Tema 5.5 (Lietuvių kalba 8)

Prieveiksmių laipsniavimas ir vartojimas

MOKYMOSI TIKSLAI

  • Susipažinsite su prieveiksmių laipsniais.
  • Mokysitės laipsniuoti prieveiksmius.
  • Aptarsite būdvardžio bevardės giminės (negimininės formos) ir prieveiksmių rašybos bei vartojimo skirtumus.
  • Mokysitės taisyklingai vartoti prieveiksmius.

STEBIME

Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

Svarbiausia, kad žygis į Everestą buvo įprasmintas Tikėjimu. Dirbau darbą, kuriam jaučiausi sukurtas ir kurį tuo metu geriausiai galėjau atlikti. Kaip žemdirbys sėja javus ir skruzdėlytė neša šapelį. Viršūnė, be abejo, labai trokštama, tačiau ji – tik didelio triūso ženklas.

(Keliautojo, alpinisto Vlado Vitkausko knygos „Everestas – manoji lemtis“ ištrauka)
  1. Jau žinote, kad būdvardžių laipsniais reiškiami ypatybės kiekio skirtumai (daugiau arba daugiausia tam tikros ypatybės). Pažymėti žodžiai yra aukščiausiojo laipsnio. Pasakykite jų nelyginamąjį ir aukštesnįjį laipsnius.
  2. Palyginkite šių žodžių aukštesniojo laipsnio formas. Kokias išvadas galite padaryti?
  3. Palyginkite šių žodžių nelyginamojo laipsnio formas. Kuris žodis yra būdvardis, o kuris – prieveiksmis?

AIŠKINAMĖS

Žemesnėse klasėse jau susipažinote su būdvardžių laipsniais. Kai kurie prieveiksmiai taip pat gali turėti laipsnius. Panagrinėkite schemą ir išsiaiškinkite, kaip su priesagomis padaromi įvairių laipsnių prieveiksmiai.

PRIEVEIKSMIŲ LAIPSNIAVIMAS

Nelyginamasis laipsnis

-(i)a

Aukštesnysis laipsnis

-(i)au

Aukščiausiasis laipsnis

-(i)ausiai

gerai

gražiai

naujai

geriau

gražiau

naujau

geriausiai

gražiausiai

naujausiai

Pagal formą aukštesniojo laipsnio prieveiksmiai sutampa su aukštesniojo laipsnio bevardės giminės (negimininės formos) būdvardžiais. Tačiau sakinyje prieveiksmis dažniausiai susijęs su tariniu ir eina aplinkybe (Jie rengiasi šiltai, o jos šilčiau – kaip rengiasi?), o bevardės giminės (negimininės formos) būdvardžiai priklauso tariniui ir eina vardine tarinio dalimi (Man čia yra šilta, o ten šilčiau – kas pasakyta apie man?).

Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmius linkstama skirti nuo aukščiausiojo laipsnio bevardės giminės (negimininės formos) būdvardžių. Šių būdvardžių galūnė yra -ia (Man čia yra šilta, bet namie šilčiausia – kas pasakyta apie man?), o prieveiksmių priesaga baigiasi -iai (Jie rengiasi šiltai, bet jis šilčiausiai – kaip rengiasi?). Išimtis yra prieveiksmiai daugiausia, pirmiausia1.

1 Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai daugiausia(i), pirmiausia(i) yra daromi ir su priesaga -iausia, ir su -iausiai. Prieveiksmiai daugiausia, pirmiausia vertinami kaip pagrindiniai normos variantai, o prieveiksmiai daugiausiai, pirmiausiai – kaip šalutiniai.

Įsidėmėkite aukščiausiojo laipsnio prieveiksmių rašybą. Palyginkite šiuos prieveiksmius su būdvardžiais.

Aukščiausiojo laipsnio prieveiksmiai kartais pavartojami su stiprinamaisiais žodeliais užvis, kuo, visų, bene, gal arba posakiais kiek (kaip) galima, iš visų, už visus: Užvis labiausiai norėjome įlįsti į piramidę pro angą.

ĮTVIRTINAME

  1. Perskaitykite tekstą ir nustatykite pažymėtų prieveiksmių laipsnį. Kuo jie eina sakinyje?

Per visą lapkritį lapai krito, o mano gyvenimas mane negailestingai, kaip beržo lapą, mėtė pirmiausia per visą vakarinę Europą. Dažniausiai žmonės nori keliauti. Bet aš turiu jums tiesiai pasakyti, kad nemėgstu keliauti. Bet turėjau keliauti. Ir kur bevažiavau – vis sutikau lietuvius. Daugiausia labai jaunus ir atvirus lietuvius, kuriuos čia pat kiaurai permatai. Jie visur, kaip bitės, paplitę po visus Europos miestus, kuo kruopščiausiai ir kuo kantriausiai renka medų. Kai kur daugiau to medaus, kai kur mažiau – bet jie visur.

(Pagal Jono Meko prisiminimų knygą „Laiškai iš Niekur“)
  1. Parašykite prieveiksmių anksti, arti, toli, aukštai, labai, drąsiai aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnių formas. Pasirinkite tris prieveiksmius ir parašykite po sakinį su stiprinamaisiais žodeliais užvis, kuo, visų.
  2. Perrašydami sakinius, įrašykite reikiamos formos žodį – aukščiausiojo laipsnio prieveiksmį, moteriškosios arba bevardės giminės (negimininės formos) būdvardį.

1. Tądien (dažnai) būna tvanku. 2. Likę vieni, galėjome viską apžiūrėti ir, kas (svarbu), paieškoti užkandžių. 3. Ne per (toli) matyti pilies liekanos. 4. Dar toliau yra (vėlai) statyti pastatai. 5. Visi (puikiai) žinojo, kad pramogos tuojau baigsis. 6. Ko (pirma) paklaus anksti rytą sutiktas praeivis? 7. Bene pati (dažna) bėgiko svajonė gauti gurkšnelį vandens. 8. (Sunku) buvo rasti tinkamą išeitį. 9. Tai buvo (sudėtinga) žaidimo dalis. 10. Prisiminiau bene (labai) įstrigusius mokytojos žodžius. 11. Per aptariamąjį laikotarpį parodyta (daug) lietuviškų operų.

APIBENDRINAME

  1. Pagal pavyzdį atsakykite į klausimus, pavartodami įvairių laipsnių prieveiksmius.

Pavyzdys:

Klausimas. Kada jautiesi geriausiai (blogiausiai)?

Atsakymas. Aš jaučiuosi geriausiai pradėdamas darbą. Blogiau pradedu jaustis susidūręs su sunkumais. Blogiausiai jaučiuosi, neturėdamas su kuo pasitarti.

  1. Kas ūžia garsiausiai (tyliausiai): lėktuvas, traktorius ar motociklas?
  2. Ką darai pirmiausia (paskiausiai), nusipirkęs žurnalą: atsiverti pabaigą, peržiūri nuotraukas, perverti puslapius, pradedi skaityti nuo pradžios?
  3. Kada dažniausiai (rečiausiai) juokiesi: būdamas su šeima, su draugais, mokykloje, būrelyje, skaitydamas, žiūrėdamas filmą?
  4. Kada jaustumeisi prasčiausiai (smagiausiai): jeigu į gatvę išeitum su šlepetėmis, pavėluotum į traukinį, negalėtum atrakinti savo durų, pamestum telefoną?
  5. Kada elgtumeisi ryžtingiausiai (nuolaidžiausiai): jei negrąžintų draugas knygos, jei bendraklasis nusirašinėtų per kontrolinį, jei nedorėlis skriaustų gyvūnėlį?
  6. Kada guliesi anksčiausiai (vėliausiai): per atostogas, mokslo metais, kelionėje, per šventes?
  1. Parašykite tris panašius klausimus ir apsikeiskite sąsiuviniais su klasės draugu. Padiskutuokite labiausiai patikusiu klausimu.
Prašau palaukti