Tema 5.7 (Lietuvių kalba 11)

Vardažodžių kirčiuotės

Kirčiuoti skiemenys gali būti ilgi ir trumpi. Jei kirčiuotas skiemuo ilgas, jis ištariamas pabrėžiant jo pradžią (tvirtapradiškai) ar galą (tvirtagališkai), kitaip tariant, su tvirtaprade (žymima dešininiu kirčio ženklu ́) ar tvirtagale (žymima riestiniu kirčio ženklu ˜) priegaide. Trumpas kirčiuotas skiemuo žymimas kairiniu kirčio ženklu ̀.

Vardažodžių kirčiuotės nustatomos pagal daugiskaitos naudininko (ar kilmininko) ir galininko kirčio vietą. Žodynuose jos nurodomos skliausteliuose skaitmenimis 1, 2, 3, 4.

Pirmoji kirčiuotė (1): kirtis nešokinėja, visada kirčiuojamas tas pats kamieno skiemuo. Jei kirčiuojamas antras nuo galo skiemuo, tai jis būtinai ilgas, o priegaidė tvirtapradė, pvz.: pasáulis, statýba, púodas, láisvė. Jei kirčiuojami tolimesni nuo galo skiemenys, tai skiemuo gali būti bet koks: ir trumpas, ir ilgas, priegaidė gali būti ir tvirtapradė, ir tvirtagalė, pvz.: akimirkapãsaka.

Antroji kirčiuotė (2): daugiskaitos naudininke (ir kilmininke) kirčiuojamas antras nuo galo (kamieno) skiemuo, galininke – galūnė. Kituose linksniuose kirtis visada nušoka į trumpą galūnę.

Trečioji kirčiuotė (3): daugiskaitos naudininke (ir kilmininke) kirčiuojama galūnė, galininke – kamienas (dviskiemenių žodžių priegaidė – tvirtapradė ́). Daugiaskiemenių žodžių kirtis nušoka į tolimesnius nuo galo skiemenis, jų priegaidė gali būti ir tvirtagalė. Žodynuose nurodoma, į kurį skiemenį kirtis nušoka ir kokia priegaidė, pvz., prie žodžio papuošalas 34b reiškia, kad žodis trečios kirčiuotės, kai kuriuose linksniuose kirtis nušoka į ketvirtą nuo galo skiemenį ir priegaidė tvirtagalė.

Ketvirtoji kirčiuotė (4): daugiskaitos naudininke (ir kilmininke) ir galininke kirčiuojamos galūnės, taip pat ir daugumoje linksnių kirčiuojama galūnėje.

1 kirčiuotė

2 kirčiuotė

3 kirčiuotė

4 kirčiuotė

N.:

pãsa-koms

mokỹk-loms

kal-náms

žvaigžd-ė́ms

K.:

pãsa-

mokỹk-

kal-nų̃

žvaigždž-ių̃

N. (K.):

kamienas

galūnė

kamienas

galūnė

kamienas –

galūnė

kamienas –

galūnė

G.:

kamienas –

galūnė

kamienas –

galūnė

kamienas

galūnė

kamienas –

galūnė

G.:

pãsa-kas

mokyk-làs

kál-nus

žvaigžd-ès

1 kirčiuotė

Vienaskaita

V.

brólis

méilė

pavãsaris

mẽdžiaga

didžiáusias

keturióliktas

kitóks

tikintis, tikįs

nẽšęs

rãšomas

skaitýta

K.

brólio

méilės

pavãsario

mẽdžiagos

didžiáusio

keturiólikto

kitókio

tikinčio

nẽšusio

rãšomo

skaitýtos

N.

bróliui

méilei

pavãsariui

mẽdžiagai

didžiáusiam

keturióliktam

kitókiam

tikin­čiam

nẽšusiam

rãšomam

skaitýtai

G.

brólį

méilę

pavãsarį

mẽdžiagą

didžiáusią

keturióliktą

kitókį

tikintį

nẽšusį

rãšomą

skaitýtą

Įn.

bróliu

méile

pavãsariu

mẽdžiaga

didžiáusiu

keturióliktu

kitókiu

tikinčiu

nẽšusiu

rãšomu

skaitýta

Vt.

brólyje

méilėje

pavãsaryje

mẽdžiagoje

didžiáusiame

keturióliktame

kitókiame

tikin­čiame

nẽšusiame

rãšomame

skaitýtoje

Š.

bróli!

méile!

pavãsari!

mẽdžiaga!

didžiáusias!

keturióliktas!

kitóks!

tikintis!

nẽšęs!

rãšomas!

skaitýta!

Daugiskaita

V.

bróliai

méilės

pavãsariai

mẽdžiagos

didžiáusi

keturiólikti

kitókie

tikintys, tikį

nẽšę

rãšomi

skaitýtos

K.

brólių

méilių

pavãsarių

mẽdžiagų

didžiáusių

keturióliktų

kitókių

tikinčių

nẽšusių

rãšomų

skaitýtų

N.

bróliams

méilėms

pavãsa­riams

mẽdžia­goms

didžiáu­siems

keturió­liktiems

kitókiems

tikin­tiems

nẽšusiems

rãšomiems

skaitýtoms

G.

brólius

méiles

pavãsarius

mẽdžiagas

didžiáusius

keturióliktus

kitókius

tikinčius

nẽšusius

rãšomus

skaitýtas

Įn.

bróliais

méilėmis

pavãsa­riais

mẽdžia­gomis

didžiáu­siais

keturió­liktais

kitókiais

tikinčiais

nẽšusiais

rãšomais

skaitýtomis

Vt.

bróliuose

méilėse

pavãsa­riuose

mẽdžia­gose

didžiáu­siuose

keturió­liktuose

kitókiuose

tikin­čiuose

nẽšusiuose

rãšomuose

skaitýtose

Š.

bróliai!

méilės!

pavãsa­riai!

mẽdžia­gos!

didžiáusi!

keturiólikti!

kitókie!

tikintys!

nẽšę!

rãšomi!

skaitýtos!

2 kirčiuotė

Vienaskaita

V.

mẽdis

sõdas

knygà

svajõnė

mokyklà

karãlius

auksinis

milijõnas

maniškis

K.

mẽdžio

sõdo

knỹgos

svajõnės

mokỹklos

karãliaus

auksinio

milijõno

maniškio

N.

mẽdžiui

sõdui

knỹgai

svajõnei

mokỹklai

karãliui

auksiniam

milijõnui

maniškiam

G.

mẽdį

sõdą

knỹgą

svajõnę

mokỹklą

karãlių

auksi

milijõną

maniškį

Įn.

medžiù

sodù

knygà

svajonè

mokyklà

karãliumi

auksiniù

milijonù

maniškiù

Vt.

mẽdyje

sodè

knỹgoje

svajõnėje

mokỹkloje

karãliuje

auksiniame

milijonè

maniškiame

Š.

mẽdi!

sõde!

knỹga!

svajõne!

mokỹkla!

karãliau!

auksini!

milijõne!

maniški!

Daugiskaita

V.

mẽdžiai

sõdai

knỹgos

svajõnės

mokỹklos

karãliai

auksiniai

milijõnai

maniškiai

K.

mẽdžių

sõdų

knỹgų

svajõnių

mokỹklų

karãlių

auksinių

milijõnų

maniškių

N.

mẽdžiams

sõdams

knỹgoms

svajõnėms

mokỹkloms

karãliams

auksiniams

milijõnams

maniškiams

G.

medžiùs

sodùs

knygàs

svajonès

mokyklàs

karaliùs

auksiniùs

milijonùs

maniškiùs

Įn.

mẽdžiais

sõdais

knỹgomis

svajõnėmis

mokỹklomis

karãliais

auksiniais

milijõnais

maniškiais

Vt.

mẽdžiuose

sõduose

knỹgose

svajõnėse

mokỹklose

karãliuose

auksiniuose

milijõnuose

maniškiuose

Š.

mẽdžiai!

sõdai!

knỹgos!

svajõnės!

mokỹklos!

karãliai!

auksiniai!

milijõnai!

 maniškiai!

3 kirčiuotė

Vienaskaita

V.

láiškas

žmonà

reikšmė̃

kambarỹs

kãtinas

šáltas

baltà

brangùs

artimas

kóks

mýlimas

láuktas

lauktà

K.

láiško

žmonõs

reikšmė̃s

kam̃bario

kãtino

šálto

baltõs

brangaũs

artimo

kókio

mýlimo

láukto

lauktõs

N.

láiškui

žmónai

réikšmei

kam̃bariui

kãtinui

šaltám

báltai

brangiám

artimám

kokiám

mylimám

lauktám

láuktai

G.

láišką

žmóną

réikšmę

kam̃barį

kãtiną

šáltą

báltą

brángų

artimą

kókį

mýlimą

láuktą

láuktą

Įn.

láišku

žmóna

réikšme

kam̃bariu

kãtinu

šáltu

bálta

brángiu

artimu

kókiu

mýlimu

láuktu

láukta

Vt.

laiškè

žmonojè

reikšmėjè

kambaryjè

katinè

šaltamè

baltojè

bran­giamè

artimamè

kokiamè

myli­mamè

lauktamè

lauktojè

Š.

láiške!

žmóna!

réikšme!

kambarỹ!

kãtine!

šáltas!

baltà!

brangùs!

artimas!

kóks!

mýlimas!

láuktas!

lauktà!

Daugiskaita

V.

laiškai

žmónos

réikšmės

kambariai

katinai

šalti

báltos

brángūs

artimi

kokiẽ

mylimi

laukti

láuktos

K.

laiškų̃

žmonų̃

reikšmių̃

kambarių̃

katinų̃

šaltų̃

baltų̃

brangių̃

artimų̃

kokių̃

mylimų̃

lauktų̃

lauktų̃

N.

laiš­káms

žmo­nóms

reikš­mėms

kamba­riáms

kati­náms

šal­tiems

baltóms

bran­giems

arti­miems

ko­kiems

myli­miems

lauk­tiems

lauk­tóms

G.

láiškus

žmónas

réikšmes

kam̃ba­rius

kãtinus

šáltus

báltas

brángius

artimus

kókius

mýlimus

láuktus

láuktas

Įn.

laiškais

žmo­nomis

reikš­mėmis

kamba­riais

katinais

šaltais

balto­mis

bran­giais

artimais

kokiais

myli­mais

lauk­tais

lauk­tomis

Vt.

laiš­kuosè

žmo­nosè

reikš­mėsè

kamba­riuosè

kati­nuosè

šaltuosè

baltosè

bran­giuosè

arti­muosè

ko­kiuosè

myli­muosè

lauk­tuosè

lauk­tosè

Š.

laiškai!

žmónos!

réikšmės!

kam­bariai!

katinai!

šalti!

báltos!

brángūs!

artimi!

kokiẽ!

mylimi!

laukti!

láuktos!

4 kirčiuotė

Vienaskaita

V.

nãmas

karỹs

dienà

naktis

dangùs

mãžas

išdidùs

gerà

patraukli

visà

visas

riñktas

K.

nãmo

kãrio

dienõs

naktiẽs

dangaũs

mãžo

išdidaũs

gerõs

patraukliõs

visõs

viso

riñkto

N.

nãmui

kãriui

diẽnai

nãkčiai

dañgui

mažám

išdidžiám

gẽrai

patraũkliai

visai

visám

rinktám

G.

nãmą

kãrį

diẽną

nãktį

dañgų

mãžą

išdi

gẽrą

patraũklią

vi

vi

riñktą

Įn.

namù

kariù

dienà

naktimi

dangumi

mažù

išdidžiù

gerà

patrauklià

visà

visù

rinktù

Vt.

namè

karyjè

dienojè

naktyjè

dangujè

mažamè

išdidžiamè

gerojè

patraukliojè

visojè

visamè

rinktamè

Š.

nãme!

karỹ!

diẽna!

naktiẽ!

dangaũ!

mãžas!

išdidùs!

gerà!

patraukli!

visà!

visas!

riñktas!

Daugiskaita

V.

namai

kariai

diẽnos

nãktys

dañgūs

maži

išdidūs

gẽros

patraũk­lios

visos

visi

rinkti

K.

namų̃

karių̃

dienų̃

naktų̃

dangų̃

mažų̃

išdidžių̃

gerų̃

patrauk­lių̃

visų̃

visų̃

rinktų̃

N.

namáms

kariáms

dienóms

naktims

dangùms

mažiems

išdidiems

geróms

patrauk­lióms

visóms

visiems

rinktiems

G.

namùs

kariùs

dienàs

naktis

dangùs

mažùs

išdidžiùs

geràs

patrauk­liàs

visàs

visùs

rinktùs

Įn.

namais

kariais

dieno­mis

naktimis

dangumis

mažais

išdidžiais

geromis

patrauk­liomis

visomis

visais

rinktais

Vt.

namuosè

kariuosè

dienosè

naktysè

danguosè

mažuosè

išdidžiuosè

gerosè

patrauk­liosè

visosè

visuosè

rinktuosè

Š.

namai!

kariai!

diẽnos!

nãktys!

dañgūs!

maži!

išdidūs!

gẽros!

patraũk­lios!

visos!

visi!

rinkti!

Veiksmažodžių kirčiavimas

  • Esamasis ir būtasis kartinis laikas. Dviskiemenių ar daugiaskiemenių veiksmažodžių, kurių priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo turi tvirtagalę priegaidę ar yra trumpas, 1-ojo ir 2-ojo asmens formose kirtis nušoka į trumpą galūnę: nèšti, nẽša, nẽšė; vaišinti, vaišina, vaišino; važiúoti, važiúoja, važiãvo.

Esamasis laikas

Būtasis kartinis laikas

nešù

vaišinù

nešiaũ

vaišinaũ

važiavaũ

tu

neši

vaišini

nešei

vaišinai

važiavai

jis, ji

nẽša

vaišina

nẽšė

vaišino

važiãvo

mes

nẽšame

vaišiname

nẽšėme

vaišinome

važiãvome

jūs

nẽšate

vaišinate

nẽšėte

vaišinote

važiãvote

jie, jos

nẽša

vaišina

nẽšė

vaišino

važiãvo

Kitais atvejais kirtis nešokinėja: mokėti, móka, mokėjo; džiùginti, džiùgina, džiùgino.

Esamasis laikas

Būtasis kartinis laikas

móku

džiùginu

mokėjau

džiùginau

tu

móki

džiùgini

mokėjai

džiùginai

jis, ji

móka

džiùgina

mokėjo

džiùgino

mes

mókame

džiùginame

mokėjome

džiùginome

jūs

mókate

džiùginate

mokėjote

džiùginote

jie, jos

móka

džiùgina

mokėjo

džiùgino

  • Būtojo dažninio, būsimojo laikų, tariamosios ir liepiamosios nuosakų formos išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę.
  • Sangrąžiniai veiksmažodžiai kirčiuojami kaip ir paprastieji, tik tais atvejais, kai esamajame laike kirtis nušoka į pailgėjusią galūnę, priegaidė yra tvirtapradė: nèštis, nẽšasi, nẽšėsi; vaišintis, vaišinasi, vaišinosi.

Esamasis laikas

nešúosi

vaišinúosi

tu

nešiesi

vaišiniesi

jis, ji

nẽšasi

vaišinasi

mes

nẽšamės

vaišinamės

jūs

nẽšatės

vaišinatės

jie, jos

nẽšasi

vaišinasi

  • Veiksmažodžiai su priešdėliais
    • kirčio neatitraukia:
      • daugiaskiemeniai priešdėliniai veiksmažodžiai (išskyrus su priešdėliu per-): pradžiùgina, palinksmina, sudẽgino...;
      • dviskiemeniai trečiosios asmenuotės (-o) veiksmažodžiai: pasakaũ, praeina, nedãro...
    • kirtį atitraukia:
      • priešdėlis per- visada kirčiuojamas: pérneša, pérvažiuoja, pérkaitino...;
      • esamajame laike dviskiemeniai 1 ir 2 asmenuotės (-(i)a, -i) veiksmažodžiai šiais atvejais:
        • jei šaknis trumpa (yra vienas balsis a, e, i, u): nẽša pànešu, pàneši, pàneša... (išimtis: ne- su galėti, turėti: negaliù, neturiù, bet: išgaliu, pàturiu...);
        • jei bendraties dvigarsiai il, im, in, ir esamajame laike virsta el, em, en, er: vilktivelka, pàvelka, nèvelka..., pir̃ktiper̃ka, sùperka, àtperka;
        • jei bendratyje turi kirčiuotą priesagą -ėti, o esamajame laike – tvirtagalį mišrųjį dvigarsį al, am, an...: kalbėti, kalba pàkalba, nèkalba...;
      • būtajame kartiniame laike kirtis į priešdėlį nušoka dviskiemeniuose pirmosios asmenuotės (-(i)a) veiksmažodžiuose, kurių šaknis trumpa arba tvirtagalė, o trečiojo asmens galūnė : ver̃sti, ver̃tė išvertė, pàvertė..., virti, viišvirė, nèvirė...
Prašau palaukti