MOKYMOSI TIKSLAI
- Kartosite ir apibendrinsite supratimą apie kreipinį ir jo raišką.
- Kartosite ir įtvirtinsite kreipinio skyrybą.
STEBIME
Pažiūrėkite į paveikslą, atlikite užduotis ir atsakykite į klausimus.
- Nustatykite balta spalva pažymėtų žodžių kalbos dalį ir linksnį, iš kurio atpažįstame kreipinį. Aptarkite šių kreipinių su priklausomais žodžiais skyrybą.
- Nustatykite mėlynai pažymėtų žodžių kalbos dalis, jei turi – ir linksnį. Šie žodžiai neturi kreipimosi paskirties ir kreipiniu neina. Aptarkite jų skyrybą.
- Raskite įterpinį, į kurio sudėtį įeinantis šauksmininku išreikštas daiktavardis nelaikomas kreipiniu. Aptarkite šio įterpinio skyrybą.
- Pasvarstykite, kokių tikslų vartodami kreipinius siekė pašnekovai (patraukti dėmesį, laimėti simpatijas, sukurti nuotaiką, palaikyti bendravimo toną ar kita).
AIŠKINAMĖS
Kreipinys – tai žodis ar žodžių junginys, kuriuo kreipiamės į asmenį arba daiktą. Jis vartojamas bendraujant. Kreipiniai nėra susiję su sakinio dalimis klausimais. Jie neina sakinio dalimis, o yra įsiterpę į sakytinę ar rašytinę kalbą. Kalbant kreipiniai išskiriami intonacija ir pauzėmis, o rašant – kableliais.
Kreipinys dažniausiai reiškiamas daiktavardžiu, rečiau – sudaiktavardėjusiu įvardžiuotiniu būdvardžiu arba dalyviu: Dariau, nepamiršk nupirkti pomidorų. Miegok, mielasis, rytoj reikės anksti keltis. Ar seniai čia laukiate, gerbiamoji?
Įvardžiu asmens įvardyti negalime, todėl vienas įvardis tu, jūs, tamsta kreipiniu paprastai neina: Tu esi nuostabi! Kur jūs važiuojate?
Kreipinys, turintis priklausomųjų žodžių, vadinamas išplėstu kreipiniu: Ko liūdi, senasis girios ąžuole?
Retkarčiais pasitaiko gana sudėtingos sandaros kreipinių: Dar pabūk, vasara, kvepianti vaikyste! Sudie tau, mokyklos suole, kuriame kasdien sėdėjau!
Pirmame pavyzdyje kreipiniui priklauso išplėstinis dalyvinis pažyminys (kokia vasara? – kvepianti vaikyste), o antrame – ir visas šalutinis sakinys (koks suole? – kuriame kasdien sėdėjau.)
Sakinyje gali būti keli kreipiniai: Močiute, seneli, labai jūsų pasiilgau!
Pasikartokite kreipinio skyrybos taisykles.
KREIPINIO SKYRYBA | |
Taisyklė | Pavyzdžiai |
Bet kurioje sakinio vietoje esantis kreipinys – vienas ar su priklausomaisiais žodžiais – visada atskiriamas arba išskiriamas kableliais. | Senele, sveikiname tave gimimo dienos proga. Sveikiname tave, miela senele! |
Kreipinys, pasakytas šaukiamai, jausmingai, gali būti skiriamas šauktuku. Tuomet po šauktuko rašoma didžiąja raide. | Gabija! Kur tu?! |
Prieš kreipinį einantis jaustukas gali būti skiriamas kartu su kreipiniu arba atskiriamas nuo jo. Jaustukas nuo kreipinio paprastai atskiriamas tada, kai tarp jų yra aiški intonacinė pauzė. | Na brangi ponia, metas važiuoti. |
Kreipinys išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu (jūs), jei įvardis negali eiti veiksniu. | Tai ką, drąsuoliai jūs, dabar daryti? |
Kreipinys gali būti išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu (jūs), galinčiu eiti sakinio veiksniu, jeigu abu žodžiai pasakomi vientisa intonacija. | Kodėl, tu Lukai, nieko nepasakoji? |
Vienas kreipinys skiriamas tada, kai pasakomas izoliuotai. | Kodėl tu, Lukai, nieko nepasakoji? |
ĮTVIRTINAME
- Perskaitykite sakinius, atsakykite į klausimus ir atlikite užduotis.
1. Gerai, kad jūs laiku grįžote namo. 2. Jūs berniukai bėkit namo. 3. Jau kitų tokių vaikai jūs mano niekur nesutiksiu. 4. Tu girele tu žalioji! Kam graudingai taip vaitoji? 5. Bėkit pirmyn vaikai. 6. Man atrodo, kad tu Morta ir jūs gerbiamasis nesveikuojate. 7. Atstok mirtie nuo mano brolio vaiko Andriuko Šato – juk jis dar nevalgė riešutų duonos. 8. Brangioji gal duoti tau vaistų? 9. Tu niekados nesulauksi dovanų!
- Raskite sakinius, kuriuose yra kreipinių. Persirašydami šiuos sakinius, padėkite trūkstamus kablelius.
- Raskite kreipinius, išreikštus įvardžiuotiniais būdvardžiais. Kuriame sakinyje kreipinys išreikštas įvardžiuotiniu dalyviu?
- Kuriame pavyzdyje kreipinys sudaro atskirą sakinį? Kokia jo skyryba?
- Perskaitykite pastabą. Persirašydami sakinius, įrašykite kreipinius ir padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.
Prisiminkite! Kreipiamės šauksmininko linksniu.
Kreiptis vardininko linksniu – klaida!
1. Daug apie jus girdėjau ……………… (profesorius). 2. Ar ……………… (jūs mokytojas) žaidžiate futbolą? 3. Ei ……………… (išdykėlis), žiūrėkit, kas atsitiko! 4. Aš ……………… (melagis) tu netikiu nė vienu tavo žodžiu! 5. ……………… (Ponai ir ponios) pasitikite renginio vedėjus! 6. ……………… (Gerbiami keleiviai) prašome užsisegti saugos diržus. 7. ……………… (Ponia) prieikite arčiau. 8. Truputį palaukite ……………… (ponas). 9. Ko norite iš manęs ……………… (moteris)?
APIBENDRINAME
- Pažiūrėkite kelias skirtingas laidas iš internetinių televizijos archyvų. Užsirašykite, kaip vedėjai kreipiasi į žiūrovus ir pašnekovus. Atsakykite į klausimus.
- Ar atsižvelgiama į pašnekovo amžių, lytį, visuomeninę padėtį?
- Ar kreipinių parinkimas priklauso nuo laidos pobūdžio? Koks bendravimas vyrauja – familiarus ar oficialus?
- Kas dažniausiai pasakoma kreipiantis – vardas, pavardė, pareigos, profesija, giminystė ar kita?
- Ar vartojami kreipiniai pone, ponia? Ar dažni deminutyvai (vaikučiai, mamytės, tėveliai)? Ar įprastos įvardžiuotinės formos (gerbiamasis, gerbiamoji, gerbiamieji, mielieji)?
- Koks kreipinio linksnis? Kaip dažniau kreipiamasi į pašnekovą – tu ar jūs?
- Pamąstykite, kuriais atvejais laidos vedėjai galėjo panaudoti tinkamesnius kreipinius. Pagrįskite savo atsakymą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"