Skyriaus santrauka
Evoliucija – negrįžtama gyvosios gamtos raida. Išskiriami trys laikotarpiai:
- fizinė evoliucija, kurios rezultatas – Saulės sistemos planetų susiformavimas;
- cheminė evoliucija, kurios rezultatas – pirmųjų organinių junginių molekulių susiformavimas;
- biologinė evoliucija – tai gyvybės atsiradimas Žemėje ir jos raida iki šių dienų.
Biologinė evoliucija vyksta dėl organizmų požymių kintamumo, požymių paveldimumo ir gamtinės atrankos. Dėl evoliucijos organizmai ir ekosistemos pamažu prisitaiko prie kintančių aplinkos sąlygų, tampa sudėtingesnės sandaros.
Gyvybė Žemėje atsirado susidarius palankioms sąlygoms: atmosfera neturėjo deguonies, buvo gausu neorganinių junginių ir energijos. Biologinė evoliucija vyko trimis etapais:
- vartotojų suklestėjimas;
- gamintojų atsiradimas;
- deguonies susikaupimas atmosferoje. Iš deguonies susidarė ozono sluoksnis, todėl organizmai galėjo apsigyventi sausumoje.
Č. R. Darvino sukurta ir kitų mokslininkų papildyta evoliucijos teorija yra labiausiai pagrįsta gyvybės atsiradimo teorija.
Č. R. Darvino gamtinės atrankos teorijos tezės:
- organizmai susilaukia daugybės palikuonių;
- daug organizmų žūsta kovodami dėl būvio;
- geriau prisitaikę organizmai išgyvena ir dauginasi perduodami naudingus požymius palikuonims, prasčiau prisitaikiusieji žūva.
Rūšis – grupė labai panašių individų, galinčių laisvai daugintis ir susilaukti vislių palikuonių. Naujoms rūšims susidaryti reikia skirtingų gyvenimo sąlygų. Vienas iš naujų rūšių susidarymą lemiančių veiksnių – geografinė izoliacija.
Geografiškai izoliuoti vienos rūšies individai dauginasi tik izoliuotose teritorijose. Ilgainiui, keičiantis aplinkos sąlygoms, kinta jų išvaizda, elgesys, gyvenimo būdas. Išnykus geografinei izoliacijai, izoliuotos individų grupės gali susitikti, tačiau tarpusavyje nesikryžmins ir nesusilauks vaisingų palikuonių. Sakome, kad susidaro dvi naujos organizmų rūšys iš vieno bendro protėvio.
Biologinei įvairovei išsaugoti svarbūs endemai. Tai ypatinga organizmų rūšis, randama tik tam tikrame regione ar geografinėje vietovėje. Paprastai tai geografinės vietovės, nutolusios nuo kitų teritorijų ar turinčios didelę išteklių įvairovę, bet nedidelį jų kiekį. Pavyzdžiui, Austrãlija, Naujóji Zelándija, Tasmãnija, Madagaskãras. Tokiose vietose gali būti aptinkama neįprastai didelė giminingų rūšių įvairovė, paplitusi išskirtinai tik ten, pavyzdžiui, Galãpagų salų kikilių ir musinukių įvairovė (1 pav.).
Biogeografija privertė Č. R. Darviną mąstyti, kad organizmų įvairovę lemia prisitaikymas prie aplinkos. Giminingos formos kito viename regione. Išplitę į kitus regionus, organizmai pasidarė įvairesni.
Žmogus atlieka dirbtinę atranką – atrenka augalus ir gyvūnus, kurie turi pageidaujamų požymių, ir juos išsaugo veislei. Taikydamas dirbtinę atranką, žmogus išvedė daug naminių gyvulių ir kultūrinių augalų veislių.
Selekcija – tai naujų veislių vedimas, veisimas ir auginimas taikant įvairius dirbtinės atrankos būdus. Taikant selekciją išvestos organizmų veislės natūraliomis sąlygomis neišgyventų arba pradėtų kryžmintis su laukiniais giminiškais organizmais, sulaukėtų ir išnyktų.
Veislė nėra atskira organizmų rūšis:
- nes skirtingų veislių tos pačios rūšies organizmai gali tarpusavyje kryžmintis ir susi laukti vaisingų palikuonių;
- nes žmogus ją saugojo nuo gamtinės atrankos ir darė sau naudingą atranką. Bet kurios veislės organizmai gamtoje be žmogaus priežiūros nepajėgtų išgyventi, o laisvai kryžmindamiesi ilgainiui taptų panašūs į laukinius protėvius.
Organizmų veislių selekcijos tikslai:
- gausesnis augalų derlius;
- užauginti vaisiai turi daugiau maisto medžiagų;
- gražesni ir didesni vaisiai, gėlių žiedai;
- gyvulių veislės vedamos, kad greičiau ir produktyviau augtų;
- pieniniai galvijai veisiami, kad patelių kūne produktyviau būtų gaminamas pienas, jo būtų daugiau primelžiama.
Pasitikrinu ir įsivertinu
Moku sąvokas.
Baikite sakinius.
- Evoliucija yra...
- Trys biologinės evoliucijos etapai: ..., ..., ...
- Pirmąją evoliucijos teoriją sukūrė prancūzų gamtininkas...
- Svarbiausias Č. R. Darvino mokslinis veikalas yra...
- Rūšis – tai...
- Geografinė izoliacija – tai...
- Endeminėmis organizmų rūšimis vadinamos...
- Biogeografija – tai...
- Dirbtinai sukurta individų visuma, pasižyminti kokiomis nors žmogui naudingomis savybėmis, vadinama...
- Augalų ir gyvūnų atranka, kuria siekiama išvesti individus su pageidaujamais požymiais, vadinama...
Galiu atpažinti ir apibūdinti.
- Apibūdinkite pirmykštes Žemės sąlygas, lėmusias organinių junginių susidarymą iš neorganinių.
- Pirmykštės Žemės atmosferoje nebuvo deguonies. Kuo šis veiksnys buvo svarbus gyvybės evoliucijai Žemėje?
- Paaiškinkite, kodėl pirmykščių ląstelių susidarymo laikotarpis vadinamas biologine evoliucija.
- Vykstant biologinei evoliucijai, vandenyje iš cheminiais junginiais mintančių ląstelių išsivystė ląstelės, gebančios vykdyti fotosintezę. Apibūdinkite, kuo šis įvykis buvo svarbus tolesnei evoliucijos raidai.
- Apibūdinkite sąlygas, kurių reikėjo gyvybei atsirasti.
- Pasvarstykite, kokie aplinkos veiksniai lemia naujų rūšių susidarymą.
- Kaip manote, kodėl svarbu išsaugoti endemines organizmų rūšis?
- Apibūdinkite, kokie biogeografiniai barjerai lėmė organizmų rūšių išplitimą.
- Palyginkite, kuo skyrėsi prieš 4,5 mlrd. metų Žemę gaubusi atmosfera nuo šių laikų atmosferos.
- Apibūdinkite, kokie procesai Žemėje vyko fizinės, cheminės ir biologinės evoliucijos metu.
Gebu paaiškinti ir įrodyti.
- Paaiškinkite, kaip suprantate, kas yra evoliucija.
- Paaiškinkite, kas yra gamtinė atranka ir kaip ji veikia.
- Palyginkite gamtinę atranką su selekcija ir pateikite skirtumų.
- Remdamiesi pateiktais paveikslais, paaiškinkite, kodėl kikilių snapų įvairovė yra prisitaikymo prie skirtingų aplinkos sąlygų pavyzdys.
- Pateikite bent du pavyzdžius, kaip gamtinės atrankos veikiami organizmai prisitaiko prie aplinkos.
- Paaiškinkite, ar galima šį pavyzdį laikyti gamtinės atrankos rezultatu. Kodėl? Pavyzdys. Auga dvi pušys: viena miške, o kita atviroje laukymėje. Miške auganti pušis yra aukšta, kamienas laibas, laja pačioje viršūnėje. Laukymėje augančios pušies kamienas stambus, neaukštas, jos laja vešli, plačiai išsišakojusi.
- Įrodykite, kad taikant selekciją sukurtos veislės naudingos žmogui.
- Č. R. Darvinas apskaičiavo, kad viena dramblių pora per 700 metų būtų susilaukusi 19 mln. palikuonių, jeigu jie visi išgyventų. Kaip manote, kodėl pasaulyje nėra tiek daug dramblių?
- Paaiškinkite, kaip žirafos ilgas kaklas ar kaštono vaisiaus dygliai padeda šiems organizmams išgyventi gamtoje.
- Remdamiesi Lietuvos raudonąja knyga, išsiaiškinkite, kurios organizmų rūšys gali greitai išnykti. Pasvarstykite, kodėl. Pasiūlykite, kaip būtų galima jas išsaugoti.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"