Tema 1.1 (Chemija IV)

Matavimai ir skaičiavimai

2023 metų vasarą Lietuvos keliais buvo gabenamas 1800 tonų masės krovinys – naftos perdirbimo gamyklos reaktorius. Bevežant ant krovinio paviršiaus nusėdo 5 kg dulkių. Kokia yra krovinio su nusėdusiomis dulkėmis masė? Vargu ar tai yra 1800 tonų ir 5 kilogramai. Mažai tikėtina, kad reaktoriaus masė yra tiksliai 1800 tonų. Veikiausia tai suapvalinta masė, kuri žinoma tik šimtų tonų tikslumu. Tad, jei paklaida skaičiuojama tonomis, kilogramų pridėjimas yra beprasmis. Išnagrinėję šį skyrių galėsite teigti, kad masė žinoma tik dviejų reikšminių skaitmenų tikslumu, todėl net dulkėto reaktoriaus masė yra 1800 tonų.

Mokslas prasideda ten, kur prasideda matavimas. Chemija – mokslas apie medžiagų sandarą, savybes, kitimus, naudojimą. Medžiagų savybėms įvertinti reikia skaičių, reiškiniams apibūdinti ieškoma matematinių priklausomybių, kuriomis būtų ne tik aprašomi jau žinomi faktai, bet ir numatomas rezultatas pakeitus sąlygas. Todėl matuoti reikia tiksliai ir patikimai.

Išnagrinėję šį skyrių, gebėsite:

  • paaiškinti, kodėl vieni dydžiai yra tikslūs, o kiti apytiksliai;
  • atlikti matematinius veiksmus su apytiksliais dydžiais;
  • nustatyti, kurie išmatuoto ar apskaičiuoto dydžio skaitmenys yra reikšminiai;
  • matavimo rezultatus pateikti grafiškai;
  • atlikti skaičiavimus, susijusius su įvairiais medžiagų koncentracijos reiškimo būdais;
  • paaiškinti, kas išreiškiama chemine formule ar chemine lygtimi, ir atlikti skaičiavimus, susijusius su cheminių formulių ir lygčių nagrinėjimu.
Prašau palaukti