(Lietuvių kalba 8)

Prielinksnio reikšmė, kilmė, daryba ir vartojimas

MOKYMOSI TIKSLAI

Nagrinėsite prielinksnių reikšmę ir kilmę.
Susipažinsite su prielinksnių daryba.
Aiškinsitės, kaip atpažinti prielinksnius tekste.
Mokysitės taisyklingai rašyti ir vartoti prielinksnius.

STEBIME

Perskaitykite Adomo Mickevičiaus epinės poemos „Gražina“ ištrauką, kurioje vaizduojama kilminga pora – kunigaikštis Liutauras ir kunigaikštienė Gražina. Atlikite užduotis ir atsakykite į klausimus.

Didžiavos ji viena visoj pily,
Kad nuo Liutauro – milžino galingo –
Ūgiu nė kiek neatsiliko ji.
Jei tarp tarnų, dvariškių juodu dviese
Po savo pilį vaikščiojo šalia,
Atrodė tartum topoliai šile,
Viršum visų plačius pečius ištiesę.

Iškelkite klausimą iš tarinio ir pagrįskite arba paneikite, kad pažymėti žodžiai po vieną ar kartu žymi vietos aplinkybę.
Prielinksniais jungiami trys linksniai: kilmininkas, galininkas ir įnagininkas. Nustatykite pažymėtų daiktavardžių linksnį. Kurio linksnio su prielinksniu pavyzdžio nėra?
Kuris pažymėtas prielinksnis gali būti vartojamas su trimis linksniais? Sugalvokite ir pasakykite po pavyzdį.

Daugiau

AIŠKINAMĖS

Kalbos dalys yra nevienodos. Savarankiškosios kalbos dalys (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis) sakinyje vienos gali eiti sakinio dalimis: Valdovė yra pilyje. Tačiau esama ir nesavarankiškųjų kalbos dalių – dažniausiai jos vienos sakinio dalimis neina. Toks yra ir prielinksnis – jis tik kartu su kitu linksniuojamuoju žodžiu eina sakinio dalimi: Ji vaikščioja po menę.

Prielinksnis – nekaitomoji kalbos dalis, kuri eina prieš daiktavardžio ar įvardžio linksnį ir padeda nusakyti jo ryšį su kitų žodžių formomis: jojo į pilį, jojo iš pilies, jojo aplink pilį. Prielinksnis sakinyje padeda susieti žodžius (jojo ir pilis) tarpusavyje.

Panagrinėkite schemą ir išsiaiškinkite, kaip sudaryti žodžių junginiai su prielinksniu.

ŽODŽIŲ JUNGINIAI
Pagrindinis žodis – iš jo keliame klausimą	→ KUR? →	Prielinksnis su linksniu – jais atsakome į klausimą
iškėlė		virš galvos
kova		prie pilies
platus		per pečius

Prielinksnis nuo linksnio gali būti atskirtas kitų nuo jo priklausomų žodžių:

Ir kas tiktai nematė jos raitos – / Į šiurkštų lokio kailį įsimovus.

Prielinksnis su linksniu labai glaudžiai susiję, todėl kalbame apie prielinksnio su linksniu reikšmę. Dažniausiai sakinyje prielinksniai su linksniu reiškia vietos, laiko, būdo, priežasties, tikslo aplinkybes. Kai kurie prielinksniai su linksniu nusako veiksmo objektą, priemonę ir eina papildiniu: pyksta ant valdovo, jojo ant žirgo. Dar kiti – daikto ar reiškinio ypatybę ir eina pažyminiu: vyras su barzda, poema apie drąsą.

Panagrinėkite lentelę: susipažinkite, kokius žodžių ryšius rodo prielinksniai, ir perskaitykite pavyzdžius.

PRIELINKSNIŲ REIKŠMĖS
Reiškiamas ryšys	Prielinksniai eina su linksniu			Pavyzdžiai
Reiškiamas ryšys	Kilmininkas	Galininkas	Įnagininkas	Pavyzdžiai
Vietos	ant, iš, iki, ligi, tarp, aukščiau, greta, netoli, įstrižai, šalia, vidury, virš, žemiau	apie, aplink, į, pagal, palei, pas, paskui, per, po, prieš	po, ties	grįžo iš mūšio, padėjo įstrižai stalo, jojo paskui mus, nakvojo pas sargą, sustojo ties pilimi
Laiko	be, iki, iš, netoli, po, nuo, nuo... iki, tarp, vidury	apie, į, per, prieš	su, sulig	*prieš aušrą, į vakarą* atšalo, nutilo sulig tais žodžiais
Būdo	iš, be, nuo	į, per, pagal, po, pro	su	jojo ant arklio po vieną, vyko pagal planą, įėjo su trenksmu
Priežasties	dėka, dėl, per, nuo, iš	per	–	pašoko iš džiaugsmo, jaudinosi dėl vyro, pavėlavo per aplaidumą
Tikslo	prie	į	–	kviečia prie stalo, skuba į kovą, sušaukė į mūši
Papildinio	ant, dėl, iš	apie, į, už, prieš	su	tariasi dėl kovos, pasakoja *apie karžygę, kirto* su kardu
Pažyminio	be, prie, iš, nuo, iki, virš, ligi, žemiau	apie, į, pagal	su, sulig	pilis be langų, daina apie Gražiną, mūšis *pagal planą, pilis su langais*

Prielinksniai pagal kilmę skirstomi į senybinius ir naujybinius. Senybiniais (pirminiais) prielinksniais laikomi tie, kurių kilmės negalime susieti su jokiais kitais dabartinės lietuvių kalbos žodžiais. Tai seniausi lietuvių kalbos prielinksniai. Jie paprastai sudaro poras su atitinkamais priešdėliais: apie – ap- (apėjo apie), į – į- (įėjo į), iš – iš- (išėjo iš).

Naujybinius (antrinius) prielinksnius galima susieti su kitais žodžiais ar žodžių junginiais, iš kurių jie padaryti: anapus (iš ana pusė), gale (iš galas), prieky (iš priekis), įkypai (iš įkypas). Dažnai naujybiniai prielinksniai vartojami kaip prieveiksmiai. Palyginkite prielinksnį greta ir prieveiksmį greta: Jis sėdi (kur?) greta manęs ir Sėsk (kur?) greta. Prielinksnis gali būti ir polinksnis (dėka, link, vietoj). Antai dėka vartojamas prieš asmens pavadinimo kilmininką (Dėka moters jis liko gyvas) arba po jo (Moters dėka jis liko gyvas).

PRIELINKSNIAI PAGAL KILMĘ
Senybiniai prielinksniai	Naujybiniai prielinksniai
	Sutampa su prieveiksmiais	Sutampa su sustabarėjusiais daiktavardžių linksniais
ant, anot, apie, be, dėl, į, iki, iš, ligi, nuo, pas, prie, per, po, pro, su, už	abipus, anapus, aplinkui, paskui, greta, arti, netoli, pirma, išilgai, įstrižai, skersai, link, priešais	dėka, vietoj, vidury, viršuj, viršum, tarp

Pagal darybą prielinksniai gali būti paprastieji (ant, iš) ir sudėtiniai. Sudėtiniai prielinksniai skirstomi į sudurtinius (turi dėmenį -pus – anapus, šiapus) ir samplaikinius (sudarytus iš dviejų prielinksnių – iš po, iš už, iš anapus, iš tarp).

Daugiau

ĮTVIRTINAME

Nustatykite, su kuria kalbos dalimi susiję tekste pažymėti prielinksniai su linksniais. Persibraižykite lentelę ir užpildykite ją pagal pavyzdį. Nustatytą kalbos dalį pabraukite.

Keičia į geresnį, susitikimas už uždarų durų, svetimas tarp savų, pavėlavo į mūšį, arti nuo medžiais apaugusio kelio, panašus į vyrą, kuris nors iš mūsų karžygių, vienas už šimtą, kreipėsi į pilį ginančią sargybą, kartas per dieną, ima iš manęs, tūkstantis be vieno, kažkas iš jūsų, vyresnė už mane, sužinojo iš slapta nugirsto pokalbio, ginčas dėl žemių, du iš trijų, šimtas į vieną, daugelis iš jų, skolinasi iš tarno, eina pas išminčių, priėjo prie vartų.

ŽODŽIŲ JUNGINIO PAGRINDINIS ŽODIS
Veiksmažodis	šuoliavo ant žirgo
Būdvardis	platus per pečius
Daiktavardis	valdovas su valdove
Skaitvardis	pirmas pagal eilę
Įvardis	kiekvienas iš mūsų
Prieveiksmis	toli nuo pilies

Perskaitykite pateiktas Adomo Mickevičiaus poemos „Gražina“ ištraukas. Raskite prielinksnius ir atlikite užduotis.

Su žodžiais pyktį baisųjį nurijęs,
Nutilo jis, pašoko nelauktai,
Sužvanginęs kalaviju piktai.
Kas per žaibai virš jo galvos sušvito?
Kada žvaigždė nutrūksta danguje,
Tai lieka ilgas kelias paskui ją,
Taip į grindis Liutauro kardas krito,
Ir pasipylė kibirkštys. Sykiu
Pikti žaibai sutvisko iš akių.

Į jį nustebę pažvelgė visi:
Taryt priaugęs buvo jis prie balno,
Tarytum eglė didelė, tamsi
Šešėlį juodą metė jis nuo kalno,
Nes juodas šalmas buvo ant galvos,
Juoda skraiste pridengęs buvo veidą.
Sušukęs jis į mūšį pasileido,
Tačiau su kuo, prieš ką jisai kovos?

Poemos ištraukoje suraskite prielinksnius ir pagal pavyzdį juos sugrupuokite.
Kiekvienam prielinksniui su linksniuojamuoju žodžiu iškelkite klausimą ir nustatykite, kokia sakinio dalimi jie eina.

Pavyzdys

PRIELINKSNIAIS JUNGIAMI LINKSNIAI
Kilmininkas	Galininkas	Įnagininkas
dėl jo	apie ją	sulig ja

Perskaitykite epinės poemos „Gražina“ citatas ir nustatykite pažymėtas kalbos dalis: prielinksnį, prieveiksmį ir daiktavardį. Nurodykite, kokie šie prielinksniai yra pagal kilmę – senybiniai ar naujybiniai. Atkreipkite dėmesį, kaip atskiriamos eiliuoto kūrinio eilutės.

1. Bet Ordinas kaip slibinas klaikus: / Kalaviju nukirsi galvą vieną, / Tai vietoj jos bus dešimt kitą dieną! 2. Ir vėl tyla, kurti tyla aplinkui. 3. Atrodė tartum topoliai šile, / Viršum visų plačius pečius ištiesę. 4. Šešėliai bėga paskui juos keisti. 5. Paskui abu jie pradeda kalbėti. 6. Nors Rimvydas numano, kaip ir ką, / Tačiau sunku suprasti ir girdėti / Tarp mūro sienų su ausim menka. 7. Yra slėnys prie Kauno netoli. 8. Po vienu stogu ilsisi greta. 9. Kai tik pakryps Sietynas link rytų, / Išvyksime. 10. Pasakius tai, ji durų linkui žengia. 11. Pulkas jojo šilo link. 12. Nors jie ir priešais buvo dideliais, / Bet viens kitam visas skriaudas atleis.
؜

Ieškodami lietuvių kalbos vartosenos pavyzdžių, atsiverčiame tekstyną. Aštuntokai gavo užduotį „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“ rasti grožinės literatūros pavyzdžių su samplaikiniu prielinksniu į anapus. Susipažinkite, kaip jie atliko paiešką, ir atlikite užduotis.

Aštuntokų darbo su tekstynu žingsniai

Paieškos tekstyne lange aštuntokai pasirinko funkciją „Išplėstinė paieška“.

Eilutėje „Forma“ įrašė žodį „anapus“.

Paspaudę pliuso („+“) mygtuką

įvedė kontekstinio žodžio formą (žodį „į“).

Pasirinko kontekstinio žodžio poziciją – pirmą iš kairės, t. y. –1.

Pasirinko iš tekstyno grožinės literatūros dalį.

Paspaudė mygtuką „Ieškoti“ ir gavo rezultatą – 10 pavyzdžių.

Atkartodami aštuntokų darbo žingsnius, tekstyne raskite ir išsirašykite ar nukopijuokite po sakinio fragmentą su samplaikiniais prielinksniais iš po, iš už, iš anapus, iš tarp ir polinksniu dėka.
Su šiais samplaikiniais prielinksniais ir polinksniu parašykite po savo pavyzdį, susijusį su mokyklos aplinka (pavyzdžiui, grupiniu klasės darbu).

Atskliauskite ir pavartokite tinkamą linksnį ar linksnį su prielinksniu.

Švarkas turi derėti (kelnės) .
Kreipkitės (mokytoja) , ji viską paaiškins.
Nuotraukos matmenys yra dešimt (penkiolika) .
Jie sportuoja du kartus (diena) .
Mokykla yra (keli kilometrai) .
Straipsnis yra įdėtas (kita antraštė) .
Žemėlapio mastelis vienas (tūkstantis) .
Šie vaistai (kosulys) .
Organizmas nusilpsta (pervargimas) .
Jie patenkinti (savo vadovas) .
Jie buvo susitikę užpernai, tai yra (dveji metai) .
Rytoj jiems atsiskaitymas (atliktas tyrimas) .
Mokslininkai neeksperimentavo (gyvūnai) .
Pinigai keičiami santykiu vienas (penki) .
Mes atsakingi (gamta) .
Po diskusijos priėjome (išvada) .
Dar vis kovojama (kompiuterių virusai) .
Jie ginčijosi (smulkmena) .
Dokumentai išduodami (parašas) .
Paslaptį sužinojau (draugas) .

Daugiau

APIBENDRINAME

Perskaitykite literatūros tyrėjo Algio Kalėdos mintis apie „Gražinos“ veikėją Rimvydą. Atskliausdami pavartokite tinkamą linksnį. Atlikite užduotis.

Itin šiltomis spalvomis „Gražinos“ (sakmė) nutapytas Rimvydo portretas. Herojus atstovauja (senoji lietuvių gentis): „Kaip didvyris jis liaudy pagarsėjęs, / Ant jo galvos didžiulė gėda kris, / Jei jis klusniai išeis pro (šios durys).“ Rimvydas be galo atsidavęs (tėvynė) ir puikiai supranta, kad tarpusavio vaidai išeis į (nauda) tik (svetimtaučiai) priešams. Senasis patarėjas ištikimai saugo sutaurintus senoviškus lietuviškus papročius: „Bet Rimvydas – antra visų galva, / Valdovo (valia) jis iš anksto mato, / Šarvuotus jis rikiuoja ties kalva, / O lankininkus iš (kraštai) pastato – / Nuo seno taip kariavo Lietuva.“ Rimvydas karštai mėgina atkalbėti Liutaurą nuo pragaištingo suokalbio su (kryžiuočiai), pataria jam susitaikyti su (kunigaikštis) Vytautu dėl viso krašto gerovės. Išminčius aiškiai mato, kad taika ir sąjunga tarp valdovo ir Ordino yra neįmanoma: „Nesusijungs vanduo su ugnimi!“

Spalva pažymėti sudėtiniai prieveiksmiai. Iš ko jie sudaryti?
Su kuriais žodžiais susiję paryškinti linksniai su prielinksniais? Iškelkite klausimus ir nustatykite, kuo šie žodžiai eina sakinyje.
Apibūdinkite paryškintus prielinksnius pagal kilmę ir pagal darybą.
Tekste raskite visus kitus prielinksnius su daiktavardžiais. Nustatykite daiktavardžių linksnį.

Perskaitykite žodžių junginius ir atlikite užduotis.

Bendrauti (su kuo?), nesibarti (ant ko?), nepykti (ant ko?), pagarbiai ginčytis (su kuo?), mandagiai kreiptis (į ką?), susilaikyti (nuo ko?), nereikalauti (iš ko?), imti pavyzdį (iš ko?), trokšti (iš ko? ko?).

Sukurkite po sakinį su kiekvienu iš pateiktų žodžių junginių. Kiekviename sakinyje turi būti paminėta reali situacija, su kuria esate susidūrę arba įsivaizduojate, kad ji galėtų įvykti.
Pasirinkite tris žodžių junginius ir išplėskite juos į trumpą pasakojimą. Pavyzdžiui, kaip galėtumėte mandagiai kreiptis į mokytoją pagalbos ar pagarbiai ginčytis su draugu, kai nesutinkate dėl atsakymo.