Sąvoka | Apibūdinimas |
Elektrolitas | Medžiagos, kurių vandeniniais tirpalais arba lydalais gali tekėti elektros srovė, vadinamos elektrolitais. |
Elektrolitinė disociacija | Tirpinamų junginių skaidymas į jonus vadinamas elektrolitine disociacija. |
Joninis laidumas | Elektros srovę elektrolitų tirpaluose sukelia kryptingas teigiamųjų ir neigiamųjų jonų judėjimas. Todėl elektrolitų tirpalų laidumas vadinamas joniniu. |
Elektrolizė | Medžiagos išsiskyrimas ant elektrodų elektrolitu tekant elektros srovei vadinamas elektrolize. Ant elektrodo nusėdusios medžiagos masė priklauso nuo elektrolito medžiagos (k), elektros srovės stiprio (I) ir elektros srovės tekėjimo laiko (t): m = kIt. |
Galvanostegija | Elektrolitinis gaminių dengimas plonu metalo sluoksniu vadinamas galvanostegija. |
Galvanoplastika | Gaminių tikslių kopijų gavimas elektrolizės būdu vadinamas galvanoplastika. |
Dujinis išlydis | Elektros srovės tekėjimas dujomis vadinamas dujiniu išlydžiu. |
Dujų jonizacija | Dujų molekulių ar atomų skilimas į teigiamuosius jonus ir elektronus vadinamas dujų jonizacija. |
Nesavaiminis išlydis | Elektros srovės tekėjimas dujomis veikiant išoriniam jonizatoriui vadinamas nesavaiminiu išlydžiu. |
Savaiminis išlydis | Dujinis išlydis, vykstantis be išorinio jonizatoriaus, vadinamas savaiminiu išlydžiu. |
Smūginė jonizacija | Spartus elektringųjų dalelių skaičiaus didėjimas dujose vykstant savaiminiam išlydžiui vadinamas smūgine jonizacija. |
Plazma | Plazma – iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos, kurių teigiamųjų ir neigiamųjų elektringųjų dalelių tankis beveik vienodas. |
Kibirkštinis išlydis | Kibirkštinis išlydis – tai labai plona stipriai jonizuotų dujų gija, kuria teka stipri elektros srovė. |
Vainikinis išlydis | Prie didelio kreivumo paviršių (plieninių lynų, smaigalių, elektros perdavimo laidų) atsirandantis savaiminis dujinis išlydis vadinamas vainikiniu išlydžiu. |
Rusenantysis išlydis | Savaiminis dujinis išlydis, atsirandantis reklaminiuose vamzdeliuose, dienos šviesos lempose, vadinamas rusenančiuoju išlydžiu. |
Puslaidininkiai | Puslaidininkiais vadinamos medžiagos, kurios pagal laidumą elektros srovei užima tarpinę padėtį tarp laidininkų ir dielektrikų. |
Savasis puslaidininkių laidumas | Grynųjų puslaidininkių laidumas vadinamas savuoju laidumu. |
Elektroninis laidumas | Puslaidininkių laidumas, kurį lemia juose esantys laisvieji elektronai, vadinamas elektroniniu laidumu. Elektroninis laidumas dar vadinamas n laidumu. |
Skylinis laidumas | Puslaidininkių laidumas, kurį lemia juose esančios skylės, vadinamas skyliniu laidumu. Skylinis laidumas dar vadinamas p laidumu. |
Priemaišinis puslaidininkių laidumas | Dėl įterptų priemaišų atsiradęs papildomas puslaidininkių laidumas vadinamas priemaišiniu laidumu. |
Elektroniniai puslaidininkiai | Puslaidininkiai, kuriuose vyrauja elektroninis laidumas, vadinami elektroniniais puslaidininkiais, arba n puslaidininkiais. |
Skyliniai puslaidininkiai | Puslaidininkiai, kuriuose vyrauja skylinis laidumas, vadinami skyliniais puslaidininkiais. Šios rūšies puslaidininkiai dar vadinami p puslaidininkiais. |
Puslaidininkių sandūra | Dviejų skirtingo laidumo puslaidininkių riba, skirianti skylinio ir elektroninio laidumo sritis, vadinama skyline elektronine sandūra, arba pn sandūra. |
Puslaidininkinis diodas | Puslaidininkiniu diodu vadinamas prietaisas, turintis vieną skylinę elektroninę sandūrą, praleidžiantis elektros srovę tik viena laidžiąja kryptimi. Elektrinėse schemose puslaidininkinis diodas žymimas simboliu . |
Fotoelementas | Fotoelementas yra prietaisas, kurio veikimas pagrįstas fotoelektriniais reiškiniais. |
Fotovaržas | Fotovaržas yra puslaidininkinis fotoelementas, kurio varža priklauso nuo apšvietos. Elektrinėse schemose jis žymimas simboliu . |