Skyriaus „Atomo sandara“ apibendrinimas

Tema, sąvokos

Sąvokų apibūdinimas, akcentai

Kur yra Visatos centras?

Visatà

Erdvės ir laiko, astronominių kūnų, reiškinių, visų medžiagos ir energijos formų visuma.

Geocentrinė pasáulio sámprata

Įvaizdis, kad Žemė yra Visatos centre

Heliocentrinė pasáulio sámprata

Įvaizdis, kad Saulė yra Visatos centre.

• Sąlyginis Visatos centras ten, kur stebėtojas.
• Dideli ir mažiausi Visatos elementai yra lygiaverčiai.

Atomo fizika

Demokrito idėjos

Atomai – nedalomos kietosios dalelės. Jų deriniai sudaro kūnus. Atomų judėjimas lemia kūnuose vykstančius reiškinius.

Atòmas

Mažiausia elektriškai neutrali cheminio elemento dalelė, kurią sudaro branduolys ir aplink jį skriejantys elektronai, sudarantys branduolio apvalkalą. Atomas turi visas cheminio elemento savybes.

Elementãriosios dalẽlės

Stabilios pirminės dalelės, iš kurių sudaryta materija.

Protònas

Teigiamojo krūvio atomo branduolio elementarioji dalelė.

Neutrònas

Neutrali atomo branduolio elementarioji dalelė.

Elektrònas

Neigiamojo krūvio atomo branduolio apvalkalo elementarioji dalelė.

• Elementarioji – nedaloma.
• Protono ir elektrono krūvių didumas yra vienodas.
• Atomai nekinta.

Atomo modelio kūrimas

Dž. Dáltono teiginiai

Atomai – nematomi, jų negalima sukurti ar sunaikinti. To paties cheminio elemento atomai yra vienodi. Medžiagas sudaro skirtingų cheminių elementų atomų deriniai.

Dž. Dž. Tòmsono mòdelis

Atome – teigiamojo krūvio rutuliuke – padrikai išsidėstę neigiamojo krūvio elektronai. Neigiamasis elektronų krūvis savo didumu lygus teigiamajam rutuliuko krūviui.

E. Rèzerfordo mòdelis

Atomo teigiamasis krūvis sutelktas jo branduolyje. Elektronai skrieja aplink branduolį lyg planetos apie Saulę.

Moderniõsios fizikos etãpas

Žinios apie atomą gilėja, jo modelis tobulinamas.

Planetinis atomo modelis

E. Rèzerfordo bañdymo išvados

Didžioji atomo tūrio dalis (≈ 99,9 %) yra tuštuma. Beveik visa atomo masė (≈ 99,5 %) ir visas jo teigiamasis krūvis sutelkti jo branduolyje.

Álfa dalẽlė

Tūkstančius kartų už elektroną masyvesnė teigiamojo krūvio dalelė, dideliu greičiu išlekianti iš medžiagos, kuri skleidžia savaiminę spinduliuotę.

Fluoresceñcija

Medžiagų švytėjimas, gavus energijos.

Atomo branduolys. Izotopai

Nukleònai

Atomo branduolio dalelės – protonai ir neutronai.

Atòminis skaičius (Z)

Nusako protonų skaičių atomo branduolyje, elektronų skaičių neutraliame atome, atitinka cheminio elemento eilės nu merį periodinėje elementų lentelėje.

Mãsės skaičius (A)

Nusako nukleonų skaičių branduolyje. Jis lygus protonų skaičiaus ir neutronų skaičiaus sumai.

Atòmo sudėtis, nusakýta žymėjimu $$ {}_Z{}^{A}X$$

Tokiu žymėjimu nusakoma cheminio elemento (X) atomo sudėtis: A – nukleonų skaičius, Z – protonų ir elektronų skaičius neutraliame atome.

Izotòpai

Cheminio elemento atomai, kurių branduoliuose yra toks pat protonų skaičius, bet skirtingas neutronų skaičius.

Sąveikos. Elektros krūvis

Sąveika

Vieno kūno poveikis kitam; apsikeitimas kuo nors: energija, informacija ir pan.

Mãsė

Kūnų gravitacinių savybių matas. Trauka dėl masės – tai gravitacinė sąveika.

Krūvis

Kūnų savybė, dėl kurios galima jų elektromagnetinė sąveika.

Įsielèktrinti

Įgauti elektros krūvį.

Kulònas

Elektros krūvio matavimo vienetas.

Jonai. Jonizacija ir jos taikymas

Jònai

Atomai, kurie neteko dalies elektronų arba kiek nors jų prisijungė.

Teigiamieji jònai – katijònai

Dalies elektronų netekę atomai.

Neigiamieji jònai – anijònai

Atomai, prisijungę papildomų elektronų.

Jonizãcija

Procesas, kai iš neutraliųjų atomų susidaro teigiamieji jonai ir laisvieji elektronai.

Plazmà

Iš dalies arba visiškai jonizuotos dujos. Didžioji Visatos dalis yra plazminės būsenos.