Ieva, „Apversti piramidę“, Troleibuso istorijos: geriausių šiuolaikinių apsakymų rinktinė, sudarė Laurynas Katkus, Kaunas: Kitos knygos, 2014, p. 187–193.
Elektroniniai šaltiniai (tekstai iš interneto portalų, interneto svetainės, tinklaraščiai):
- autoriaus pavardė ir vardas (jeigu yra);
- teksto pavadinimas (jeigu yra);
- prieiga internete (rašoma standartinė frazė ir dvitaškis);
- pateikiama internetinė nuoroda;
- data, kada paskutinį kartą tikrinta (laužtiniuose skliaustuose rašoma standartinė frazė ir dvitaškis, po jo – data: pavyzdžiui, [tikrinta: 2023-06-29]).
Pavyzdžiui:
Bertašiūtė-Čiužienė, Monika, „Poetas, nemėgęs žodžio „įkvėpimas“, saldžių sentimentų ir paikumo. Pokalbis apie Henriką Radauską“, prieiga internete: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/poetas-nemeges-zodzio-ikvepimas-saldziu-sentimentu-ir-paikumo-pokalbis-apie-henrika-radauska-286-1311410 [tikrinta: 2023-06-29].
Kmita, Rimantas, „Skaitymas sovietmečiu“, prieiga internete: http://www.mmcentras.lt/skaitymassovietmeciu/6795 [tikrinta: 2023-06-29].
UŽDUOTIS. Parašykite straipsnį arba referatą apie pasirinktą rašytoją, literatūrinį sambūrį ar meno srovę. Remkitės bent keliais informacijos šaltiniais, juos tinkamai referuokite, perfrazuokite, cituokite, pateikite nuorodas, išnašas ir bibliografinį sąrašą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"