Tema 3.3 (Fizika 8, II)

Grandininė branduolių dalijimosi reakcija

Naujos sąvokos:

urãno sódrinimas, koncentrãcija, kritinė mãsė, branduolinis sprogimas, atòminė bòmba

Grandininė branduolių dalijimosi reakcija

Atradę branduolių dalijimosi reakciją, fizikai greitai suprato ypatingą jos svarbą: reakcijos metu išlėkę neutronai pataikys į kitus urano branduolius ir šie taip pat dalysis, išspinduliuodami naujus neutronus. Susiklosčius tam tikroms sąlygoms, gali prasidėti nevaldoma branduolių skilimų griūtis (8.2.1 pav.). Savaime besiplečianti branduolių dalijimosi reakcija vadinama grandininè branduolių dalijimosi reãkcija. Jai palaikyti pakanka reakcijos metu iš skylančių branduolių ir skeveldrų išlėkusių neutronų.

Grandininė branduolių dalijimosi reakcija

8.2.1 pav.

Sukélti grandininę branduolių dalijimosi reakciją nėra paprasta. Būtina, kad, pasidalijus pirmajam urano izotopo branduoliui, vietoje vieno sugerto neutrono atsirastų 2–3 nauji neutronai, jie skaldytų kitus branduolius, iš jų išlėkę neutronai – dar kitus ir t. t. Iš gamtoje esančių cheminių elementų branduolių ši savybė būdinga tik U92235 branduoliams. Gamtiniame urane izotopo U92235 yra mažiau nei 1 %, likusi dalis – U92238, todėl, norint gauti tinkamą branduolinį kurą, gamtinį uraną būtina sódrinti – papildyti izotopu U92235. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, jam reikia daug sąnaudų.

Mažuose tinkamo urano bandiniuose dauguma neutronų pralekia, nepataikydami nė į vieną branduolį. Todėl prasidėjusi reakcija gali nuslopti.

Būtinos sąlygos, kad vyktų grandininė branduolių dalijimosi reakcija:

  • urano bandinyje turi būti sutelktas pakankamas izotopo U92235 kiekis, t. y. turi būti pasiektà reikiamà jo atomų koncentrãcija (atomų skaičius bandinyje);
  • branduolinio kuro masė turi būti ne mažesnė už tam tikrą ribinę.

Mažiausia urano masė, kuriai esant dar gali vykti grandininė branduolių dalijimosi reakcija, vadinama kritine masè. Kritinės masės didumas priklauso nuo branduolinio kuro medžiagos, jos tankio, priemaišų, branduolinio užtaiso formos, jo aplinkos. Rutulio formos urano kritinė masė – apie 50 kg. Toks rutulys gali būti tinklinio kamuolio dydžio.

Atominė bomba

Kai branduolinio kuro masė tampa lygi kritinei arba ją viršija, grandininė branduolių dalijimosi reakcija sparčiai plėtojasi. Jos sustabdyti ar kitaip suvaldyti tampa neįmanoma ir per labai trumpą laikotarpį išsiskiria milžiniškas energijos kiekis – įvyksta branduolinis sprogimas. Taip veikia atòminė bòmba aviacinė bomba su branduoliniu užtaisu. Joje esantis urano branduolinis užtaisas padalytas į dvi dalis (gali būti ir daugiau). Kiekvienos jų masė mažesnė už kritinę. Suveikus sprogstamajam užtaisui, urano dalis įstumiama į kitą branduolinio užtaiso dalį. Bendra urano masė viršija kritinę ir įvyksta branduolinis sprogimas (8.2.2 pav.). Kritinė masė užtaise gali būti padidinama ir kitais būdais.

8.2.2 pav.

Atominėms bomboms kaip branduolinis užtaisas tinka grynas gamtinis uranas U92235 arba dirbtinis plutonis Pu94239. Plutonio branduolinio užtaiso kritinė masė – apie 10 kg, o bendra atominės bombos masė gali būti nuo kelių šimtų kilogramų iki kelių tonų.

Sprogus atominei bombai, pasireiškia griaunamasis, šiluminis ir radioaktyvusis poveikiai. Branduolinis sprogimas gali vykti ore (orinis), arti žemės ar vandens arba jų paviršiuje (paviršinis), žemėje (požeminis), vandenyje (povandeninis). Ore sprogimas vyksta kelių šimtų metrų aukštyje virš žemės paviršiaus. Pastatus griaunančios ir medžius raunančios sprogimo bangos greitis epicentre (sprogimo vietoje) siekia 1 500 km/h, 0,5 km atstumu nuo epicentro 1 000 km/h. Temperatūra epicentre – daugiau kaip 3 500 °C. 0,5 km atstumu nuo epicentro lydosi keramika, akmenys nuo karščio pabąla, 2 km atstumu nuo epicentro užsidega žmonių drabužiai. Bombos sprogimo metu didelė branduolinio užtaiso dalis išsisklaido ir užteršia atmosferą, žemės paviršių bei vandenį radioaktyviosiomis medžiagomis, skleidžiančiomis alfa, beta, gama daleles ir neutronus. Didžiąją dalį alfa ir beta dalelių sugeria oras, gama dalelės ir neutronai pasiekia žemės paviršių ir sunaikina ar pažeidžia gyvųjų organizmų ląsteles.

Platesniam akiračiui

1945 m. per Antrąjį pasaulinį karą Jungtinės Amèrikos Valstijos (JAV) ant Japònijos miestų Hirošimos ir Nagasakio numetė atomines bombas. Hirošimoje buvo sugriauta apie 70 % pastatų (8.2.3 pav.), žuvo apie 75 000 žmonių, 90 000 buvo sužalota. Nagasakyje žuvo ir sužalota taip pat apie 75 000 žmonių. Daug žmonių mirė vėliau nuo nudegimų ir spindulinės ligos.

Branduolinis ginklas – tai sprogstamasis masinio naikinimo ginklas, kurio veikimas pagrįstas branduolinės energijos naudojimu. Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki dabar nė viena kariaujanti šalis nepanaudojo branduolinio ginklo. Tačiau jį šiuo metu turi bent devynios valstybės. 2011 m. pasaulyje buvo 20 000 branduolinio ginklo vienetų. Jų vidutinė galia – dešimtis kartų didesnė nei bombos, numestõs ant Hirošimos.

Pirmoji atominė bomba buvo susprogdinta 1945 m. JAV, Alamogordo poligone. Iki 1989 m. bandymų metu pasaulyje buvo susprogdinta 1820 branduolinių užtaisų, iš jų 483 atmosferoje. Vien tik JAV iki 1963 m. ore susprogdino 217 užtaisų, Rùsija – 183.

Virš Hirošimos sprogusioje bomboje buvo panaudota tokia atominės bombos konstrukcija (8.2.2 pav.), kai urano dalys sujungiamos į vieną, viršijančią kritinę masę. Bomboje, po trijų dienų sprogusioje virš Nagasakio, branduolinio kuro rutulys buvo suslėgtas, vienu metu sprogus aplink išdėstytiems įprastiems sprogmenims. Taip padidėjo suslėgto branduolinio kuro tankis ir sumažėjusiame tūryje buvo viršyta kritinė masė.

8.2.3 pav.

Klausimai ir užduotys

  1. Branduolinis sprogimas – tai milžiniško energijos kiekio išsiskyrimas per labai trumpą laiką, sprogus branduoliniam užtaisui. Kas bendro įvyksta, sprogstant parakui, degioms dujoms, automobilio padangai, oro balionui, ugnikalnio išsiveržimo metu, staigiai veržiantis emocijoms, čiaudint?
  2. Kokia reakcija vyksta branduolinio sprogimo metu?
  3. Kodėl po branduolinio sprogimo aplinka užteršiama radioaktyviosiomis medžiagomis?
  4. Kokių sąlygų reikia, kad prasidėtų grandininė branduolių dalijimosi reakcija?
  5. Kodėl branduoliniam kurui netinka gamtinio urano izotopas U92238?
  6. Tarkime, urano U92235 branduolio skilimo metu išsiskiria 3 neutronai. Jiems pataikius į 3 kitus urano branduolius, išsiskiria 9 neutronai. Kiek iš viso urano branduolių suskils po dar vienos skilimų eilės, jei visi neutronai pataikys į skirtingus branduolius? Dar po dviejų skilimų eilių?
  7. Paskutinis lašas į kantrybės taurę.“ Kada vartojamas šis poetiškas posakis? Kuo jo turinys susijęs su sąvokomis „kritinė masė“, „sprogimas“?
  8. Neabejotina, kad branduolinis ginklas kelia grėsmę žmonijai, bet yra manančiųjų, jog šis ginklas yra tam tikras saugumo garantas. Padiskutuokite apie tai klasėje, bandydami šią mintį pagrįsti arba paneigti.
Prašau palaukti