Kas yra tėviškė, o kas gimtinė?
- Perskaitykite pateiktus žodžius ir žodžių junginį. Ar žinote, ką jie reiškia?
Tėviškė – namai, kuriuose augate, kur gyvena jūsų šeima. Tai miestas, miestelis ar kaimas, kurį pažįstate nuo mažens.
Gimtinė, gimtasis kraštas, tėvynė – tai visa gimtoji šalis. Jos upės, ežerai, miškai, lygumos ir kalneliai, miestai ir žmonės.
„Mano tėviškė – Panevėžys, – sako Rokas. – Čia aš gimiau ir gyvenu. O mano tėvynė yra Lietuva.“
- O kur jūsų tėviškė ir tėvynė?
- 1
- 2
- 3
- 4
Kur ta-vo tė-viš-kė? Ma-no
tė-viš-kė – Vil-nius. Aš gi-miau
Vil-niu-je, čia gy-ve-nu ir
mo-kau-si. Ma-no tė-vai ir
se-ne-liai y-ra vil-nie-čiai.
Vil-nius y-ra Lie-tu-vos
sos-ti-nė. Tai-gi ma-no
tė-vy-nė – Lie-tu-va.
Tė-vy-nė dar ga-li bū-ti
va-di-na-ma gim-ti-ne,
gim-tuo-ju kraš-tu.
Susipažįstame su sąvokomis tėviškė, gimtinė, gimtasis kraštas, tėvynė. Išsakome savo nuomonę. Skaitome eilėraštį ir atsakome į klausimus.
Užduotis
Paukščiuko gimtinę
vadini,
Žuvytės
Žaliam .
Žvėrelį vilioja
Miškai ar .
Tau šneka gimtoji šalis
:
Čia mūsų namai
- Perskaitykite eilėraštį ir atsakykite į klausimus.
Liutauras Degėsys
Čia mūsų namai
1
Užkopsi į didelę kalvą –
Upelė žemai
Tau sako, pakėlusi galvą:
– Čia mūsų namai!
2
Čia sodai gražiausių mėlynių,
Aviečių kiemai,
Čia stirnų ir zuikių tėvynė
Ir paukščių namai.
3
Jaunučiai, žaliai pasipuošę,
Beržai ir klevai
Taip tyliai pritardami ošia:
– Čia mūsų namai.
4
Dairaisi iš didelio aukščio,
Galvoji linksmai:
Tai upės ir medžio, ir paukščio –
Ir tavo namai!
- Kas matyti užkopus į kalvą ir dairantis aplinkui?
- Kas sako: „Čia mūsų namai“? Kieno namai minimi eilėraštyje?
- Iš kokių eilėraščio žodžių suprantame, kuriuo metų laiku žvelgiama nuo kalvos?
- Kaip manote, kas galėtų dairytis ir klausyti, ką sako upelė, beržai ir klevai?
- Dar kartą perskaitykite paskutinį posmelį. Kokia nuotaika baigiamas eilėraštis?
- Ką jūs norėtumėte papasakoti apie savo gimtinę?
- Eilėraštyje „Čia mūsų namai“ suraskite panašiai skambančius žodžius.