Daiktavardžio kartojimas

Pakartokime, ką penktoje klasėje išmokome apie daiktavardį.

Daiktavardis – būtina bendravimui kalbos dalis, kurią sudaro žodžiai, žymintys daiktų, reiškinių, veiksmų ir ypatybių pavadinimus, turintys giminę ir kaitomi skaičiais bei linksniais.

Lietuvių kalboje daiktavardžiai yra arba vyriškosios, arba moteriškosios giminės. O tokių daiktavardžių kaip akiplėša, garbėtroška, mušeika, naktibalda, neklaužada giminė paaiškėja tik sakinyje.

20.1. Raskite sakiniuose daiktavardžius ir nustatykite jų giminę.

1. Tas pikčiurna visą pamoką sėdėjo pasipūtęs. 2. Naktis buvo vėjuota, debesys gaubė visą dangų. 3. Medis buvo pasviręs į upę taip, kad šakos siekė vandenį. 4. Mažoji katytė buvo tikra nenuorama. 5. Akys klaidžiojo po knygos puslapius, bet reikiamo žodžio Jonas niekaip negalėjo rasti. 6. Senasis vaidila įbėrė žolelių į aukurą ir iškėlė rankas į dangų.

Suskaičiuojamus daiktus įvardijantys daiktavardžiai kaitomi skaičiais – vienaskaita ir daugiskaita. Vienaskaita rodo, kad daiktų yra vienas (knyga, peilis, arklys, akmuo), daugiskaita – kad daugiau negu vienas (knygos, peiliai, arkliai, akmenys).

Nesuskaičiuojamus daiktus įvardijantys daiktavardžiai turi tik vienaskaitą (vienaskaitiniai – pienas, duona, medus) arba tik daugiskaitą (daugiskaitiniai – vėjaraupiai, krikštynos).

20.2. Pateiktus žodžius suskirstykite į keturias grupes: skaičiais kaitomų daiktavardžių vienaskaitos formas, skaičiais kaitomų daiktavardžių daugiskaitos formas, vienaskaitinius daiktavardžius ir daugiskaitinius daiktavardžius.

Kuprinė, langai, durys, sąsiuviniai, pamoka, šeštokai, akiniai, vanduo, pasakos, biblioteka, troleibusai, marškiniai, ledai, medus, ranka, lenta, pertrauka, rungtynės, citrina.

Bendrinis daiktavardis reiškia daiktą, priklausantį tokių pat daiktų visumai:

kėdė automobilis namas debesis

Tikrinis daiktavardis pasako daikto arba asmens vardą, skiriantį jį iš kitų tos pačios rūšies daiktų, asmenų:

Vilnius Tomas Brisius „Justė“

Tikriniai daiktavardžiai rašomi didžiąja raide, o įvairių kūrinių, bendrovių, gaminių pavadinimai tekste išskiriami dar ir kabutėmis.

20.3. Perrašydami sakinius pavartokite savo sugalvotus tikrinius ir bendrinius daiktavardžius.

1. _______ ir _______ gyvena vienoje laiptinėje, todėl iš mokyklos grįžta kartu. 2. _______ gulėjo terasoje ir šildėsi rudens saulėkaitoje. 3. _______ ir _______ jau meta lapus, vadinasi, tuoj padvelks rudeniu. 4. Lange pamačiau _______, ji laukė manęs. 5. Vaikai bėgiojo pakrante ir rinko _______ . 6. Vasaros atostogas mes su šeima leidžiame _______ .

Linksniavimas – tai žodžių kaitymas linksniais ir skaičiais. Lietuvių kalboje yra septyni linksniai. Septintuoju tradiciškai laikomas šauksmininkas. Sakinyje jis nesusijęs su kitais žodžiais, neturi ir klausimo, tik nusako daiktą ar asmenį, į kurį kreipiasi kalbėtojas.

Vardininkas – kas?

Kilmininkas – ko?

Naudininkas – kam?

Galininkas – ką?

Įnagininkas – kuo?

Vietininkas – kur?, kame?

Šauksmininkas

20.5. Perrašydami sakinius įrašykite reikiamas linksnio galūnes.

1. Pasikalbėti galėsime ne tik telefon__, bet ir per kompiuter__ . 2. Ar pasiruošei matematikos kontrolin__? 3. Pirmoji ant skardžio pražydo sakura, dar vadinama japonin__ vyšn__ . 4. Kel__s netikėtai pasuko į kair__ . 5. Tuoj eisiu, bet pirma turiu parašyti žinut__ seser__ . 6. Šaknys__, o ne šakos__ slypi medžio gal__ .

Daiktavardžių kirčiavimas, kaip mokėtės penktoje klasėje, priklauso nuo to, koks yra kirčiuoto skiemens pagrindas: trumpieji balsiai, kad ir kur jie būtų (priešdėlyje, šaknyje, galūnėje), kirčiuojami kairiniu kirčio ženklu (ugnis, pusė, šaka, rudumas, miške, kulkos, Vilnius); atvirieji balsiai [a] ir [e] kirčiuojami riestiniu kirčio ženklu (raštas, menas), tokiu pat ženklu kirčiuojami dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių antrieji dėmenys (laikas, reikalas, kirvis, lankas); dešininiu kirčio ženklu kirčiuojami ilgieji balsiai ir dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių pirmieji dėmenys (veidas, kaimas, samtis, vyras, suolas, rūšis).

20.6. Nurašykite žodžius, pabraukite kirčiuotą skiemenį ir sukirčiuokite.

Laisvė, paukštis, upė, traukinyje, gatvė, medis, kalnas, laivas, valgykla, kavinė, šalikas, langas, kompiuteris, saulė, meistras, kilpa.

Penktoje klasėje taip pat susipažinote su 2 ir 4 kirčiuočių ypatybėmis.

2 kirčiuotė

V. ranka, upė, ratas; rankos, upės, ratai

K. rankos, upės, rato; rankų, upių, ratų

N. rankai, upei, ratui; rankoms, upėms, ratams

G. ranką, upę, ratą; rankas, upes, ratus

Įn. su ranka, upe, ratu; rankomis, upėmis, ratais

Vt. rankoje, upėje, rate; rankose, upėse, ratuose

4 kirčiuotė

V. mama, katė, namas; mamos, katės, namai

K. mamos, katės, namo; mamų, kačių, namų

N. mamai, katei, namui; mamoms, katėms, namams

G. mamą, katę, namą; mamas, kates, namus

Įn. su mama, kate, namu; mamomis, katėmis, namais

Vt. mamoje, katėje, name; mamose, katėse, namuose

20.7. Perskaitykite sakinius ir sukirčiuokite paryškintus žodžius.

1. Su draugu sutarėme susitikti prie mokyklos. 2. Knygas patarčiau visada susidėti iš vakaro. 3. Sapne visą laiką stengiausi išeiti iš to labirinto. 4. Saldainius su broliu pasidalijome po lygiai. 5. Klasėje baldus perstumdėme, kad būtų jaukiau. 6. Laukuose jau stiebiasi žolė.

Kaip žinote, pasitikrinti, pagal kurią kirčiuotę kirčiuojamas daiktavardis, galima žodyne. Prie žodžio skliaustuose visada nurodoma jo kirčiuotė, pavyzdžiui:

knyga (2) mokykla (2) ledas (4) katė (4)

Jeigu įsidėmėjote, kaip kirčiuoti anksčiau pateiktus vienos ar kitos kirčiuotės daiktavardžius, kitus sukirčiuosite pagal pãnašą.

20.8. Sukirčiuokite.

Su ranka, ratu – su knyga, su lapu, su medžiu, su abejone, su peiliu, su taisykle, su varvekliu;

rankas, ratus – tonas, mėtas, faktus, metrus, rungtynes, raštus, uraganus, fonus;

su mama, kate, namu – su kalba, su dėme, su planu, su pradžia, su teismu, su vaiku, su tauta;

mamas, kates, namus – bylas, dienas, mįsles, šalnas, žaizdas, žinias, žvaigždes, teismus;

name, mamoje, katėje, namuose, mamose, katėse – plane, kalboje, pradžioje, dėmėje, tautoje, bylose, mįslėse, žaizdose, teismuose.