Skaitiniai

1905 metais buvo išleista lietuvių rašytojo Vinco Pietario pagal senų žmonių pasakas parašyta knyga „Lapės gyvenimas ir mirtis“. Daugiau nei prieš šimtą metų! Paskaitykite vienos pasakos ištrauką ir atsakykite į klausimus.

Vincas Pietaris

Ir vilkas žuvis gaudo

Sulaukęs nakties, vilkas nuėjo į paupį ties kaimu, kur buvo prakirsta puiki eketė: atsitūpė ant eketės krašto ir, nuleidęs uodegą į eketę, laukė, kol prisisegs į ją žuvų. Patupėjo taip vilkas valandėlę ir pabandė traukti uodegą, ištraukė labai lengvai.

„Dar nespėjo įsikabinti!“ – pagalvojo vilkas ir vėl įkišo uodegą į eketę. Prieš švintant užsuko gana stiprus šaltis, o vilkas tyčiomis ilgiau patupėjo, nejudindamas uodegos. Ta ir prišalo.

Ėmė švisti, kada vilkas pakilęs pabandė uodegą ištraukti.

– Oho! Kiek žuvų! – nudžiugo vilkas, pajutęs, jog uodegą stipriai laiko. – Oho! – nustebęs sušuko, pabandęs jėga išlupti uodegą, bet negalėjo.

Susilenkė vilkas, įsiręžė, timptelėjo uodegą iš visų jėgų, bet ir tai nieko nepadėjo. Jis – dar sykį, bet ir vėl tas pats: uodega braška, o nepasiduoda ištraukiama. Vilkas dirst atgal į užpakalį, ugi žiūri – eketė užšalus. Vilką net šiurpuliai apėmė.

– Niekai! – parūpo vargšui dabar. – Niekai! – lindo mintis į galvą, ir jis tolydžio, nors ir veltui, bandė uodegą išlupti.

Iš ryto ėjo mergos vandens ir pamatė vilką. Pamačiusios pakėlė riksmą, sušaukė visą kaimą. Subėgo žmonės ir ėmė mušti vilką... Vilkas taukšėjo dantimis gindamasis ir tempė uodegą, tempė, tempė... ta – pokšt pagaliau ir nutrūko. Vilkas – bėgti, nors uodegos netekęs. Bėga ir niurna:

– Na, palauk, tu klastininke, apgavike lape! Pateksi tu į mano nagus, pamokysiu tave!