Skyriaus „Žemė ir Visata“ apibendrinimas

Tema, sąvokos

Sąvokų apibūdinimas, akcentai

9.1. Visãtos sándara ir evoliùcija

Galãktika

Gravitacine sąveika susietų žvaigždžių ir kitų Visatos objektų sistema

Šviẽsmetis

Atstumas, kurį šviesa, sklisdama kosmine erdve 300 000 km/s greičiu (t. y. šviesos greičiu), nukeliauja per vienus metus.

Tarpžvaigždinė mẽdžiaga

Kosminėje erdvėje pasklidusios dujos ir dulkės.

Didỹsis Sprogimas

Hipotezė apie Visatos susidarymą ir plėtimąsi iš vieno taško.

Singuliarùsis tãškas

Taškas, iš kurio pradėjo plėstis Visata.

Mūsų ãdresas Visãtoje

Vietinis galaktikų superspiečius, Vietinė galaktikų grupė, Paukščių Tako galaktika, Oriono vija, Saulės sistema, planeta Žemė.

9.2. Žvaigždės. Sáulės ir kitų žvaigždžių planètos

Žvaigždės

Milžiniškos masės ir gigantiško skersmens įkaitusios plazmos rutuliai, sudaryti iš vandenilio ir helio su nedidelėmis kitų cheminių elementų priemaišomis.

Regimàsis rỹškis

Šviesulio, kurį mato stebėtojas Žemėje, spindesio matas.
​Blankesnės nei šeštojo ryškio žvaigždės plika akimi yra nematomos.
​Ryškiausių žvaigždžių ryškis yra neigiamas.

Sáulė

Artimiausia ir svarbiausia mums žvaigždė. Ji yra vidutinio dydžio ir vidutinės masės jauna žvaigždė.

9.3. Žvaigždýnai

Žvaigždýnas

Vizualiai tarpusavyje susijusių žvaigždžių konfigūracija, apribota sutartos linijos. Visas dangaus skliautas suskirstytas į 88 žvaigždynus. Lietuvoje jų galima pamatyti net 63.

Zodiãkas

Dangaus sferos juosta, kurios viduriu driekiasi Saulės metinio judėjimo regimasis takas.

Žvaigždėlapis

Žvaigždėto dangaus ar jo dalies atvaizdas plokštumoje.

9.4. Žvaigždžių evoliùcijos etãpai

؜

Žvaigždės gimimas prasideda atsitiktinai sutankėjus tarpžvaigždinei medžiagai.
Saulės masės ir masyvių žvaigždžių evoliucija skirtinga.

Žvaigždžių evoliùcija

Žvaigždžių savybių (vidinės sandaros, cheminės sudėties, masės) kitimas žvaigždžių raidos metu.

Raudónoji milžinė

Saulės masės žvaigždės evoliucijos etapas, kai žvaigždės spindulys padidėja iki 50 kartų.

Raudónoji supermilžinė

Masyviõs žvaigždės evoliucijos etapas, kai žvaigždės spindulys būna vidutiniškai 500 kartų didesnis už Saulės skersmenį.

Planètiškasis ūkas

Nuo žvaigždės atsiskyrę jos išoriniai sluoksniai – švytinčios dujos ir dulkės.

Baltóji nykštùkė

Saulės masės žvaigždės evoliucijos etapas, kai žvaigždė susitraukia.

Supernovà

Sprogstanti raudonoji supermilžinė.

Neutròninė žvaigždė

Masyviõs žvaigždės evoliucijos etapas – sprogusios žvaigždės liekana.

Pulsãras

Periodiškai skleidžianti pasikartojančius elektromagnetinių bangų impulsus neutroninė žvaigždė.

Juodóji skylė

Masyviõs žvaigždės evoliucijos etapas, jai visiškai susitraukus.

9.5. Gyvýbė Visãtoje

Orgãninė gyvýbė

Tokia gyvybė, kuriai būtina vanduo, sudėtingi anglies junginiai, cheminių elementų įvairovė ir kt.

Žvaigždžių kartà

Grupė žvaigždžių, gimusių maždaug tuo pačiu laikotarpiu.

Priežvaigždinė gyvýbės zonà

Erdvė aplink žvaigždę, kur yra tinkamos sąlygos atsirasti ir išlikti gyvybei.

• Gyvybė gali atsirasti ir vystytis tik žvaigždės planetoje.

Sąlygos gyvýbei egzistúoti, kuriàs tùri atitikti žvaigždė

• Žvaigždė turi būti vėlesnės kartõs.
• Žvaigždės amžius – keli milijardai metų.
• Žvaigždė turi būti maždaug Saulės masės

Sąlygos gyvýbei egzistúoti, kuriàs tùri atitikti planetà

• Planeta turi būti priežvaigždinėje gyvybės zonoje.
• Planetos orbita aplink žvaigždę turi būti artima apskritimui.
• Planeta turi būti maždaug Žemės masės.

9.6. Tinkamų gyvýbei planètų pãieškos. Tranzitų metòdas

Egzoplanetà

Mokslininkų manymu, tinkama gyvybei planeta, esanti ne Saulės sistemoje.

Planètos tranzitas

Planetos praskriejimas tarp stebėtojo ir savo žvaigždės.

Egzoplanètų aptikimo būdai

• Tiesiogiai stebint egzoplanetas.
• Matuojant egzoplanetos gravitacinį poveikį žvaigždei, aplink kurią ji sukasi.
• Stebint, kaip egzoplaneta priverčia savo žvaigždę judėti kitų žvaigždžių atžvilgiu.
• Tranzitų metodu.