Tema 3.5 (Fizika 8, II)

Radioaktyvieji izotopai. Jų taikymas

Naujos sąvokos:

radioizotòpai (radionuklidai), radioaktyviõsios medžiagos aktyvùmas, pusėjimo trukmė

Radioaktyvieji izotopai. Jų taikymas

Radioaktyvieji izotopai – tai nestabilūs izotopai. Laikui bėgant, jie skyla į kitų cheminių elementų izotopus, skleisdami alfa, beta ir gama spinduliuotę. Radioaktyvieji izotopai dar vadinami radioizotòpais, arba radionuklidais. Yra tik kelios dešimtys natūralių radioizotopų, pavyzdžiui, uranas U92238, anglis C614, kalis K940. Dirbtinių radioizotopų, gaunamų mokslo laboratorijose, – šimtai. Vien cezio jų yra per dvidešimt (Cs55123-144). Radioizotopai naudojami medicinoje, pramonėje, žemės ūkyje, archeologijoje, kosminiuose aparatuose, atliekant mokslinius tyrimus, buityje ir kt.

7.4.1 pav., a

Radioaktyviųjų branduolių skilimo greičio matas

Radioaktyviųjų branduolių skilimo greitis – skilimų skaičius per laiko vienetą – vadinamas radioaktyviõsios mẽdžiagos aktyvumù. Pusėjimo trukmė – laikotarpis (T), per kurį suskyla pusė pradinio radioaktyviojo cheminio elemento kiekio. Po vienos pusėjimo trukmės pusė radioaktyviojo elemento kiekio lieka nesuskilusio. Po dviejų pusėjimo trukmių lieka ketvirtadalis nesuskilusio elemento, po trijų – aštunta dalis ir t. t. Pusėjimo trukmė labai įvairi: nuo 10–16 sekundės (berilis Be48) iki 1026 metų (bismutas Bi83209). Pusėjimo trukmę taip pat galima nusakyti kaip laikotarpį, per kurį radioaktyviosios medžiagos aktyvumas sumažėja perpus. Radioaktyviosios medžiagos kiekio mažėjimas, praėjus tam tikram skaičiui pusėjimo trukmių, pavaizduotas 7.4.1 a ir b paveiksluose.

7.4.1 pav., b

Radioaktyviųjų izotopų taikymas

Medicinoje naudojamas žymėtųjų atomų metodas – tai būdas stebėti žmogaus kūnu sklindančios medžiagos kelią. Į medžiagą įterpiama cheminio elemento radioizotopo (tokia medžiaga vadinama žymėtąja) ir fiksuojama šio izotopo skleidžiama spinduliuotė (7.4.2 pav.). Radioaktyvumas yra savotiška žymė, pagal kurią, registruojant spinduliuotę skaitikliais, galima sekti elemento kelią. Pavyzdžiui, į kraują įleidus nedidelį kiekį radioaktyviojo natrio izotopo Na1124, tiriama kraujo apytaka. Naudojant kitų elementų radioizotopus, galima tirti įvairių medžiagų apykaitą organizme, vaistų šalinimo iš organizmo kelią ir trukmę.

7.4.2 pav.

Dėl radioaktyviųjų spindulių žalingo poveikio medicinos praktikoje radioaktyviajam žymėjimui naudojamos labai nedidelės mažõs pusėjimo trukmės izotopų dozės, be to, tik tų cheminių elementų, kurie iš organizmo greitai pašalinami.

Radioaktyviųjų spindulių paveiktos ląstelės nustoja daugintis, sutrinka jų aprūpinimas maisto medžiagomis ir jos žūsta. Todėl šiais spinduliais naikinami piktybiniai augliai – pakitusių ir neribotai besidauginančių ląstelių dariniai. Radioaktyvieji spinduliai naikina ir mikroorganizmus, todėl naudojami vaistams, maistui, medicinos įrankiams sterilizuoti.

Radioaktyvieji izotopai naudojami ir žemės ūkyje. Mažomis radioaktyviųjų spindulių dozėmis apšvitinti augalai sparčiau auga, padidėja derlius. Radioaktyviųjų izotopų gama spinduliai naudojami kovai su kenkėjais, maisto produktams konservuoti. Žymėtieji atomai plačiai taikomi agrotechnikoje. Pavyzdžiui, norint sužinoti, kurias fosforo trąšas augalai geriausiai pasisavina, įvairios trąšos pažymimos radioaktyviuoju fosforu P1532. Tada, tiriant augalų radioaktyvumą, galima nustatyti, kokį fosforo kiekį iš įvairių trąšų jie pasisavino.

Pramonėje gama spinduliais tiriama metalo liejinių struktūra. Taip nustatoma, ar juose nėra defektų. Registruojant radioaktyviąją spinduliuotę, gaunama informacija apie procesus, vykstančius metalo lydymo krosnyse.

Americio radioizotopas Am95241 naudojamas dūmų detektoriuose, saugantis nuo gaisro patalpose. Šio elemento kiekis detektoriuje yra labai mažas – nuo kelių mikrogramų (10–6 g) iki nanogramų (10–9 g).

Radioaktyviųjų elementų išskiriama šiluma – vienas iš šilumos šaltinių Žemės plutos paviršiuje. Nepilotuojamuose kosminiuose aparatuose radioaktyvieji elementai naudojami kaip ilgalaikis šilumos ir elektros energijos šaltinis.

Platesniam akiračiui

Radioaktyviosios anglies metodas

Išmatavus radioaktyviosios anglies, arba radioanglies, C614 kiekį organizmo liekanose, galima nustatyti, kiek laiko praėjo nuo organizmo žūties. Radioanglies C614 izotopas susidaro atmosferoje. Ten jam jungiantis su deguonimi, susidaro anglies dioksidas (CO2), o jį, vykstant fotosintezei, iš oro pasisavina medžiai ir kiti augalai. Kol augalas gyvena, jame nuolat skylančio radioanglies izotopo kiekis visada išlieka toks pat, kaip ir atmosferoje, nes iš jos pasipildo. Kai augalas žūsta, radioanglies izotopo kiekis nebepasipildo ir mažėja. Išmatavus radioanglies izotopo kiekį augalo liekanose ir palyginus su jo kiekiu dabartinėje atmosferoje, nustatoma, kuri izotopo dalis suskilo ir kiek laiko praėjo nuo augalo gyvavimo pabaigos. Šiuo būdu galima matuoti ir žolėdžių gyvūnų kaulų, moliuskų geldelių ir kitų liekanų amžių. C614 pusėjimo trukmė 5 700 metų, todėl šiuo būdu galima datuoti objektus tik iki 60 tūkst. metų.

Klausimai ir užduotys

  1. Savais žodžiais pasakykite, ką vadiname pusėjimo trukme.
  2. Tarkime, pradiniu laiko momentu yra 1 000 radioaktyviosios medžiagos branduolių. Kiek jų liks po trijų pusėjimo trukmių? Ar atsakymas į šį klausimą priklauso nuo pusėjimo trukmės?
  3. Kaip, skylant radioaktyviajai medžiagai, keičiasi skylančių branduolių skaičius per laiko vienetą?
  4. Kodėl medicinoje į žmogaus organizmą leidžiamoms medžiagoms žymėti naudojami mažõs pusėjimo trukmės radioizotopai?
  5. Taikant radioaktyviosios anglies metodą, galima nustatyti ne tik medžių ir kitų augalų, bet ir seniai žuvusių žolėdžių gyvūnų amžių. Paaiškinkite, kodėl taip yra.
  6. Pasidomėkite, kurių cheminių elementų radioizotopai ir kam gali būti naudojami buityje. Parenkite apie tai pranešimą ir pristatykite klasėje.
Prašau palaukti