Skaitydami augame
- Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.
Nepasaka, arba Pasaka apie ne
Žodžių karalystėje yra piktų žodžių, tokių kaip KEIKSMAS, IŠVARYTI, NEKĘSTI.
Yra malonių: APKABINTI, KUTENTI, ŠYPSENA, MEILĖ.
Vieni žodžiai yra linksmi. KRIZENTI, SĖKMĖ, LAIMĖTI, KRYKŠTAUTI.
Kiti yra liūdni. Pavyzdžiui, PATYČIOS, IŠDAVYSTĖ, KARAS, VARGAS.
Bet liūdniausias, irzliausias ir nelaimingiausias iš visų yra žodis NE.
Žodžių karalystėje žodžiai draugavo.
Jie vaikščiodavo po du, po tris, kartais ir po vieną.
Dažnai žodžių susirinkdavo visas būrys, tuomet atsirasdavo pasakojimai. Kartais jų ateidavo vos keli, tuomet pasigirsdavo sakinys.
Tik niekas nedraugavo su žodžiu NE.
Vos tik NE prieidavo prie kokio nors žodžio, tas iškart pasidarydavo liūdnas arba nedraugiškas. O liūdni ir nedraugiški žodžiai nenorėjo būti (o kas gi norėtų?), todėl visi stengdavosi išvengti NE.
NE vienišas kiūtojo kampe. Veidu tekėjo ašaros.
– NEverk, NE.
– NEliūdėk, NE.
– NE, NEsislėpk.
– Tu labai svarbus Žodžių karalystėje!
– Jūs sakot NEtiesą.
– Ne, NE, mes NEmeluojame!
– Su manim niekas NEnori draugauti.
– NES iš pradžių TU atrodai piktas, BET iš tikrųjų toks NESI, TIK reikia į tave įsiklausyti.
– TODĖL grįžk į mūsų būrį, mes prižadame su tavim draugauti ir tau padėti.
– Juk NE veltui tu gimei Žodžių karalystėje, esi čia reikalingas.
– TU gali piktus žodžius paversti gerais!
– Kaip? – nusistebėjo NE.
– Žiūrėk, žodis SKAUDA. Tu ateini, ir jau NESKAUDA.
– BET GERĄ aš padarau NEGERĄ.
– TAČIAU tu parodai, kad NEGERAM reikia padėti. Galbūt yra priežastis, kodėl jis NEGERAS?
Iš V. Rutkauskaitės knygos „Nepasaka, arba Pasaka apie ne“
Skaitome ir analizuojame tekstą.
- Kur vyksta veiksmas?
- Kas šio pasakojimo veikėjai?
- Kokie žodžiai malonūs ir linksmi?
- Kokie žodžiai pikti ir liūdni?
- Kodėl liūdniausias ir nelaimingiausias buvo NE?
- Kodėl kiti žodžiai prašė NE sugrįžti į žodžių būrį ir žadėjo su juo draugauti?
- Papasakokite, kada jūs jautėtės liūdni ir vieniši. Kas padėjo pralinksmėti?
- Pagalvokite ir pasakykite, kokiose situacijose būtina drąsiai sakyti žodį „ne“.
Skaitome ir analizuojame tekstą.
Skaitiniai
Trys žolininko taisyklės
Žolininkai nuo senų senovės draugiškai su gamta gyvena. Žmogus gamtai padėdavo būti švariai ir ją saugodavo, o gamta dovanodavo žolininkui pačių geriausių vaistažolių ir daug stiprybės, kad galėtų kitiems padėti būti sveikiems ir laimingiems.
Prieš renkant žoleles reikia prisiminti tris žolininko taisykles.
Pirma taisyklė: augalai mėgsta švarą ir tylą. Eidami žoliauti apsivilkite mėgstamiausius švarius drabužėlius.
Antra taisyklė: atėję į mišką ar vaistažolių pievą turime padėkoti gamtai už jos teikiamas gėrybes. Gamta rankyčių neturi, todėl geriausias darbas būtų surinkti šiukšles, jei tokių aplinkui yra, ir taip padėti gamtai išlikti švariai ir stipriai.
Trečia taisyklė: žoleles reikia rinkti gražiai. Negalima jų rauti ir pešti. Taip pat labai svarbu truputį vaistažolių pasiimti, o didesnę dalį palikti gamtai. Augalėliuose yra sėklyčių. Tai maži vaistažolių vaikučiai. Jei mes surinksime visas žoleles ir nepaliksime nė vienos augti, tai tie vaistažolių vaikučiai (sėklytės) nepasisės.
Tai paprastos taisyklės, bet labai svarbios, jeigu norite surinkti pačias gražiausias vaistažoles.
Iš M. Lasinsko knygos „Vaistažolių pasakos“
- Kokių svarbiausių dalykų reikia, kad žmogus su gamta gerai sutartų?
- Pirmoje taisyklėje suraskite svarbiausią sakinį.
- Antroje taisyklėje suraskite svarbiausią sakinį.
- Trečioje taisyklėje suraskite svarbiausią sakinį.
- Kodėl žolininkas prašo nesurinkti visų vaistažolių?
- Ar esate rinkę šiukšles miške, parke? Jeigu taip, papasakokite.
- Tris svarbiausius sakinius užrašykite sąsiuvinyje ar atskirame popieriaus lape.
Gardžioji arbata
Jums reikės:
- 10 gramų melisų lapelių,
- 10 gramų mėtų lapelių,
- 10 gramų ramunių žiedų.
Kaip paruošti?
Sumaišykite visas žoleles (gali būti ir šviežios, ir džiovintos) lygiomis dalimis. 1 arbatinį šaukštelį žolelių užpilkite karštu vandeniu ir uždengę palaikykite 10 minučių. Gerkite kelis kartus per dieną su trupučio medaus arba natūraliomis sultimis.