Tema 4.8 (Istorija 10)

Lietuvos žydų tragedija

Šioje temoje MES:

  • aptarsime Holokausto Lietuvojè priežastis;
  • išskirsime Holokausto Lietuvoje etapus;
  • nustatysime Lietuvõs laikinosios vyriausybės požiūrį į Holokaustą.

Lietuvos žydų tragedijos priežastys

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl dalis lietuvių prisidėjo prie Lietuvos žydų naikinimo?

25.1 pav. Lietuvos žydai klausosi nacistinės Vokietijos kario nurodymų, 1941 m. birželio 24 d.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją buvo sunaikinta didžioji dalis vietinių žydų. Lietuvos žydų naikinimui per Antrąjį pasaulinį karą lemiamą įtaką turėjo prasidėjusi nacių okupacija (25.1 pav.). Valstybiniu mastu skatinta (net reikalauta) kuo greičiau spręsti vietos žydų bendruomenės klausimą. Dalis lietuvių tikėjo, kad Vokietija karą laimės. Todėl šis įsitikinimas savaip įkvėpė tuos, kurie prisiplėšė daug žydų turto ir užėmė jų ekonominę padėtį.

Suvarius žydus į getus (25.2, 25.3 pav.) ir daugumą jų sunaikinus, liko nemažai nekilnojamojo turto, jis atiteko okupacinei vokiečių vadovybei ar tai nedidelei vietos gyventojų daliai, kuri prisidėjo Lietuvoje kuriant „naują tvarką“. Daugiausia tai buvo kriminaliniai, degradavę asmenys arba siekiantys atkeršyti žydams, suvesti su jais asmenines sąskaitas.

25.2 pav. Žemaitı̇̀jos gatvė buvusioje Vı̇̀lniaus geto teritorijoje
25.3 pav. Vilniaus geto planas

Pasidomėkite, kodėl Vilniuje Antrojo pasaulinio karo metais veikė net du žydų getai.

Nereikia pamiršti, kad skyrėsi lietuvių ir žydų požiūris į sovietų bei vokiečių okupacijas. Žydai bijojo, kad vokiečių kariuomenė įžengs į Lietuvą, o lietuvių tauta to laukė kaip išganymo, ypač po 1941 m. birželio viduryje sovietų vykdytų trėmimų. Tai negalėjo nepaveikti abiejų tautų santykių. Aistras pakurstė dar pirmosios sovietų okupacijos metais tarp lietuvių pasklidęs žydo bolševiko, Lietuvos nepriklausomybės duobkasio, mitas.

Nors, 1940 m. vasarą prievarta prijungus Lietuvą prie Soviẽtų Są́jungos, daliai žydų, kaip ir lietuviams, buvo suteikta galimybė daugiau prisidėti prie valstybės valdymo, aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, per pirmąją sovietų okupaciją žydai smarkiai nukentėjo dėl trėmimų ar nacionalizacijos. 1940 m. vasarą Liaudies vyriausybėje, Liaudies seime, represinėse struktūrose žydų skaičius procentiškai buvo nedidelis.

Be to, Holokaustui Lietuvoje didelę įtaką darė Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) skelbtas antisemitizmas. LAF programoje buvo numatyta atkurti nepriklausomą Lietuvą, taip pat galutinai išspręsti žydų klausimą. Kuriant LAF programą, daugiausia prisidėjo jo vadovas Kazys Škirpa (25.4, 25.5 pav.), žymus filosofas, LAF ideologijos komisijos pirmininkas Antanas Maceina, rašytojas, tautininkas Bronys Raila.

25.4 pav. Kazio Škirpos alėja Vilniuje
25.5 pav. Trispalvės alėja Vilniuje

Pasidomėkite, kodėl 2019 m. Vilniaus valdžia pakeitė Kazio Škirpos alėjos pavadinimą į Trispalvės alėją.

LAF programoje, platinamuose atsišaukimuose, nuo 1941 m. vasaros Kaune leidžiamame dienraštyje „Į laisvę“ buvo galima rasti gausybę žydus smerkiančių straipsnių (1 šaltinis). Žydai buvo lyginami su bolševikais, raginta juos išvyti iš Lietuvos, net atšaukti XIV a. dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto jiems suteiktą svetingumo privilegiją.

Klausimai ir užduotys

  1. Apibūdinkite Lietuvos žydų padėtį kilus Vokietijos ir SSRS karui.
  2. Kodėl lietuvių visuomenėje Antrojo pasaulinio karo metais atsirado „žydo bolševiko – Lietuvos duobkasio“ mitas?

Žydų naikinimas

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl išskiriami net keli Holokausto Lietuvoje etapai (26.1 lentelė)? Kuo jie skyrėsi?

Holokaustas Lietuvoje skirstomas į tris didelius etapus (25.1 lentelė, 25.6 pav.). Pirmajame etape pirmiausia buvo suimami ar naikinami asmenys, susiję su komunizmu, ir nebūtinai žydai. Vėliau pradėti naikinti būtent žydų tautybės asmenys. Jie buvo naikinami rasiniu pagrindu. Tuo laikotarpiu buvo sunaikinta didžioji dalis Lietuvos provincijos žydų (25.2 lentelė). Antrajame etape, vadinamame stabilizacijos laikotarpiu, masinio žydų naikinimo nebuvo. Žydai buvo išnaudojami vokiečių karo ekonomikos tikslams. Po nesėkmės Rytų fronte 1943 m. vasario mėn. Vokietija nusprendė panaikinti getus. Masinis žydų naikinimas vyko trečiajame etape 1943 m. balandį 1944 m. liepą. Tuo metu planuota sunaikinti visus žydus.

25.1 lentelė. Holokausto Lietuvoje etapai
  1. 1941 m. birželio pabaiga 1941 m. lapkritis. Šį laikotarpį galima padalyti į du smulkesnius periodus:
    1. 1941 m. birželio pabaiga – liepos vidurys;
    2. 1941 m. liepos pabaiga – lapkritis.
  1. 1941 m. gruodis – 1943 m. kovas.
  1. 1943 m. balandis – 1944 m. liepa.
25.6 pav. Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 metais

Žemėlapyje raskite savo gyvenamąją vietą. Pasidomėkite, kodėl jūsų gyvenamojoje vietoje žydams nepavyko (arba pavyko) Antrojo pasaulinio karo metais išvengti Holokausto.

25.2 lentelė. Holokausto aukų skaičius Lietuvos apskrityse

Apskritis

Aukų skaičiu

1. Alytaũs

7 294

2. Biržų

apie 3 750

3. Eišiškių

3 446

4. Kėdáinių

4 267

5. Kretingõs

apie 3 900–4 000

6. Lazdi

1 690

7. Kaũno

5 082

8. Marijámpolės

6 266

9. Mažeikių

apie 3 000

10. Pãnevėžio

apie 3 200

11. Raséinių

apie 4 725

12. Rõkiškio

4 853

13. Šakių

apie 1 100–1 200

14. Šiaulių

apie 4 900

15. Švenčionių

apie 4 000

16. Tauragės

apie 3 000–5 000

17. Telšių

apie 4 600–4 800

18. Trãkų

4 319

19. Ukmergės

apie 7 100

20. Utenõs

apie 6 200

21. Vilniaus

3 904

22. Vilkaviškio

apie 6 200

23. Zarasų

apie 2 800

Iš lentelėje pateiktų duomenų padarykite išvadą apie Holokaustą Lietuvos provincijoje.

Paprastai numatytus sunaikinti apylinkės žydus buvo pavedama surinkti tam tikroms vietinėms vokiečių ir lietuvių įstaigoms. Kai kur, pavyzdžiui, Marijámpolėje, Rõkiškyje, į šaudytojų sąrašus buvo įrašyti ir kai kurie vietos gyventojai. Daugumą žydų nužudė SS leitenanto Joachimo Hamano (Joachim Hamann) vadovaujamas skrajojantis būrys. Didesnę jo dalį sudarė leitenanto Broniaus Norkaus vadovaujamas specialusis lietuvių dalinys: būryje buvo 40 vokiečių ir apie 50 lietuvių karių. Jungtinės vokiečių ir lietuvių pajėgos važinėjo po Lietuvą ir žudė vietos žydus.

Holokauste dalyvavo ir iš lietuvių suformuoti policijos batalionai, paklūstantys okupacinės vokiečių valdžios nurodymams, taip pat kai kurie po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos partizanų gretose prieš SSRS kovoję asmenys. Aštrių diskusijų sukėlė Jono Noreikos-Generolo Vėtros, Juozo Krištaponio vaidmuo Lietuvos žydų tragedijos įvykiuose.

Daugiausia žydų nužudyta Paneriuose prie Vilniaus (25.7 pav.), Kauno IX forte (25.8 pav.). Iš viso karo metais buvo sunaikinta apie 200 tūkst., arba daugiau nei 90 proc., visų Lietuvos žydų. Apie 3 tūkst. žydų pavyko išsigelbėti: išliko žinių apie daugiau kaip 2 300 šeimų, kurios Lietuvos teritorijoje gelbėjo žydus. Žydų gelbėtojai vadinami pasaulio teisuoliais, tarp jų Kaune dirbęs Japònijos diplomatas Čijunė Sugihara (1900–1986, 25.9 pav.), Vilniaus universiteto bibliotekininkė Ona Šimaitė (1894–1970, 25.10 pav.).

25.7 pav. Paminklas nužudytiems žydams (pastatytas 1991 m. Paneriuose; architektas Jaunutis Makariūnas, skulptorius Juozapas Kęstutis Patamsis)
25.8 pav. Kauno IX fortas
25.9 pav. Čijunė Sugihara ant Lietuvos pašto ženklo, 2004 m.
25.10 pav. Paminklinė lenta, skirta žydus gelbėjusiai Onai Šimaitei

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite svarbiausias Lietuvos žydų naikinimo Antrojo pasaulinio karo metais vietas.
  2. Kuriais metais buvo sunaikinta daugiausia Lietuvos žydų?

TYRINĖKITE!

Remdamiesi Kauno IX forte įsikūrusio muziejaus interneto svetainėje pateikta medžiaga, išsiaiškinkite, kaip į šį pastatą atvežti žydai praleido paskutines gyvenimo dienas. Kuo Kauno IX forte laikytų žydų padėtis skyrėsi nuo kitose Lietuvos vietose izoliuotai laikytų žydų, o kuo buvo panaši?

Lietuvos laikinoji vyriausybė ir žydų klausimas per pirmąsias nacių okupacijos savaites

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl nacių okupacijos pradžioje Lietuvos laikinosios vyriausybės veiksmai žydų atžvilgiu vertinami prieštaringai?

Holokaustas Lietuvoje kilo darbą pradėjus Juozo Ambrazevičiaus vadovaujamai vyriausybei. Kaip rodo išlikusi dokumentinė medžiaga, per visą šešių savaičių gyvavimo laikotarpį Lietuvos laikinoji vyriausybė ne tik nesugebėjo sustabdyti Lietuvos žydų bendrijos naikinimo, bet netgi nepareiškė oficialaus protesto. Priešingai, nutarimuose dėl nacionalizacijos, turto restitùcijos buvo priimtos žydus diskriminuojančios nuostatos. Liepos 4 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės deklaracijoje buvo paskelbta, kad Lietuvos ūkis bus grindžiamas privačia nuosavybe, tačiau sovietų nacionalizuotas žydų turtas turėjo likti Lietuvos valstybės nuosavybė.

Birželio 30 d. posėdyje vyriausybė pritarė Tautinio darbo apsaugos bataliono finansavimui ir jo nenutraukė, nors dalis bataliono karių buvo panaudoti visuotinėse žydų žudynėse. Tame pačiame posėdyje vyriausybė pritarė, kad būtų įsteigta žydų koncentracijos stovykla. Liepos 10 d. vyriausybei pavaldžių Kauno komendanto Jurgio Bobelio ir burmistro Kazimiero Palčiausko įsakymu visiems Kauno žydams įsakyta nešioti Dovydo žvaigždę, per mėnesį persikraustyti gyventi į Vilijámpolę. Rugpjūčio 1 d. Laikinoji vyriausybė priėmė kitą žydus diskriminuojantį nutarimą – „Žydų padėties nuostatus“ (2 šaltinis).

Iš tikrųjų veikė ne patys „Žydų padėties nuostatai“, bet Laikinosios vyriausybės priimti sprendimai ekonominiais klausimais – žydams ir kitiems valstybės priešams nuosavybė negrąžinama, jų turtas nusavinamas. Šie Lietuvos laikinosios vyriausybės sprendimai buvo priimti anksčiau nei „Žydų padėties nuostatai“, tik pastarieji buvo tiesiogiai susiję su žydais. Kita vertus, neaišku, kiek žydai spėjo šiuos sprendimus pajusti, nes, kaip žinoma, naciai žydų klausimą iš karto perėmė į savo rankas.

Dėl prasidėjusios nacių okupacijos Lietuvos laikinoji vyriausybė greitai neteko galimybių valdyti padėtį, pirmiausia Vilniuje. Todėl, nors birželio 23 d. aktu buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė, iš tikrųjų ji nebuvo įgyvendinta. Nepaisant to, 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas balsų dauguma priėmė įstatymą, kuriuo 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ pripažino Lietuvos Respublikos teisės aktu. Dėl šio nutarimo lietuvių visuomenėje kilo aštrių diskusijų. Protestus pareiškė Lietuvos žydų bendruomenė, kai kurios Lietuvoje veikiančios užsienio valstybių ambasados. Reaguojant į tai, Seimo priimtas teisės aktas nustojo galioti. Lietuvos valdžia nesiryžo birželio 23 d. prilyginti Vasario 16-ajai ar Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienoms.

Klausimai ir užduotys

  1. Apibūdinkite 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės požiūrį į Holokaustą.
  2. Kokiomis sąlygomis veikė Lietuvos laikinoji vyriausybė?

Holokaustas ir Lietuvos valdžios pozicija po 1990 metų

Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.

PROBLEMA: kodėl po 1990 m. nepriklausoma Lietuvos valstybė ir Izraèlis iš pradžių nepalaikė draugiškų santykių?

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pasibaigus sovietų reokupãcijai, lietuvių visuomenėje buvo apeinama Lietuvos žydų tema. Viešai nebuvo kalbama ir apie dalies Lietuvos gyventojų dalyvavimą Holokauste. Trūko ir istorinių tyrimų, kurie leistų nešališkai ištirti Lietuvos žydų tragediją. Viešojoje erdvėje atsirado ir radikali nuomonė, kad „lietuviai – žydšaudžių tauta“. Tokį požiūrį paskatino didžiosios dalies vietos žydų bendruomenės sunaikinimas nacistinės Vokietijos okupacijos metais, išsamios informacijos apie tikrąjį vietinių gyventojų vaidmenį Holokausto įvykiuose neturėjimas.

Padėtis į gera keitėsi pamažu. Lietuvos ir Izraèlio santykiams didelę įtaką padarė Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko (25.11 pav.) vizitas į Izraèlį 1995 m. vasario pabaigoje–kovo pradžioje. Lietuvos vadovas atsiprašė žydų tautos už Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą Holokaustą, kuriame dalyvavo ir dalis lietuvių. A. M. Brazauskas pareiškė: „Aš, Lietuvos prezidentas, lenkiu galvą prieš daugiau nei du šimtus tūkstančių nužudytų Lietuvos žydų atminimą. Prašau Jūsų atleidimo už tuos lietuvius, kurie negailestingai žudė žydus, juos trėmė, plėšė. Neužmirškime praeities, bet savo žvilgsnį nukreipkime į ateitį.“ A. M. Brazauskas paragino atversti naują dviejų valstybių santykių puslapį. Kaip parodė tolesni įvykiai, Lietuvos prezidento kalba tapo istorinė ir daug prisidėjo prie geresnių Lietuvos ir Izraelio santykių.

25.11 pav. Algirdo Mykolo Brazausko vizitas Izraelyje 1995 metais. Kartu su rašytojais Grigorijumi Kanovičiumi (kairėje) ir Icchoku Meru (dešinėje).

Klausimai ir užduotys

  1. Apibūdinkite Lietuvos valdžios požiūrį į Holokaustą po 1990 metų.
  2. Kaip Lietuvos prezidento A. M. Brazausko apsilankymas Izraèlyje paveikė abiejų valstybių santykius?

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kokios pagrindinės Holokausto Lietuvoje priežastys?
  2. Nurodykite tris didžiausias masinio žydų naikinimo Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje vietas.
  3. Kaip vadinami asmenys, per Holokaustą gelbėję žydus?
  4. Nurodykite Lietuvos žydų tragedijos Antrojo pasaulinio karo metais padarinius.

TYRINĖKITE!

  • Remdamiesi internetu ir artimųjų pasakojimais, pasidomėkite, kaip jūsų artimoje aplinkoje susidurta su Lietuvos žydų tragedija. Gauta informacija pasidalykite su klasės draugais.
  • Remdamiesi internetu, aprašykite, kaip Antrojo pasaulinio karo metais Č. Sugihara, O. Šimaitė gelbėjo žydus ir kaip žydai pagerbė jų atminimą pasibaigus karui. Informaciją aptarkite su klasės draugais.

Darbas su šaltiniais

1 šaltinis

Apvalyti lietuvių tautą nuo grybo

[Vedamasis]

<…>

Todėl už pastangas lietuvių tautinę kultūrą niekinti, už iš pasalų nudobtų partizanų kraują, už sušaudytuosius ir kalėjime kankintuosius, už tūkstančių deportuotųjų nelaimes ir galvas Lietuvos žydai turi atsakyti. Negana juos eliminuoti iš valstybinio gyvenimo, bet kol bus galutinai išspręstas jųjų likimas, jie, kad veltui nevalgytų mūsų krašto duonos, nieko nedelsiant turi būti suvaryti į darbo kuopas prie viešųjų darbų, kad bent dalimi prisidėtų prie atstatymo to, ką raudonieji jų dvasios tėvai jų pačių rankomis yra sunaikinę.

<…>

Žydai, burliokai rusai, baudžiavinės ponijos likučiai ir lenkai kolonistai bei atbėgėliai yra mūsų tautos grybas, kurį reikia kuo greičiau išpjauti. <...> Daugiau tiesioginiu ar netiesioginiu būdu varomo griovybos darbo mes negalime leisti. Mums, įsijungusiems į Naujosios Euròpos statybą, prieš akis stovi didžiuliai uždaviniai, reikalaują visų tautinių jėgų ko darniausio sutelkimo. Todėl vardan šviesios ateities tegyvuoja laisva lietuvių tauta, apvalyta nuo ją nuodijančio grybo!

Į laisvę, 1941 m. liepos 5 d., p. 1.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Koks pagrindinis šio šaltinio paskelbimo tikslas?
  2. Nurodykite, kuo kaltinti žydai, kuo jie nusikalto lietuvių tautai.
  3. Kurie kaltinimai žydams pagrįsti, o kurie ne? Atsakymą pagrįskite.
  4. Kokius apribojimus šaltinio autorius siūlo taikyti žydams?
  5. Kaip šaltinyje vertinamos kitos Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos?

2 šaltinis

Iš 1941 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės priimtų „Žydų padėties nuostatų“

Ministerių Kabinetas, atsižvelgdamas į tai, kad žydai ištisus šimtmečius išnaudojo lietuvių tautą ekonomiškai, smukdė ją morališkai, o pastaraisiais metais, prisidengę bolševizmo skraiste, kovą prieš Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvių tautą plačiausiai išvystė, ir siekdamas užkirsti kelią šiai žalingai žydų veiklai bei apsaugoti lietuvių tautą nuo kenksmingos jų įtakos, nutarė priimti šiuos nuostatus:

1

Lietuvos teritorijoje gyveną žydai suskirstomi į šias dvi kategorijas:

I kategorija. Komunistinių organizacijų nariai ir kiti asmenys, kurie, kad ir nebūdami šių organizacijų nariai, pasireiškė bolševikiniu veikimu. Jie suimami ir traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

II kategorija. Visi kiti žydų tautybės asmenys, nepatekę į I kategoriją. Jie apgyvendinami atskirose tam tikslui parinktose vietovėse ir ant kairiosios krūtinės dalies nešioja geltonos spalvos 8 cm dydžio apskritimą, kurio viduryje turi būti raidė J.

<...>

2

Išvykti iš paskirtų gyventi vietovių ribų žydams be specialaus policijos leidimo draudžiama.

Žydų tautybės asmenys gali turėti kilnojamąjį turtą tik jiems gyventi paskirtose vietovėse.

<...>

4

Žydams draudžiama laikyti:

  1. radijo aparatus;
  2. spaustuves, rašomąsias mašinėles ir kt. spaudmenų dauginamąsias priemones (rotatorius, šapirografus ir kt.);
  3. automobilius, motociklus, dviračius ir kitas mechanizuotas susisiekimo priemones;
  4. pianinus, fortepijonus ir fisharmonijas;
  5. fotoaparatus.

<...>

Nusižengę šių nuostatų 2, 3, 4, 5 ir 6 str. asmenys, taip pat žydų tautybės asmenys, pavojingi visuomenės tvarkai, rimčiai ar saugumui, apskrities viršininko nutarimu gali būti talpinami į priverčiamojo darbo stovyklas laikui iki vienerių metų, jei už šiuos nusikaltimus nėra skaudžiau baudžiama kitais įstatymais.

Lietuvos laikinoji vyriausybė: posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 – rugpjūčio 4 d. (sud. Arvydas Anušauskas), Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001, p. 135–136.

Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.

  1. Kokiais motyvais vadovaujantis priimti šie nuostatai?
  2. Koks šių nuostatų parengimo tikslas?
  3. Nurodykite nuostatuose minimus ekonominius ir politinius žydų nusikaltimus lietuvių tautai.
  4. Kokios žydų kategorijos išskiriamos nuostatuose?
  5. Nurodykite nuostatuose minimus apribojimus žydams.
  6. Kaip nuostatų įgyvendinimas turėjo paveikti tuometę Lietuvos žydų padėtį?

Sąvokos

Reokupãcija – pakartotinis kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimas.

Restitùcija – turto grąžinimas buvusiam jo savininkui, jei esamasis savininkas turtą užvaldė neteisėtai, per klaidą, arba jei turto perleidimo sandoris pripažintas negaliojančiu.

Prašau palaukti