VEIKSMAŽODŽIO KARTOJIMAS
Pernai išmokome, kad veiksmažodis yra kalbos dalis, reiškianti veiksmą arba būseną, kaitoma laikais, asmenimis, skaičiais, nuosakomis ir atsakanti į klausimus kas ką veikia?, kas ką veikė?, kas ką veikdavo?, kas ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?
38.1. Atpažįstame veiksmažodžius
- Kompiuterioekranemirgėjoperspėjimoženklai.
- Pavasarįperpertraukasstadionežaidžiamekrepšinįarbarankinį.
- Netikėtąsvečiąpasitiksšeštokai.
- Senutėbalandžiamsnumesdavosutrupintobatono,todėljąpasitikdavojųvisaspulkas.
- Simasatsikėlęsvisadagražiaipaklojasavolovą.
- Kurdviesedarniaidirbs,visadadaugiaupadarys.
Patyrinėkite schemą ir suprasite pačias bendriausias veiksmažodžių reikšmes.

38.2. Bendriausios veiksmažodžių reikšmės
-
liūdėti
-
spausdinti
-
raudonuoti
-
lipti
-
krauti
-
švisti
-
vairuoti
-
didžiuotis
-
sirgti
-
skaityti
Lietuvių kalbos veiksmažodis turi tris pagrindines formas.
Bendratis | Esamojo laiko 3 asmuo | Būtojo kartinio laiko 3 asmuo |
kelti skaityti kalbėti | kelia skaito kalba | kėlė skaitė kalbėjo |
Šios formos dar vadinamos paprastosiomis. Visos kitos yra jų dariniai.
38.3. Pagrindinės veiksmažodžio formos
Prie bendračių parašykite kitas dvi pagrindines formas.
Skiriamos trys veiksmažodžio nuosakos: tiesioginė, tariamoji ir liepiamoji. Tiesiogine pasakoma, kad veiksmas iš tiesų vyksta, vyko, vykdavo arba vyks:
žiūri žiūrėjo žiūrėdavo žiūrės
Pagal tai skiriami keturi tiesioginės nuosakos laikai.

Esamasis laikas rodo, kad veiksmas vyksta dabar.
38.4. Asmenuojame esamuoju laiku
Išasmenuokite veiksmažodžius esamuoju laiku.
Būtasis kartinis laikas reiškia praeityje vieną kartą vykusį veiksmą.
38.5. Asmenuojame būtuoju kartiniu laiku
Išasmenuokite veiksmažodžius būtuoju kartiniu laiku.
Būtasis dažninis laikas daromas iš bendraties, atmetant bendraties priesagą -ti ir pridedant priesagą -dav- su asmens galūne.
38.6. Asmenuojame būtuoju dažniniu laiku
Išasmenuokite veiksmažodžius būtuoju dažniniu laiku.
Būsimasis laikas daromas iš bendraties, atmetant bendraties priesagą -ti ir pridedant priesagą -s(i) su asmens galūne ar be jos: eiti – ti + -s- + -i = eisi (tu), eiti – ti + -s = eis (jis, ji). Jis reiškia ateities veiksmą.
38.7. Asmenuojame būsimuoju laiku
Išasmenuokite veiksmažodžius būsimuoju laiku.
- Paskutinė būsimojo laiko kamieno priebalsė rašoma taip, kaip tariama, – s arba š:
augs zirs dūgs regs neš grįš ūš
- Dviskiemenių bendračių ilgosios balsės y ir ū, esančios prieš priesagą -ti, būsimojo laiko 3 asmenyje sutrumpėja:
ly-ti – lis gy-ti – gis bū-ti – bus žū-ti – žus džiū-ti – džius
- Skiemenys skaičiuojami be priešdėlių, taigi
už-griū-ti – užgrius iš-gy-ti – išgis
Įsidėmėkite išimtis:
siū-ti – siūs vy-ti – vys
- Jei dviskiemenės bendratys prieš priesagą -ti turi priebalsių, ilgosios balsės būsimojo laiko 3 asmenyje išlieka:
dyg-ti – dygs rūg-ti – rūgs plyš-ti – plyš slys-ti – slys
- Daugiaskiemenių bendračių ilgosios balsės būsimojo laiko 3 asmenyje nekinta:
ma-ty-ti – matys lip-dy-ti – lipdys
38.8. Perrašydami sakinius pabaikite būsimojo laiko 3 asmens formas.
1. Veterinaras sakė, kad Miciukui nieko blogo nėra, jis greitai išg__ (išgyti). 2. Jeigu butelį gerai pakrat__ (pakratyti), nuosėdų nebeliks. 3. Knygą išs__ (išsiųsti) rytoj arba poryt. 4. Kostiumą pas__ (pasiūti) iki festivalio „Comis Con“ pirmos dienos. 5. Šiltai pastatyta sula sur__ (surūgti) ir bus neskani. 6. Mūsų niekas nesulaik__ (nesulaikyti), nes esame tvirtai apsisprendę.