Kartojame nosinių raidžių rašybą žodžio gale
- Aiškiai ištarkite parašytus žodžius. Įsiminkite, kad žodžiai, atsakantys į klausimus ką? ir ko daug?, gale turi nosinę raidę.
paukštį
- ką?
- ko daug?
namą
- ką?
- ko daug?
stogų
- ką?
- ko daug?
krūmą
- ką?
- ko daug?
namų
- ką?
- ko daug?
langų
- ką?
- ko daug?
- Pasirinkite vieną pirmos užduoties paveikslėlį ir sukurkite kelis klausimus, į kuriuos galėtumėte atsakyti kortelėse pateiktais žodžiais.
Pavyzdys
Ką matau prie namo?
Mar-kas ir šu-ne-lis Lu-pis no-ri bū-ti kar-tu.
Ką jie da-ro? Jie dūks-ta, daug va-lan-dų vaikš-to,
bė-ga į miš-ką, ste-bi mė-nu-lį. Bū-na, kad
su-si-pyks-ta. Ne-tru-kus vėl su-si-tai-ko.
Įtvirtiname nosinių raidžių rašybą žodžių gale. Pasakojame pagal paveikslėlius. Sugalvojame pasakojimo pabaigą.
Duona
- Perskaitykite pasakojimo pradžią ir, remdamiesi paveikslėliais, jį pratęskite. Atsakykite į klausimus.
...
Ievos tėtis raiko duoną. Daug trupinių.
– O ką, trupinius išmesim? – klausia Ieva.
– Turiu gerą mintį! – sako tėtis.
- Kas yra pagrindiniai šio pasakojimo veikėjai?
- Ką sumanė Ievos tėtis?
- Ar Ieva padėjo tėčiui?
- Kaip reikia lesinti paukščius žiemą?
- Koks galėtų būti šio pasakojimo pavadinimas?
- Perskaitykite pateiktus sakinius ir savais žodžiais paaiškinkite žodžio „sužiedėti“ reikšmę.
Sužiedėjusi duona būna sudžiūvusi. Senovėje sužiedėjusios duonos riekes naudodavo vietoj lėkščių.
- Kur jūsų šeima deda duonos trupinius ar sužiedėjusią duoną?