Vardažodžių kirčiuotės

Kirčiuoti skiemenys gali būti ilgi ir trumpi. Jei kirčiuotas skiemuo ilgas, jis ištariamas pabrėžiant jo pradžią (tvirtapradiškai) ar galą (tvirtagališkai), kitaip tariant, su tvirtaprade (žymima dešininiu kirčio ženklu ́) ar tvirtagale (žymima riestiniu kirčio ženklu ˜) priegaide. Trumpas kirčiuotas skiemuo žymimas kairiniu kirčio ženklu ̀.

Vardažodžių kirčiuotės nustatomos pagal daugiskaitos naudininko (ar kilmininko) ir galininko kirčio vietą. Žodynuose jos nurodomos skliausteliuose skaitmenimis 1, 2, 3, 4.

Pirmoji kirčiuotė (1): kirtis nešokinėja, visada kirčiuojamas tas pats kamieno skiemuo. Jei kirčiuojamas antras nuo galo skiemuo, tai jis būtinai ilgas, o priegaidė tvirtapradė, pvz.: pasáulis, statýba, púodas, láisvė. Jei kirčiuojami tolimesni nuo galo skiemenys, tai skiemuo gali būti bet koks: ir trumpas, ir ilgas, priegaidė gali būti ir tvirtapradė, ir tvirtagalė, pvz.: akimirka, pãsaka.

Antroji kirčiuotė (2): daugiskaitos naudininke (ir kilmininke) kirčiuojamas antras nuo galo (kamieno) skiemuo, galininke – galūnė. Kituose linksniuose kirtis visada nušoka į trumpą galūnę.

Trečioji kirčiuotė (3): daugiskaitos naudininke (ir kilmininke) kirčiuojama galūnė, galininke – kamienas (dviskiemenių žodžių priegaidė – tvirtapradė ́). Daugiaskiemenių žodžių kirtis nušoka į tolimesnius nuo galo skiemenis, jų priegaidė gali būti ir tvirtagalė. Žodynuose nurodoma, į kurį skiemenį kirtis nušoka ir kokia priegaidė, pvz., prie žodžio papuošalas 3^4b reiškia, kad žodis trečios kirčiuotės, kai kuriuose linksniuose kirtis nušoka į ketvirtą nuo galo skiemenį ir priegaidė tvirtagalė.

Ketvirtoji kirčiuotė (4): daugiskaitos naudininke (ir kilmininke) ir galininke kirčiuojamos galūnės, taip pat ir daugumoje linksnių kirčiuojama galūnėje.

	1 kirčiuotė		2 kirčiuotė		3 kirčiuotė		4 kirčiuotė
N.:	pãsa-koms		mokỹk-loms		kal-náms		žvaigžd-ė́ms
K.:	pãsa-kų		mokỹk-lų		kal-nų̃		žvaigždž-ių̃
N. (K.):	kamienas –	galūnė	kamienas –	galūnė	kamienas –	galūnė	kamienas –	galūnė
G.:	kamienas –	galūnė	kamienas –	galūnė	kamienas –	galūnė	kamienas –	galūnė
G.:	pãsa-kas		mokyk-làs		kál-nus		žvaigžd-ès

Daugiau

1 kirčiuotė

Vienaskaita
V.	brólis	méilė	pavãsaris	mẽdžiaga	didžiáusias	keturióliktas	kitóks	tikintis, tikįs	nẽšęs	rãšomas	skaitýta
K.	brólio	méilės	pavãsario	mẽdžiagos	didžiáusio	keturiólikto	kitókio	tikinčio	nẽšusio	rãšomo	skaitýtos
N.	bróliui	méilei	pavãsariui	mẽdžiagai	didžiáusiam	keturióliktam	kitókiam	tikinčiam	nẽšusiam	rãšomam	skaitýtai
G.	brólį	méilę	pavãsarį	mẽdžiagą	didžiáusią	keturióliktą	kitókį	tikintį	nẽšusį	rãšomą	skaitýtą
Įn.	bróliu	méile	pavãsariu	mẽdžiaga	didžiáusiu	keturióliktu	kitókiu	tikinčiu	nẽšusiu	rãšomu	skaitýta
Vt.	brólyje	méilėje	pavãsaryje	mẽdžiagoje	didžiáusiame	keturióliktame	kitókiame	tikinčiame	nẽšusiame	rãšomame	skaitýtoje
Š.	bróli!	méile!	pavãsari!	mẽdžiaga!	didžiáusias!	keturióliktas!	kitóks!	tikintis!	nẽšęs!	rãšomas!	skaitýta!

Daugiskaita
V.	bróliai	méilės	pavãsariai	mẽdžiagos	didžiáusi	keturiólikti	kitókie	tikintys, tikį	nẽšę	rãšomi	skaitýtos
K.	brólių	méilių	pavãsarių	mẽdžiagų	didžiáusių	keturióliktų	kitókių	tikinčių	nẽšusių	rãšomų	skaitýtų
N.	bróliams	méilėms	pavãsariams	mẽdžiagoms	didžiáusiems	keturióliktiems	kitókiems	tikintiems	nẽšusiems	rãšomiems	skaitýtoms
G.	brólius	méiles	pavãsarius	mẽdžiagas	didžiáusius	keturióliktus	kitókius	tikinčius	nẽšusius	rãšomus	skaitýtas
Įn.	bróliais	méilėmis	pavãsariais	mẽdžiagomis	didžiáusiais	keturióliktais	kitókiais	tikinčiais	nẽšusiais	rãšomais	skaitýtomis
Vt.	bróliuose	méilėse	pavãsariuose	mẽdžiagose	didžiáusiuose	keturióliktuose	kitókiuose	tikinčiuose	nẽšusiuose	rãšomuose	skaitýtose
Š.	bróliai!	méilės!	pavãsariai!	mẽdžiagos!	didžiáusi!	keturiólikti!	kitókie!	tikintys!	nẽšę!	rãšomi!	skaitýtos!

Daugiau

2 kirčiuotė

Vienaskaita
V.	mẽdis	sõdas	knygà	svajõnė	mokyklà	karãlius	auksinis	milijõnas	maniškis
K.	mẽdžio	sõdo	knỹgos	svajõnės	mokỹklos	karãliaus	auksinio	milijõno	maniškio
N.	mẽdžiui	sõdui	knỹgai	svajõnei	mokỹklai	karãliui	auksiniam	milijõnui	maniškiam
G.	mẽdį	sõdą	knỹgą	svajõnę	mokỹklą	karãlių	auksinį	milijõną	maniškį
Įn.	medžiù	sodù	knygà	svajonè	mokyklà	karãliumi	auksiniù	milijonù	maniškiù
Vt.	mẽdyje	sodè	knỹgoje	svajõnėje	mokỹkloje	karãliuje	auksiniame	milijonè	maniškiame
Š.	mẽdi!	sõde!	knỹga!	svajõne!	mokỹkla!	karãliau!	auksini!	milijõne!	maniški!

Daugiskaita
V.	mẽdžiai	sõdai	knỹgos	svajõnės	mokỹklos	karãliai	auksiniai	milijõnai	maniškiai
K.	mẽdžių	sõdų	knỹgų	svajõnių	mokỹklų	karãlių	auksinių	milijõnų	maniškių
N.	mẽdžiams	sõdams	knỹgoms	svajõnėms	mokỹkloms	karãliams	auksiniams	milijõnams	maniškiams
G.	medžiùs	sodùs	knygàs	svajonès	mokyklàs	karaliùs	auksiniùs	milijonùs	maniškiùs
Įn.	mẽdžiais	sõdais	knỹgomis	svajõnėmis	mokỹklomis	karãliais	auksiniais	milijõnais	maniškiais
Vt.	mẽdžiuose	sõduose	knỹgose	svajõnėse	mokỹklose	karãliuose	auksiniuose	milijõnuose	maniškiuose
Š.	mẽdžiai!	sõdai!	knỹgos!	svajõnės!	mokỹklos!	karãliai!	auksiniai!	milijõnai!	maniškiai!

Daugiau

3 kirčiuotė

Vienaskaita

V.

láiškas

žmonà

reikšmė̃

kambarỹs

kãtinas

šáltas

baltà

brangùs

artimas

kóks

mýlimas

láuktas

lauktà

K.

láiško

žmonõs

reikšmė̃s

kam̃bario

kãtino

šálto

baltõs

brangaũs

artimo

kókio

mýlimo

láukto

lauktõs

N.

láiškui

žmónai

réikšmei

kam̃bariui

kãtinui

šaltám

báltai

brangiám

artimám

kokiám

mylimám

lauktám

láuktai

G.

láišką

žmóną

réikšmę

kam̃barį

kãtiną

šáltą

báltą

brángų

artimą

kókį

mýlimą

láuktą

Įn.

láišku

žmóna

réikšme

kam̃bariu

kãtinu

šáltu

bálta

brángiu

artimu

kókiu

mýlimu

láuktu

láukta

Vt.

laiškè

žmonojè

reikšmėjè

kambaryjè

katinè

šaltamè

baltojè

brangiamè

artimamè

kokiamè

mylimamè

lauktamè

lauktojè

Š.

láiške!

žmóna!

réikšme!

kambarỹ!

kãtine!

šáltas!

baltà!

brangùs!

artimas!

kóks!

mýlimas!

láuktas!

lauktà!

Daugiskaita

V.

laiškai

žmónos

réikšmės

kambariai

katinai

šalti

báltos

brángūs

artimi

kokiẽ

mylimi

laukti

láuktos

K.

laiškų̃

žmonų̃

reikšmių̃

kambarių̃

katinų̃

šaltų̃

baltų̃

brangių̃

artimų̃

kokių̃

mylimų̃

lauktų̃

N.

laiškáms

žmonóms

reikšmėms

kambariáms

katináms

šaltiems

baltóms

brangiems

artimiems

kokiems

mylimiems

lauktiems

lauktóms

G.

láiškus

žmónas

réikšmes

kam̃barius

kãtinus

šáltus

báltas

brángius

artimus

kókius

mýlimus

láuktus

láuktas

Įn.

laiškais

žmonomis

reikšmėmis

kambariais

katinais

šaltais

baltomis

brangiais

artimais

kokiais

mylimais

lauktais

lauktomis

Vt.

laiškuosè

žmonosè

reikšmėsè

kambariuosè

katinuosè

šaltuosè

baltosè

brangiuosè

artimuosè

kokiuosè

mylimuosè

lauktuosè

lauktosè

Š.

laiškai!

žmónos!

réikšmės!

kambariai!

katinai!

šalti!

báltos!

brángūs!

artimi!

kokiẽ!

mylimi!

laukti!

láuktos!

Daugiau

4 kirčiuotė

Vienaskaita

V.

nãmas

karỹs

dienà

naktis

dangùs

mãžas

išdidùs

gerà

patraukli

visà

visas

riñktas

K.

nãmo

kãrio

dienõs

naktiẽs

dangaũs

mãžo

išdidaũs

gerõs

patraukliõs

visõs

viso

riñkto

N.

nãmui

kãriui

diẽnai

nãkčiai

dañgui

mažám

išdidžiám

gẽrai

patraũkliai

visai

visám

rinktám

G.

nãmą

kãrį

diẽną

nãktį

dañgų

mãžą

išdidų

gẽrą

patraũklią

visą

riñktą

Įn.

namù

kariù

dienà

naktimi

dangumi

mažù

išdidžiù

gerà

patrauklià

visà

visù

rinktù

Vt.

namè

karyjè

dienojè

naktyjè

dangujè

mažamè

išdidžiamè

gerojè

patraukliojè

visojè

visamè

rinktamè

Š.

nãme!

karỹ!

diẽna!

naktiẽ!

dangaũ!

mãžas!

išdidùs!

gerà!

patraukli!

visà!

visas!

riñktas!

Daugiskaita

V.

namai

kariai

diẽnos

nãktys

dañgūs

maži

išdidūs

gẽros

patraũklios

visos

visi

rinkti

K.

namų̃

karių̃

dienų̃

naktų̃

dangų̃

mažų̃

išdidžių̃

gerų̃

patrauklių̃

visų̃

rinktų̃

N.

namáms

kariáms

dienóms

naktims

dangùms

mažiems

išdidiems

geróms

patrauklióms

visóms

visiems

rinktiems

G.

namùs

kariùs

dienàs

naktis

dangùs

mažùs

išdidžiùs

geràs

patraukliàs

visàs

visùs

rinktùs

Įn.

namais

kariais

dienomis

naktimis

dangumis

mažais

išdidžiais

geromis

patraukliomis

visomis

visais

rinktais

Vt.

namuosè

kariuosè

dienosè

naktysè

danguosè

mažuosè

išdidžiuosè

gerosè

patraukliosè

visosè

visuosè

rinktuosè

Š.

namai!

kariai!

diẽnos!

nãktys!

dañgūs!

maži!

išdidūs!

gẽros!

patraũklios!

visos!

visi!

rinkti!

Daugiau

Veiksmažodžių kirčiavimas

Esamasis ir būtasis kartinis laikas. Dviskiemenių ar daugiaskiemenių veiksmažodžių, kurių priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo turi tvirtagalę priegaidę ar yra trumpas, 1-ojo ir 2-ojo asmens formose kirtis nušoka į trumpą galūnę: nèšti, nẽša, nẽšė; vaišinti, vaišina, vaišino; važiúoti, važiúoja, važiãvo.

	Esamasis laikas		Būtasis kartinis laikas
aš	nešù	vaišinù	nešiaũ	vaišinaũ	važiavaũ
tu	neši	vaišini	nešei	vaišinai	važiavai
jis, ji	nẽša	vaišina	nẽšė	vaišino	važiãvo
mes	nẽšame	vaišiname	nẽšėme	vaišinome	važiãvome
jūs	nẽšate	vaišinate	nẽšėte	vaišinote	važiãvote
jie, jos	nẽša	vaišina	nẽšė	vaišino	važiãvo

Kitais atvejais kirtis nešokinėja: mokėti, móka, mokėjo; džiùginti, džiùgina, džiùgino.

	Esamasis laikas		Būtasis kartinis laikas
aš	móku	džiùginu	mokėjau	džiùginau
tu	móki	džiùgini	mokėjai	džiùginai
jis, ji	móka	džiùgina	mokėjo	džiùgino
mes	mókame	džiùginame	mokėjome	džiùginome
jūs	mókate	džiùginate	mokėjote	džiùginote
jie, jos	móka	džiùgina	mokėjo	džiùgino

Būtojo dažninio, būsimojo laikų, tariamosios ir liepiamosios nuosakų formos išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę.

Sangrąžiniai veiksmažodžiai kirčiuojami kaip ir paprastieji, tik tais atvejais, kai esamajame laike kirtis nušoka į pailgėjusią galūnę, priegaidė yra tvirtapradė: nèštis, nẽšasi, nẽšėsi; vaišintis, vaišinasi, vaišinosi.

	Esamasis laikas
aš	nešúosi	vaišinúosi
tu	nešiesi	vaišiniesi
jis, ji	nẽšasi	vaišinasi
mes	nẽšamės	vaišinamės
jūs	nẽšatės	vaišinatės
jie, jos	nẽšasi	vaišinasi

Veiksmažodžiai su priešdėliais
- kirčio neatitraukia:
  - daugiaskiemeniai priešdėliniai veiksmažodžiai (išskyrus su priešdėliu per-): pradžiùgina, palinksmina, sudẽgino...;
  - dviskiemeniai trečiosios asmenuotės (-o) veiksmažodžiai: pasakaũ, praeina, nedãro...
- kirtį atitraukia:
  - priešdėlis per- visada kirčiuojamas: pérneša, pérvažiuoja, pérkaitino...;
  - esamajame laike dviskiemeniai 1 ir 2 asmenuotės (-(i)a, -i) veiksmažodžiai šiais atvejais:
    - jei šaknis trumpa (yra vienas balsis a, e, i, u): nẽša – pànešu, pàneši, pàneša... (išimtis: ne- su galėti, turėti: negaliù, neturiù, bet: išgaliu, pàturiu...);
    - jei bendraties dvigarsiai il, im, in, ir esamajame laike virsta el, em, en, er: vilkti→velka, pàvelka, nèvelka..., pir̃kti→per̃ka, sùperka, àtperka;
    - jei bendratyje turi kirčiuotą priesagą -ėti, o esamajame laike – tvirtagalį mišrųjį dvigarsį al, am, an...: kalbėti, kalba – pàkalba, nèkalba...;
  - būtajame kartiniame laike kirtis į priešdėlį nušoka dviskiemeniuose pirmosios asmenuotės (-(i)a) veiksmažodžiuose, kurių šaknis trumpa arba tvirtagalė, o trečiojo asmens galūnė -ė: ver̃sti, ver̃tė – išvertė, pàvertė..., virti, virė – išvirė, nèvirė...

Daugiau

Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"

Prisijungti prie „Opiq“

„Opiq“ rezultatas

	Užduotys
	Tema mokomasi

Vardažodžių kirčiuotės

Daugiau