Sakinio dalys

MOKYMOSI TIKSLAI

Gilinsite supratimą apie sakinio dalies sąvoką.
Gebėsite atpažinti ir nurodyti sudėtingesnės raiškos sakinio dalis.
Aiškinsitės sakinio dalių variantiškumą.

STEBIME

Kai kalbame apie sakinio dalis, galvojame apie žodžių formas, kurios įgauna tam tikrą vaidmenį sakinyje. Pažiūrėkite į sakinius ir atlikite užduotis.

1. Aš noriu dainuoti. 2. Dainuoti yra smagu. 3. Eikime dainuoti į kiemą. 4. Mes pradėjome dainuoti. 5. Noras dainuoti pagavo ir kitus mokinius.

Kokia kalbos dalis visuose sakiniuose pažymėta viena spalva? Iškelkite jai klausimus ir nustatykite, kokia sakinio dalimi – veiksniu, tariniu, papildiniu, pažyminiu, tikslo aplinkybe – ji eina. Sakiniuose pabraukti tariniai.
Persirašykite sakinius ir sutartiniais ženklais pabraukite visas sakinio dalis.

Daugiau

AIŠKINAMĖS

Sakinį sudaro smulkesni elementai – sakinio dalys. Tai žodžiai ar žodžių junginiai, atsakantys į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių.

Sakinio dalys skirstomos į pagrindines ir antrininkes. Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys. Jos sudaro sakinio gramatinį centrą. Papildinys, aplinkybės ir pažyminys yra antrininkės sakinio dalys. Jos jungiamos prie kitų sakinio dalių: papildinys ir aplinkybės – prie tarinio, o pažyminys – prie veiksnio, tarinio, papildinio ar aplinkybių.

Prisiminkite sakinio dalių apibrėžtis.

Sakinio dalis	Apibrėžtis
Veiksnys	Pagrindinė sakinio dalis, kuri žymi tariniu pasakomo veiksmo atlikėją ir požymio turėtoją.
Tarinys	Pagrindinė sakinio dalis, kuri žymi veiksniu pasakomo asmens, daikto, dalyko požymį, susijusį su kalbamuoju momentu.
Papildinys	Antrininkė sakinio dalis, kuri papildo tarinio požymį.
Aplinkybė	Antrininkė sakinio dalis, kuri rodo įvairias sąlygas, aplinką, kurioje vyksta veiksmas, reiškiasi koks nors požymis. Skiriamos vietos, laiko, būdo, kiekybės, priežasties, sąlygos, nuolaidos, tikslo aplinkybės.
Pažyminys	Antrininkė sakinio dalis, kuri rodo daikto požymį, nesusijusį su kalbamuoju momentu.

Pasikartokite sakinio dalių klausimus ir patyrinėkite pavyzdžius.

Septintoje klasėje susipažinote su sakinio dalių raiškos įvairove. Pagal sandarą sakinio dalis būna vientisinė, kai ją sudaro vienas žodis ar žodis su prielinksniu (Klausyk, išgirsi volungę. Klausinėjo apie mus.), arba sudėtinė, kai ją sudaro žodžių junginys ar net daugiažodė išplėstinė konstrukcija (Padavė stiklinę sulčių. Girdžiu volungę giedant).

Kartais nustatyti sakinio dalį sunku, nes neįsigilinus į kontekstą jos gali būti interpretuojamos įvairiai. Pavyzdžiui, sakinyje Gulėdamas ir akmuo apželia, neaišku, kokia čia aplinkybė – laiko, sąlygos ar priežasties. Variantiškumo atvejais reikia remtis semantika ir galvoti taip: akmuo apželia, kai guli? jis apželia, jeigu guli? jis apželia, nes guli? Kontekstas leidžia interpretuoti vienareikšmiškai ir įžvelgti priežastį: akmuo apželia todėl, kad guli. Taigi čia yra priežasties aplinkybė.

Daugiau

ĮTVIRTINAME

Persirašykite sakinius. Tuomet iškelkite klausimus ir nustatykite sakinio dalis. Jas pabraukite sutartiniais ženklais.

1. Vaikai žaidžia pakrantėse, maudosi, kažką šūkauja mums ir moja rankomis. 2. Gyvenom miške, šakų prisinešdavom, laužus iki paryčių kūrendavom. 3. Didžiulis miškas prisipildydavo graudžių lietuviškų dainų. 4. Per pertraukas mes susėdam aplink krosnelę ir pasakojam apie savo gyvenimą. 5. Jie greitai dingsta bekylančios pūgos sūkury.

(Pagal Dalią Grinkevičiūtę)

Perskaitykite sakinius. Nustatykite pažymėtas sakinio dalis ir apibūdinkite jų sandarą.

1. Ekspertė pataria dalį iš tėvų gaunamų pinigų taupyti. 2. Dauguma vaikų taupo dideliems pirkiniams, pavyzdžiui, telefonui, dviračiui arba kelionei su draugais. 3. Ekspertė pataria nuo kiekvieno reguliariai gaunamo euro atidėti nors 10 centų. 4. Nuo nereguliariai gaunamų lėšų, pavyzdžiui, piniginių dovanų, paaugliai gali atidėti 30–50 procentų. 5. Kaip išleisti santaupas prasmingai? 6. Metų pabaigoje pakalbėkite su tėvais apie sukauptą pinigų sumą. 7. Dalį sutaupytų pinigų skirkite geram darbui atlikti – pavyzdžiui, paaukokite labdaros projektui. 8. Kitą dalį santaupų galite skirti dideliam šeimos pirkiniui. 9. Gal jūs norėtumėte prisidėti prie išlaidų, skirtų visų šeimos narių atostogoms užsienyje? 10. Paaugliai taupo įvairiai. 11. Taupyti galite ne tik atidėdami dalį kišenpinigių, gautų piniginių dovanų, bet ir išparduodami nebenaudojamus ir nereikalingus daiktus.

Raskite tekste ir išrašykite pažyminius. Nustatykite, kurie yra derinamieji, kurie nederinamieji. Su kuria sakinio dalimi jie susiję? Kuris pažyminys yra išplėstinis?

1. Popierinės knygos, kurioms nebuvo numatyta ilgo amžiaus, ima irti jau po kelių dešimtmečių. 2. Šiandien žinome, kad beveik visos fizinės knygos turi ir kažkur esančią elektroninę versiją. 3. Faktas, kad paieškos sistemose galima rasti beveik viską, kas kada nors yra išspausdinta, teikia patogumo. 4. Mums nebekelia baimės knygų degintojai. 5. Tačiau internetinės knygos yra dar trumpalaikiškesnės už popierines. 6. Jos egzistuoja tol, kol technologijos gali jas mums pavaizduoti. 7. Keičiantis technologijoms, reikia keisti ir jų egzistavimą. 8. Ironiška, kad šiandien tūkstančių tūkstančiai senų sunkių knygų gali tilpti viename diske ar skaityklėje.

(Pagal rašytoją Džeimsą Šelį)

Daugiau

APIBENDRINAME

Raskite ir perrašykite vientisinius sakinius. Sutartiniais ženklais juose pažymėkite pagrindines ir antrininkes sakinio dalis.

1. Knygos neturi nei amžiaus, nei svorio. 2. Tai, kas sensta ir sveria, – popierius, ant kurio jos parašytos, įrišimas, viršeliai. 3. Knyga tik atsitiktinai yra fizinis daiktas. 4. Visgi jai reikia tikrovės nešėjo, sielos įkūnijimo, regimo pavidalo. 5. Knyga yra amatininko gaminys. 6. Šis gaminys gali prilaikyti atviras duris ar pravertą langą. 7. Kad ir koks būtų turinys, knyga gali būti dailus daiktas, kurį mums patinka laikyti rankose, žiūrėti į jį ar mėgautis, jei jis to vertas. 8. Aš jau metų metus su meile kaupiu savo biblioteką. 9. Joje laikau pilnas pastabų, ne kartą skaitytas knygas. 10. Mano knygos nesensta ir gyvenimo neapsunkina.

(Pagal Džeimsą Šelį)

Pasirinkite dvi skaitytas knygas – vieną labai patikusią, kitą nepatikusią. Atlikite užduotis.

Aprašykite šias knygas nereikšdami savo nuomonės. Galite pasinaudoti pateikiama knygos aprašymo schema. Išplėskite aprašymą įvairiomis sakinio dalimis, papildykite savais žodžiais.
Abu knygų aprašymus perskaitykite draugams. Jie turi atspėti, kuris kūrinys jums patiko, o kuris ne, ir pateikti argumentų.

KNYGOS APRAŠYMO SCHEMA

Pasirinkimo motyvai

Norėčiau ............... pristatyti ............... knygą, kurią užsisakiau ............... (parsinešiau iš bibliotekos). Pasirinkau ją rekomendavus ........................ (atsitiktinai, nes akį patraukė ................).

Apie autorių

Knygos autorius ............................ – ............................ amžiaus ........................... rašytojas, išgarsėjęs (pelnęs pripažinimą) ................................ . Už ............................ jam skirta ........................... premija.

Apie knygą

Tai ............................ knyga labai ............................ pavadinimu „.............................“. Pagal ............................ sukurtas filmas.

Siužetas, veikėjai, išskirtinis epizodas

Knygoje pasakojama (aprašoma), kaip ....................... . Veiksmas vyksta ........................... Pagrindiniai veikėjai ............................ . Norėčiau papasakoti ............................ epizodą: ................................. .

Skaitytojo reakcija

Skaitydamas negalėjau nesijuokti (neverkti), nes ............................ .

Auditorijos įtraukimas (pristačius abi knygas)

Kaip manote, kuri knyga mane sužavėjo, kuri suerzino (kurią knygą rekomenduočiau perskaityti, jei patinka ............................., o kurios nepatarčiau skaityti, jei nemėgstate ............................ ar esate ...........................)?