Šioje temoje MES:
- nustatysime pagrindines Antrojo pasaulinio karo priežastis;
- sužinosime, kaip Vokietijà ir SSRS 1939 m. slapta pasidalijo Rytų Euròpą;
- aptarsime Vokietijos ir SSRS karo veiksmus 1939–1940 metais.
Molotovo–Ribentropo paktas ir slaptos Rytų Europos dalybos
AKTUALU! Kodėl 1939 m. vasarą Vokietijai ir SSRS, kurios viena kitą viešai smerkė, pavyko pasirašyti nepuolimo sutartį?
4-ojo dešimtmečio antroje pusėje viena teritorija po kitos buvo prievarta prijungiamos prie Vokietijos (pvz., 1938 m. įvykdytas Áustrijos ánšliusas). Po Pirmojo pasaulinio karo sukurta Versalio saugumo sistema buvo silpna, nes Tautų Sąjunga nuolaidžiaudavo agresoriams. Tam įtakos turėjo tai, kad JAV nedalyvavo Tautų Sąjungos veikloje, ši organizacija neturėjo savo karinių pajėgų, daugelyje Euròpos valstybių subyrėjo demokratinės santvarkos, buvo sunki ekonominė padėtis kilus didžiajai pasaulinei ekonomikos krizei. Tokia padėtimi pirmiausia naudojosi Vokietija siekdama panaikinti Versalio sutarties jai nustatytus karinius ir teritorinius apribojimus. Europà atsidūrė ant Antrojo pasaulinio karo slenksčio. Jo iniciatorė – Vokietija, nes 1939 m. A. Hitleris puoselėjo planą užpulti Lénkiją.
Vokietija negalėjo susitaikyti su mintimi, kad po Pirmojo pasaulinio karo Parỹžiaus taikos konferencijoje buvo atkurta Lénkijos valstýbė ir jai atiteko kai kurios vokiečių žemės. Be to, siaura sausumos juosta, Gdansko koridorius, kurio gyventojų daugumą sudarė vokiečiai, atskyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tačiau 1939 m. pavasarį vokiečiai, iš pradžių panaikinę Čekoslovãkijos valstybingumą, prisijungė nuo Lietuvõs atplėštą Klaipėdos kraštą. Vokietija kurį laiką nesiryžo pulti Lenkijos, nes jai paramą viešai žadėjo Didžióji Britãnija ir Prancūzijà. Abi valstybės 1939 m. vasarą vedė derybas su Sovietų Sąjunga, tikėdamosi, kad joms pavyks šią valstybę įtraukti į bendrą kovą su Vokietijà. Kadangi sovietų vadovybė kėlė didelius reikalavimus, 1939 m. rugpjūčio pradžioje derybos nutrūko.
Soviẽtų Sąjunga, ne tiek siekdama taikos, kiek norėdama padidinti savo valstybės teritoriją kaimynių vakarinių valstybių sąskaita, tų pačių metų rugpjūčio antroje pusėje pradėjo derybas su Vokietija (1 šaltinis). Derybos baigėsi, kai 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvojè buvo pasirašyta nepuolimo sutartis. Vokietijai atstovavo užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas (Joachim von Ribbentrop, 1893–1946), Sovietų Sąjungai – užsienio reikalų liaudies komisaras Viačeslavas Molotovas (1890–1986). Dėl to nepuolimo sutartis vadinama Molotovo–Ribentropo paktu (19.1, 19.2 pav.).
A. Hitleris, manydamas, kad jo ir J. Stalino susitarimas yra laikinas, siekė užsitikrinti, kad Sovietų Sąjunga, vokiečiams paskelbus karą Lénkijai, nestos jos ginti. Be to, nugalėjęs Lenkiją, A. Hitleris norėjo nukariauti visą Vakarų Euròpą, todėl jam reikėjo būti įsitikinusiam, kad vokiečiams neteks kariauti dviem frontais. Tą buvo galima užtikrinti tik sudarius sutartį su Sovietų Sąjunga.
1939 m. rugpjūčio 23 d. A. Hitleris ir J. Stalinas sutarė, kad jų šalys viena kitos nepuls, nesudarys viena prieš kitą nukreiptų papildomų sutarčių ir neprisidės prie sąjungų, kurios būtų prieš Vokietiją ir Soviẽtų Sąjungą. Nepuolimo sutartis dar turėjo slaptąjį protokolą, juo A. Hitleris ir J. Stalinas Rytų Europą pasidalijo į įtakos sferas. Vokietijai priskirta dalis Lenkijos ir Lietuvà. Į Sovietų Sąjungos įtakos sferą pateko kita dalis Lénkijos, Súomija, Èstija, Lãtvija ir Rumùnijos dalis Besarabija (19.3, 19.4 pav.). Pasirašyta sutartis turėjo reikšti greitus karo veiksmus ir slaptą Vokietijos ir Soviẽtų Sąjungos bendradarbiavimą, visų pirma, planuojant pulti Lenkiją. Slaptasis protokolas liudijo, kad Sovietų Sąjunga ketino artimiausiu metu išplėsti savo valstybės teritoriją vakarinių kaimynių sąskaita. Molotovo–Ribentropo paktas buvo sudarytas penkeriems metams, taigi A. Hitleris ir J. Stalinas, kitaip nei spėjo britų spauda, galėjo tikėtis, kad bent artimiausiu metu pasirašytų sąlygų bus laikomasi.
Pasidomėkite, kada viešai buvo paviešinta žinia apie Molotovo–Ribentropo pakto slaptąjį papildomą protokolą.
Kaip Vokietijos ir SSRS pasirašyta nepuolimo sutartis susijusi su Lietuva?
Klausimai ir užduotys
- Kodėl SSRS 1939 m. vasarą nepavyko susitarti su Vakarų Europos valstybėmis?
- Kaip Molotovo–Ribentropo paktas susijęs su Antruoju pasauliniu karu?
Vokietijos agresija prieš Lenkiją ir tolesni karo veiksmai 1940 metais
AKTUALU! Kodėl Vokietijos karo veiksmai prieš Lenkiją laikomi Antrojo pasaulinio karo pradžia?
Vokietija, vykdydama Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus, 1939 m. rugsėjo 1 d. 4.45 val. ryte užpuolė kaimyninę Lenkiją. Vokiečių karo laivas, prisišvartavęs Dancigo (Gdansko) uoste, į kurį atvyko su draugišku vizitu, pradėjo šaudyti į lenkų įtvirtinimus. Auštant vokiečių daliniai daugelyje vietų peržengė Lenkijos sieną. Šis pirmomis karo valandomis Lenkijai suduotas smūgis vadinamas žaibo karu. Tokie veiksmai, paremti greitai judančia šarvuotąja technika ir karo aviacija, vokiečiams buvo sėkmingi, o Lenkijai netikėti. Gana dideles karines pajėgas turinti Lénkija stojo ginti savo valstybingumo. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas.
Po dviejų dienų Vokietijai karą paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Vis dėlto jos taip ir neįstengė padėti lenkams. Prancūzai ir britai, užuot puolę Vokietiją iš vakarų pusės, ten išdėstė savo kariuomenes ir lūkuriavo. Tokį Prancūzijos ir Didžiõsios Britãnijos bandymą „pulti“ Vokietiją istorikai vadina Keistúoju karù. Manyta, kad jei prancūzai ir britai neatidengs ugnies, tai ir vokiečiai nepradės karo veiksmų. Pasinaudojęs britų ir prancūzų neveiklumu, A. Hitleris nusiuntė dalį savo kariuomenės prie vakarinių sienų.
Kadangi Vakarai nesiėmė konkrečių veiksmų, lenkams patiems teko atremti vermachto antpuolį. Vokiečių kariuomenė buvo aiškiai pranašesnė, ypač dėl tankų ir šiuolaikinių lėktuvų. Nors vokiečiams pavyko greitai nugalėti Lenkijos kariuomenę, vis dėlto šio karo jie taip lengvai nelaimėjo, kaip dažnai vaizduojama.
Kokia 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS pasirašyto dokumento esmė? Kaip ir buvo susitarta Molotovo–Ribentropo pakto slaptajame protokole, Vokietija, nugalėjusi lenkų kariuomenę, užėmė vakarinę Lenkijos dalį (tiesa, kiek didesnę teritoriją, nei buvo numatyta susitarime). 1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė draugystės ir sienos nustatymo sutartį (19.5 pav.), ja buvo susitarta dėl naujos šių valstybių sienos. Slaptajame protokole Vokietija už lenkiškas Liublino ir Váršuvos vaivadijas Sovietų Sąjungos įtakos sferai atidavė Lietuvą be Ùžnemunės (pagal kitą 1941 m. pradžios susitarimą, Sovietų Sąjunga Ùžnemunę nusipirko iš Vokietijos).
Užėmusi dalį Lenkijos teritorijos, 1940 m. pavasarį Vokietija daugiausia dėmesio skyrė Vakarų Euròpai nukariauti. Balandžio pradžioje vokiečių kariuomenė įsiveržė į kare nedalyvaujančias Norvègiją ir Dãniją. Norvegai iki birželio mėn. dar priešinosi, danai pasidavė iš karto. Abi vokiečių užpultos valstybės Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos paramos taip ir nesulaukė. Tai A. Hitlerį įkvėpė naujiems planams, ir jo kariuomenė gegužės 10 d. įsiveržė į kare nedalyvaujančią Olándiją (ji penktą dieną pasidavė), kiek vėliau – į kare taip pat nedalyvaujančias Belgiją ir Liùksemburgą. Belgija ir Liùksemburgas pasidavė gegužės mėnesį.
Birželio 14 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Parỹžių, birželio 22 d. Prancūzija buvo priversta pasirašyti taikos sutartį. Prancūzijos vardu ją pasirašė maršalas Anri Filipas Petenas (Henri Philippe Pétain, 1856–1951), kurio vyriausybės, bendradarbiaujančios su naciais, centras buvo perkeltas į Viši miestą. A. F. Petenas formaliai gavo teisę valdyti pietinę Prancūziją ir užjūrio kolonijas.
Iš Vakarų Europos valstybių vienintelė Didžioji Britanija sugebėjo mesti iššūkį Vokietijai – 1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo mūšis už Britaniją (19.6 pav.). Dėl Lamanšo sąsiaurio, skiriančio Didžiąją Britaniją nuo žemyno, pranašesnio karinio laivyno ir karo aviacijos britai atlaikė vokiečių puolimą, jis truko keletą mėnesių.
Sekdama Vokietijos pavyzdžiu ir norėdama įsitvirtinti Balkãnuose, Itãlija 1940 m. pavasarį pradėjo karo veiksmus, nukreiptus prieš Graikiją. Puolimas baigėsi nesėkme. Graikai ne tik atsilaikė, bet ir užėmė Albãnijos dalį, kuri buvo dar anksčiau okupuota italų. Itãlijai taip pat nepavyko užimti Jugoslãvijos. Tik su Vokietijos, Veñgrijos ir Bulgãrijos pagalba tų metų birželio mėn. Itãlijos kariuomenei pavyko okupuoti Jugoslãviją ir Graikiją.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl per Antrąjį pasaulinį karą pirmąja Vokietijos auka tapo Lenkija?
- Apibūdinkite Vakarų valstybių veiksmus Antrojo pasaulinio karo pradžioje.
- Kurias valstybes Vokietija okupavo 1940 metais?
Sovietų Sąjungos karo veiksmai 1939–1941 metais
AKTUALU! Kaip SSRS įgyvendino slaptą su Vokietija pasirašytą susitarimą?
1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjunga iš kitos pusės užpuolė Lenkiją ir dalį jos užėmė. Oficialiai buvo skelbiama, kad Raudonoji armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją siekdama apsaugoti Vakarų Ukrainos ir Baltarùsijos gyventojus, nes Lenkija nebeegzistuojanti (2 šaltinis). Lenkijos padėtis buvo kritinė: iš vakarų pusės ją puolė Vokietijos kariuomenė, iš rytų – Sovietų Sąjungos. Po poros savaičių lenkų kariuomenė nustojo priešintis.
Sovietai plačiu mastu pradėjo įgyvendinti savo „teises“, įgytas pagal Molotovo–Ribentropo pakto slaptuosius protokolus. Todėl jau rugsėjo 22 d. Sovietų Sąjunga pateikė reikalavimus Èstijai. Po penkių dienų derybų valstybės pasirašė savitarpio pagalbos sutartį. Spalio 2 d. Sovietų Sąjunga privertė derėtis ir Lãtviją. Ši nusileido sovietų reikalavimams ir po trijų dienų abi valstybės pasirašė savitarpio pagalbos sutartį. Spalio 10 d. Sovietų Sąjunga panašią savitarpio pagalbos sutartį privertė pasirašyti Lietuvą. Pagal šias sutartis visos trys Báltijos valstybės privalėjo įsileisti nustatytą skaičių raudonarmiečių. Be to, Lietuva pagal savitarpio pagalbos sutartį iš sovietų gavo Vilniaus kraštą, kurį rugsėjo antroje pusėje okupavo sovietai, nugalėję Lenkiją.
Spalio pradžioje atėjo Súomijos eilė. Spalio 12 d. Suomijos delegacija atvyko į Mãskvą. Buvo pradėtos derybos: sovietai reikalavo dalies Suomijos teritorijos ir kad ši įsileistų tam tikrą skaičių raudonarmiečių neva Sovietų Sąjungos „saugumui sustiprinti“. Šios derybos truko ilgiau kaip mėnesį, tačiau nebuvo susitarta. Suomiai atsisakė patenkinti sovietų reikalavimus, todėl lapkričio 30 d. Raudonoji armija pradėjo pulti Súomiją. Tautų Sąjunga nedrįso suomiams suteikti paramos. Prasidėjo Žiemõs kãras, jis truko iki 1940 m. kovo mėnesio. Svarbiausios kautynės užvirė Karelijos sąsmaukoje, kur buvo sutelktos pagrindinės abiejų šalių karinės pajėgos. Manerheimo linijos ruožas ėjo maždaug 25–40 km nuo Suomijos ir Sovietų Sąjungos sienos (19.7, 19.8 pav.).
Karo pradžioje sovietų kariuomenę sudarė 460 tūkstančių žmonių. Súomija į frontą galėjo mobilizuoti apie 330 tūkst. palyginti gerai parengtų karių. Nors suomiai karo technikos (lauko ir priešlėktuvinių pabūklų, šaudmenų, prieštankinių ginklų) turėjo gerokai mažiau, jie buvo paruošti kautis esant šaltoms klimato sąlygoms. Mūšiai vyko miškingose ežerų ir upių išraižytose, kalvotose vietovėse, kur nebuvo daug kelių (ir tuos pačius buvo galima užminuoti ar užtverti). Súomijai keletą mėnesių atsilaikyti padėjo tarpukariu Sovietų Sąjungos pasienyje įrengti 135 km ilgio gynybiniai įtvirtinimai – Manerheimo linija. Be to, suomiams Žiemos kare vadovavo pats feldmaršalas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas (Carl Gustaf Emil Mannerheim, 1867–1951, 19.9 pav.).
Svarbus veiksnys buvo ir suomių tautos patriotizmas, vieningumas. Suomija, kitaip nei Lietuva, Lãtvija ar Èstija, tarpukariu išlaikė demokratijos egzaminą: visi šalies gyventojai prisidėjo prie valstybės valdymo, atėjus sunkiam laikotarpiui, suomiai sugebėjo išlikti vieningi ir pasipriešinti. Suomiams kovoti savo teritorijoje (19.10 pav.) buvo lengviau dėl šalto klimato (kovota apie tris savaites, kai buvo daugiau nei 40 laipsnių šalčio) ir po sniegu įrengtų bunkerių. Be to, jie gavo paramos iš kitų, visų pirma, Skandinãvijos, šalių. Suomių kovingumas sulaukė daug simpatijų ir to meto Lietuvojè (3 šaltinis).
Žiemos karas baigėsi 1940 m. kovo 13 d. (19.1 lentelė), kai kariaujančios šalys sudarė taikos sutartį. Pagal ją suomiai Sovietų Sąjungai buvo priversti atiduoti Karelijos sąsmauką, Vyborgo miestą, vakarinę ir šiaurinę Ladogos ežero pakrantes, 30-iai metų išnuomoti Hanko pusiasalį, esantį į vakarus nuo Hèlsinkio. Tačiau Suomijai pavyko išsaugoti savo valstybės nepriklausomybę.
19.1 lentelė. Suomijos ir SSRS nuostoliai Žiemos kare
Suomija | SSRS |
Apie 26 000 žuvusiųjų | Apie 150 000 žuvusiųjų |
Apie 44 000 sužeistųjų | Apie 200 000 sužeistųjų |
30 tankų | Apie 2 000 tankų |
62 lėktuvai | Apie 300 lėktuvų |
Iš lentelėje pateiktų duomenų padarykite išvadą apie Žiemos karą.
Sovietų Sąjunga pasitenkino tokia sutartimi su Súomija ir toliau skubėjo įgyvendinti Molotovo–Ribentropo pakto slaptųjų protokolų susitarimus. Jau tų pačių metų birželio viduryje iš pradžių Lietuvai, o netrukus ir Lãtvijai bei Èstijai įteikė ultimatumus. Visos trys Baltijos valstybės juos priėmė. Vėliau tokiomis pačiomis priemonėmis (t. y. be karo veiksmų) sovietai prisijungė rytines Rumùnijos žemes – Besarabiją.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl SSRS okupavo dalį Lenkijos teritorijos?
- Kaip Tautų Sąjunga vertino SSRS agresiją prieš Suomiją?
- Nurodykite Žiemos karo padarinius.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip 1939 m. Vokietijos ir SSRS pasirašyta nepuolimo sutartis paveikė to meto tarptautinę politiką?
- Kurios valstybės pagal nepuolimo sutarties slaptąjį protokolą pateko į Vokietijos, o kurios – į SSRS įtakos sferą?
- Kodėl 1940 m. Vokietijai pavyko nukariauti didžiąją dalį Vakarų Europos?
- Nurodykite Vokietijos ir SSRS 1939–1940 m. vykdytos užsienio politikos panašumus bei skirtumus.
TYRINĖKITE!
Lietuvos kultūros paveldo interneto svetainėje pasidomėkite, kaip Žiemos karas buvo vertinamas to meto Lietuvos laikraščiuose „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „XX amžius“. Atlikę tyrimą, jo rezultatus pristatykite klasės draugams.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš 1939 m. rugpjūčio 19 d. Josifo Stalino kalbos sovietų politbiurui
Karo ir taikos klausimas pasiekė lemtingą tašką. Jo sprendimas visiškai priklausys nuo pozicijos, kurią užims Tarybų Sąjunga. Esame visiškai įsitikinę, kad jeigu sudarysime tarpusavio sutartį su Prancūzijà ir Didžiąja Britãnija, Vokietija pasitrauks nuo Lenkijos ir sieks modus vivendi su Vakarų valstybėmis. Karo bus išvengta, bet tolesni įvykiai gali būti grėsmingi TSRS.
Kita vertus, jei priimsime Vokietijos pasiūlymą, apie kurį jūs žinosite, ir nuspręsime pasirašyti su ja nepuolimo paktą, ji, žinoma, puls Lenkiją, tad neišvengiamai įsikiš Prancūzija ir Ánglija. Vakarų Europą apims rimti neramumai ir suirutė. Tuomet turėsime puikią galimybę likti konflikto nuošalyje ir planuoti, kada mums tinkamiausia stoti į karą.
Pastarųjų dvidešimt metų patirtis rodo, kad taikos metu komunistinis judėjimas negali įgyti tokios galios, kad bolševikų partija paimtų valdžią. Šios partijos diktatūra įmanoma tik kaip didelio karo rezultatas.
Mūsų pasirinkimas aiškus. Turime priimti Vokietijos pasiūlymą ir mandagiai atsakę išsiųsti anglų ir prancūzų misiją namo.
Nesunku numatyti padarinių, kurių sulauksime žengdami šiuo keliu, svarbą. Akivaizdu, kad Lenkija bus sunaikinta anksčiau, nei Anglija ir Prancūzija spės ateiti jai į pagalbą. Šiuo atveju Vokietija užleis mums dalį Lenkijos. <…> Pirmoji nauda, kurią gausime, – mums atiteks Lenkijos dalis iki pat Varšuvos prieigų, taip pat ir Ukrainos Galicija. <…> Kartoju: darbininkų tėvynė TSRS suinteresuota, kad prasidėtų Reicho ir kapitalistinio anglų-prancūzų bloko karas. Reikia padaryti viską, kad jis tęstųsi kuo ilgiau, nes mūsų tikslas nusilpninti abi kariaujančias puses.
„Kalbos, pakeitusios pasaulį“ (sud. ir įžangos autorius Simon Sebag Montefiore), Vilnius, 2013, p. 88–90.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kokiu tikslu pasakyta ši kalba?
- Apibūdinkite J. Stalino požiūrį į Vokietiją ir Vakarų valstybes. Kodėl jis skyrėsi?
- Kokį vaidmenį J. Stalinas numatė SSRS netolimoje ateityje?
- Kodėl J. Stalinas norėjo, kad kiltų Vokietijos ir Vakarų valstybių karas?
- Ši kalba skirta viešam ar privačiam naudojimui? Atsakymą pagrįskite.
2 šaltinis
Iš 1939 m. rugsėjo 17 d. SSRS Lenkijai įteiktos notos
Lenkų-vokiečių karas įrodė, kad Lenkijos valstybė negalės išsilaikyti. Per 10 dienų Lenkija neteko visų savo pramonės sričių ir savo kultūros centrų. <…> Vyriausybė jau yra suirusi ir nerodo jokių gyvybės ženklų. Tai reiškia, kad Lenkijos valstybė ir jos vyriausybė faktiškai nustojo egzistavusi. <…> Lenkija palikta savo likimui ir be vadovybės virto vieta, palankia visokiems incidentams ir galinčia Sovietų Sąjungai sudaryti pavojingas staigmenas. To pasekmėje Sovietų vyriausybė, buvusi iki šiol neutrali, šių tautų akivaizdoj negali likti neutrali. Lygiai Sovietų vyriausybė negali būti abejinga faktui, kad ukrainiečiai ir baltgudžiai, gyvenantieji lenkų teritorijoje, su kuriais ji yra surišta kraujo ryšiais ir kurie dabar yra likimo nuožiūroje, liktų be globos. Esant tokiai padėčiai, Sovietų vyriausybė įsakė Raudonosios armijos vadovybei duoti kariuomenės dalims įsakymą pereiti sieną ir paimti į globą vakarų Ukrainą ir Baltgudijos gyventojų gyvybę ir turtą. Tuo pat laiku Sovietų vyriausybė turi noro imtis visų priemonių, galinčių išlaisvinti nelaimingą lenkų tautą iš nelaimingo karo, į kurį ją pastūmė jos neprotingi vadai, ir tuo suteikti galimumą atgauti taikingą gyvenimą.
„Lietuvos žinios“, 1939 m. rugsėjo 18 d., p. 3.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks šios notos įteikimo tikslas?
- Dėl kokios priežasties Lénkijoje susidarė šaltinyje aprašyta padėtis?
- Nurodykite dvi priežastis, dėl kurių SSRS nutarė pasiųsti savo kariuomenę į Lenkijos teritoriją.
- Kaip šaltinyje aiškinamas Lenkijos valstybės užkariavimas?
- Kuriems šaltinio teiginiams pritariate, o kuriems nepritariate? Atsakymą pagrįskite.
- Padarykite išvadą apie to meto SSRS vykdytą užsienio politiką.
3 šaltinis
1940 m. kovo 1 d. VII klasės gimnazistų laiškas Suomijos konsulatui Lietuvoje
Suomių atstovybe
Sunkios valandos prispaustai jūsų tautai mes, lietuviai, Suomijos bičiuliai, iš Tauragės, Valstybinės Gimnazijos septintos berniukų klasės, siunčiame sudėję šią menką 20 lt. ir 80 centų sumelę jūsų vargstančiai tėvynei Suomijai.
Jūs patys žinote, maloni Suomijos atstovybe, dėl kokių priežasčių mūsų lietuvių tauta negali jums, t. y. Suomijai, pareikšti gilesnės užuojautos bei paramos. Todėl prašome mums už tą auką viešai nedėkoti, kad neišeitų aikštėn. Juk Mes, septintos klasės berniukai, aukavome be savo vadovybės žinios. Tik žinute galite pasiųsti atsakymą, ar jūs gavote tuos pinigus – auką. Pinigai yra pasiųsti kartu su tuo laišku per paštą, pašto perlaida. Todėl galbūt jūs šį laišką gausite greičiau negu pinigus, nes paprastai pinigai gaunami vėliau. Jeigu kada siųsite atsakymą, prašom rašyti šiuo adresu.
S. Martinkus VII kl.
Tauragės Valstybinė Gimnazija
„Žiemos karas ir Lietuva: dokumentų rinkinys“ (įvadą parašė ir dokumentus parengė Audronė Janužytė), Vilnius, 1997, p. 84.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks laiško parašymo tikslas?
- Šaltinyje minima sunki Suomijos padėtis. Nurodykite pagrindinę tokios padėties priežastį.
- Kodėl laiške minimi septintokai Suomijai paaukojo nurodytą pinigų sumą?
- Kodėl laiške sakoma, kad lietuvių tauta negali viešai padėti Suomijai?
- Kodėl laiško autorius prašė viešai nedėkoti už atsiųstą paramą?
Sąvokos
Anšliusas – 1938 m. kovo 12 d. įvykdytas neteisėtas (tai pažeidė Versalio taikos sutartį) Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos.
Keistàsis kãras – Antrojo pasaulinio karo pradžios laikotarpis, kai 1939 m. rugsėjo 3 d. Didžioji Britanija ir Prancūzija, paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karo veiksmų.
Ver̃machtas – nacistinių Vokietijos karinių pajėgų pavadinimas.
Žiemõs kãras – 1939 m. lapkritį – 1940 m. kovą sovietų ir suomių karas, per kurį sovietai siekė užgrobti ir sovietizuoti Suomiją.