Ko išmokome?

Pagal sudėtį skaitvardžiai yra paprastieji (vienas, du, trys), sudurtiniai (vienuolika, devyniasdešimt) ir sudėtiniai (samplaikiniai) (šimtas penkiasdešimt du).

Skaitvardžiai nuo vieno iki devynių kaitomi giminėmis ir linksniais, turi vieno skaičiaus formą. Skaitvardis dešimt yra nekaitomas.

Sudurtiniai skaitvardžiai nederinami, nekaitomi giminėmis, valdo kilmininką, galininkas neturi nosinės, dešimtis reiškiantys skaitvardžiai visada kirčiuojami pirmoje šaknyje, skaitvardžiai nuo keturiasdešimt iki devyniasdešimt turi jungiamąją balsę (i)a.

Dauginiai skaitvardžiai daromi iš pagrindinių skaitvardžių su priesagomis -eji, -eri, vartojami tik su daugiskaitiniais daiktavardžiais: dveji vartai, treji marškiniai; kaitomi giminėmis, turi tik daugiskaitos formas.

Kuopiniai skaitvardžiai sakinyje atsako į klausimą kiek?, bet jais neskaičiuojame. Jie žymi daiktų (dažniausiai gyvų) kiekį kaip tam tikrą visumą: penketas arklių. Daromi iš pagrindinių ir dauginių skaitvardžių su priesagomis -etas ir -tas.

Trupmeniniai skaitvardžiai reiškia matematikos vieneto (sveikojo skaičiaus) dalis. Juos sudaro samplaikos, kurių skaitiklis – pagrindinis moteriškosios giminės skaitvardis, o vardiklis – kelintinis įvardžiuotinis moteriškosios giminės skaitvardis: viena antroji, dvi penktosios.

Kelintiniai skaitvardžiai nusako skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kelintas?, kelinta? Šie skaitvardžiai yra vediniai iš pagrindinių su priesagomis -tas, -ta: penktas, penkta. Skaitvardžiai pirmas ir antras turi kitą šaknį, bet vis tiek susiję su pagrindiniais skaitvardžiais vienas, du. Kelintiniai skaitvardžiai turi visas būdvardžiams būdingas ypatybes, išskyrus laipsnį. Kaitomi skaičiais, linksniais ir giminėmis: šeštas, šešta; šešti, šeštos; gali būti įvardžiuotiniai: pirmasis, pirmoji; turi negimininę formą: pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta.

Įvardžiuotinės skaitvardžių formos daromos taip pat kaip įvardžiuotinių būdvardžių: pirmo + jo = pirmojo, pirmą + jį = pirmąjį, pirmų + jų = pirmųjų.

Kaip ir įvardžiuotinių būdvardžių, būtina įsidėmėti kai kurių skaitvardžių linksnių rašybą.

• Vyriškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos galininke rašomos dvi nosinės raidės: pirmąjį, pirmąją; antrąjį, antrąją; trečiąjį, trečiąją.
• Moteriškosios giminės įvardžiuotinių formų vienaskaitos įnagininke rašoma viena nosinė raidė: pirmąja, antrąja, trečiąja.
• Moteriškosios giminės įvardžiuotinių formų daugiskaitos galininke taip pat rašoma viena nosinė raidė: pirmąsias, antrąsias, trečiąsias.
• Vyriškosios ir moteriškosios giminės daugiskaitos kilmininke rašomos dvi nosinės raidės: pirmųjų, antrųjų, trečiųjų.
• Nosinės raidės nerašomos, nors galūnės balsis tariamas ilgai, vienaskaitos naudininke (pirmajam, antrajam) ir vienaskaitos vietininke (penktajame, šeštajame, aštuntajame).

Įvardžiuotinės formos vartojamos: norint išskirti, pabrėžti (trečioji pamoka, penktoji klasė, devintasis skyrius); švenčių ir kituose pavadinimuose (Vasario šešioliktoji, Kovo vienuoliktoji, pirmoji kirčiuotė); dešimtmečiams nusakyti (ketvirtasis dešimtmetis, devintasis dešimtmetis).

Kai reiškiama paprastoji (neišskiriamoji ar neapibrėžiamoji) ypatybė, užtenka neįvardžiuotinės formos, todėl skiriame pasakymus pirmasis susitikimas ir pirmas susitikimas, rugsėjo pirmoji ir rugsėjo pirma diena.

Skaitvardis Kiekinis Kelintinis Kuopinis Trupmeninis Dauginis