Šioje temoje MES
- Susipažinsime su aplinkybėmis, kuriomis Kaũnas tapo laikinąja sostine.
- Apibūdinsime pokyčius, įvykusius Kaunè, kai jis buvo laikinoji Lietuvõs sostinė.
- Analizuosime Kaũno modernizmo architektūros bruožus.
Pokyčiai tarpukario Kaune
O dabar nukeliaukime į Kaũną. Čia ne tik rasite Karo muziejų ar Lietuvos zoologijos sodą, bet ir galėsite tarsi laiko mašina nusikelti beveik šimtą metų atgal paprasčiausiai vaikščiodami kai kuriomis gatvėmis. 2023 m. Kauno miesto tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliãkalnyje bei Naujãmiestyje įrašyti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Sparčiai besiplečiančio tarpukario Kauno architektūra, jos įvairovė ir ją jungianti naujosios Euròpos po Pirmojo pasaulinio karo vizija kviečia ir mus atidžiau pažvelgti, kas gi vyko to meto Kaune. Tad šiandien leisimės į istorinę kelionę ne po senąjį Kauno miestą, kuris žinomas dar nuo XIV a., o po Kauną prieš maždaug 100 metų.
Dar Viduramžiais susiformavęs Kauno miestas Rùsijos imperijos valdymo laikotarpiu (XIX a. – XX a. pr.) patyrė sparčią industrializaciją (buvo įkurta nemažai fabrikų), tačiau vis tiek išliko santykinai nedidelis. Po Pirmojo pasaulinio karo, kai Kaunas jau tapo atsikūrusios Lietuvos dalimi, jame gyveno apie 90 tūkst. gyventojų, daugiausia – lietuvių, lenkų, žydų, rusų, vokiečių tautybių. Visi jie kūrė miesto veidą su savo religinės ir pasaulietinės kultūros pastatais, mieste skambančių kalbų įvairove (7.1 pav.).
Gyventojų skaičius per dvidešimt nepriklausomybės metų Kaune išaugo net iki 155 tūkstančių. Mieste ne tik daugėjo gyventojų, bet ir plėtėsi teritorija – prie Kauno tuo laiku prijungti Vilijámpolės, Žaliãkalnio, Žemųjų Šánčių rajonai, kiek vėliau – Aleksótas, Aukštóji Panemùnė, Aukšti̇́eji Šánčiai. Visą miestą tarpukariu, regis, apėmė modernizacijos ir plėtros karštligė (7.2 pav.)! Bet kodėl gi taip nutiko?
Vienas reikšmingiausių Kauno pokyčių tarpukariu – paties miesto statuso pasikeitimas. 1919 m. Lietuvà prarado Vı̇̀lnių, nes jį užėmė lenkai, Kaunas buvo paskelbtas laikinąja sostine (7.3 pav.). Nors puoselėtos viltys greitai sugrįžti į Vilnių (todėl Kaunas ir tituluotas tik laikinąja, o ne nuolatine sostine), ilgainiui teko suvokti, kad svajonė neišsipildys – Kaunas sostine liks ilgesnį laiką. Miestas turėjo tapti reprezentaciniu Lietuvos veidu, tad jam reikėjo ne tik naujų valstybinės reikšmės pastatų (pavyzdžiui, prezidentūros, 7.4 pav.), bet ir apskritai atsinaujinti pagal tuometės Europos madas.
Nors Kauno kaip laikinosios sostinės statusas nebuvo įtvirtintas jokiame valstybiniame teisės akte, per dvidešimt metų miestas įsitvirtino kaip tikra, o nebe laikinoji sostinė, nes ją kūrė lietuviai, susiję jau tik su Kaunu, t. y. naujoji nepriklausomos Lietuvos karta. Laikinojoje sostinėje laikinumo buvo ne tiek ir daug – kaip ir visoje Rytų ir Vìdurio Euròpoje, tuo metu tikėta nepriklausomybės ateitimi. Visą šį laiką optimistiškai žvelgta į naujojo miesto kūrimą.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kas XIX a. – XX a. pr. pasikeitė Kaune, jį valdant Rusijos imperijai.
- Išvardykite ne mažiau kaip tris Kauno miesto dalių (rajonų) pavadinimus.
- Kodėl XX a. pradžioje Kaunas tapo laikinąja sostine?
- Kaip per tarpukario laikotarpį pasikeitė Kauno gyventojų skaičius? Atsakymą pateikite stulpeline diagrama.
TYRINĖKITE!
Vadovėlio tekste paminėtas ne vienas Kauno miesto rajono pavadinimas. Pasirinkite ne mažiau kaip tris iš jų ir pasidomėkite, kokie svarbūs statiniai ir kiti objektai ten stovi šiais laikais.
Kodėl tarpukario Kauną galime vadinti moderniu miestu?
Laikinojoje sostinėje tarpukariu buvo kuriama naujoji architektūra, ją buvo siekiama suderinti su senuoju miesto palikimu. Ir Europoje, ir Kaune sparčiai populiarėjo naujas architektūros stilius, vadinamas modernizmù (7.5, 7.6 pav.). Koks šis stilius? Klasikiniai modernizmo elementai architektūroje – plokšti stogai, juostiniai langai – neaplenkė ir Kauno (geriausias pavyzdys – Ginklavimo valdybos tyrimų laboratorija Radvilėnų plente). Keitėsi ne tik pastatų išvaizda, bet ir kauniečių kasdienybė (7.7 pav.). Populiarėjo modernybės ženklai: higieniškumas (kanalizacijos ir vandentiekio sistemos mieste tapo įprasta kasdienybės dalimi), atvirumas (platesnės gatvės, skverai, parkai), šviesa (dideli pastatų langai ir vis daugiau pastatų su elektra), komfortas (siekta, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir patogūs). Modernumas čia reiškė ir dėmesį žmogaus poreikiams, siekį pritaikyti aplinką prie jo, o ne atvirkščiai. Tad, net ir daug statant, mieste buvo paliekama daug žalumos, vietos pasivaikščiojimams, žaidimams gamtoje, laisvalaikiui (A šaltinis). Vis dėlto dalis Kauno per visą tarpukarį liko gana provinciali, medinukų kvartaluose žmonės turėjo darželius, augino gyvulius. Socialinė skirtis tarp nepasiturinčiųjų ir naujų Kauno ponų taip pat išryškėjo miesto modernizacijos procese.
Kauno modernizmo architektūra išsiskyrė Europos kontekste. Čia neprigijo modernizmui būdingas visiškas minimalizmas, kai atsisakoma dekoracijų, naudojamos kuo paprastesnės formos. Veikiau galime kalbėti apie modernumo ir tautiškumo pusiausvyros paieškas: į pastatų vidaus bei išorės puošybą siekta įterpti ir kaimo kultūros elementų, ir prabangesnio Viduramžių palikimo (7.8 pav.). Būtent todėl tarpukario Kaune ypač buvo mėgstamas art deco – vienas iš to meto moderniosios architektūros stilių (7.9 pav.). Nors anuomet Kaunas sparčiai plėtėsi ir kūrėsi kaip modernizmo architektūra pasižymintis miestas, tačiau kaip oficialūs miesto ir ypač jo pristatomo lietuviškumo ženklai vis dar buvo naudojami senieji elementai: senoji architektūra, krikščionybės ir pagonybės simbolius sujungiantis dekoras.
Art deco stiliaus architektūra buvo grįsta funkcionalumo (pritaikymo kasdienėms reikmėms) ir dekoratyvinių (puošybos) elementų deriniu, tautiniais motyvais (7.10, 7.11 pav.). Būtent šiai modernizmo srovei būdinga gausesnė puošyba, daugiau senųjų stilių detalių. Kaune tarpukariu kaip tokios art deco pažibos iškilo Centrinio pašto pastatas (7.12 pav.), „Lietuvos“ viešbutis. Šiuo stiliumi taip pat statyti, dekoruoti ir gyvenamieji namai (šiandien jų pavyzdžių galite rasti S. Daukanto, Vlado Putvinskio gatvėse).
1925 m. Kaune duris atvėrė M. K. Čiurlionio dailės galerija – pirmasis šalies dailės muziejus. Naują miesto veidą kūrė šiandien nuo Kauno neatsiejamas Vytauto Didžiojo karo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė ir Žaliakalnio (7.13 pav.) bei Aleksóto funikulieriai.
Nors viešumoje net iš Lietuvos prezidento Antano Smetonos pasigirsdavo nuogąstavimų, kad per daug modernybės gali nutautinti Lietuvą, naujųjų architektų karta ilgainiui įtikino visuomenę, jog tautinis stilius ir yra tai, ką tauta kuria čia ir dabar, o ne tik praeities reliktai. Šią savitą modernizmo Kaune plėtrą sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir nacistinė bei sovietinė Lietuvos okupacijos.
A šaltinis. Apie Kauno statybą
Kaunas statosi greitu tempu, stropiai ir nesiskaito su išlaidomis. Visa, kas išauga nauja, yra tik iš mūro, – niekam nė į galvą neateina mintis, kad sostinėje būtų galima statyti ir medinių namų. <...> Verta pavydėti ir kauniečio, ir jo architektoriaus laisvei pasirinkti statybines formas, atitinkančias moderniškus šių laikų žmonių grožio reikalavimus. Nieko senoviško šiame mieste nėra, jokia senoviškumo apsauga čia nereikalinga, nereikia čia nė skaitytis su senovės laikų stiliaus formomis. <...>
Visa tai sudaro Kauno centro kelių paralelių gatvių pločio juostą asfaltuotomis gatvėmis, plačiomis alėjomis, tarp kurių – ir Laisvės alėja. Išėję iš šios juostos iš vienos pusės randame Nẽmuno pakrantės idiliją visai negrįstais krantais, išvagotais dar neseniai buvusio lietaus čiurkšlių, randame meškeriotojų, skalbėjų, ratais varomų garlaivių ir sielių, kitame slėnio pakrašty – romantiškas netašytų akmenų grindimas, pakrypusios tvoros, pasenusios trobos ir „tolkučka“. Stebėtiną kontrastą sudaro pats tų tingiųjų pakraščių gyvenimas ir eismo tempas su verdančiu centro juostos kasdienišku gyvenimu.
„Iš senos rusų įgulos gūžtos išaugo moderniškas miestas. Labai įdomus svetimšalio architektoriaus žodis apie Kauno statybą“, Lietuvos aidas, 1935 m. birželio 24 d.
Klausimai ir užduotys
- Įvardykite du šaltinyje minimus Kauno pokyčius.
- Kaip pokyčius Kaune vertina šaltinio autorius?
- Kokį Kauno kontrastą aprašo šaltinio autorius? Kaip manote, kodėl jis tuo metu egzistavo?
Po Lietuvos okupacijų Vilniui vėl tapus Lietuvos dalimi ir sostine, sovietmečiu Kaunas ir vėl buvo nukreiptas į pramonę, tačiau atkūrus nepriklausomybę miestas iš naujo atrandamas per tarpukario modernizmo palikimą, dabar įvertintą ir pasauliniu mastu. Galbūt metas mums vėl aplankyti Kauną ir atrasti jį iš naujo? Kodėl nenukeliavus į ekskursiją? Net ir patiems kauniečiams verta tai padaryti ir kaip ekskursantams susipažinti su savo miestu.
Klausimai ir užduotys
- Kaip vadinamas architektūros stilius, tarpukariu išplitęs Europoje ir Kaune?
- Kuo Kauno architektūra skyrėsi nuo Europoje įprastos tarpukario architektūros?
- Atidžiai peržiūrėkite šios temos iliustracijas. Nurodykite ne mažiau kaip tris jose užfiksuotus tautinius motyvus.
- Kaip manote, kodėl tarpukariu Kaune ne tik atsirado modernių pastatų, bet ir žmonių gyvenimas tapo modernesnis?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Paaiškinkite, kada ir kodėl Kaunas gavo laikinosios Lietuvos sostinės statusą.
- Nurodykite ne mažiau kaip du pokyčius, įvykusius Kaune, jam tapus laikinąja Lietuvos sostine. Paaiškinkite, kaip kiekvienas iš jų pakeitė miesto gyventojų ir svečių gyvenimą.
- Apibūdinkite ne mažiau kaip tris Kauno modernizmo architektūros bruožus.
TYRINĖKITE!
Pasirinkite vieną Kauno mieste išlikusį modernizmo architektūros statinį (pvz., Prisikėlimo bažnyčią, Karo muziejų, Centrinio pašto rūmus) ir sukurkite jo maketą arba nupieškite jį. Stenkitės kuo tiksliau atkartoti tikrąsias statinio proporcijas, architektūrinius sprendimus.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kaip manote, ar šių dienų kauniečiai turėtų didžiuotis, kad jų miestas buvo laikinoji sostinė? O gal sostinę verta vėl perkelti į Kauną? Argumentuokite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"