Tema 4.2 (Istorija 6)

Jėzus Kristus ir krikščionybė keičia pasaulį

Šioje temoje MES

  • Susipažinsime su Jėzaus Kristaus istorija.
  • Apibūdinsime krikščionybės formavimąsi ir raidą.
  • Įvertinsime krikščionybės įtaką žmonijai.

Jėzus Kristus

Penktoje klasėje sužinojote, kad visa žmonijos istorija skirstoma į laikotarpius prieš Kristų (pr. Kr.) ir po Kristaus (po Kr.) gimimo (9.1 pav.). Jei sakome, kad gyvename 2025-aisiais, vadinasi, nuo Jėzaus Kristaus gimimo praėjo maždaug 2 025 metai. Sakome „maždaug“, nes nėra tiksliai žinoma, kada šis žmogus gimė. Laikus iki Kristaus dar galima vadinti buvusiais prieš mūsų erą, o metus po jo gimimo – mūsų era. Taigi mes gyvename laikais po Kristaus, arba mūsų eroje. Susipažinkime su asmeniu, kurio gimimas didesnei daliai pasaulio tapo atskaitos tašku skaičiuojant metus.

9.1 pav. Laiko skaičiavimas metais prieš Kristų (pr. Kr.) ir po Kristaus (po Kr.)

Mokslininkai beveik neabejoja, kad I a. pradžioje dabartinio Izraèlio ir tuometės Ròmos imperijos teritorijoje iš tikrųjų gyveno asmuo, kuris garsėjo savo mokymu, skelbiamomis tiesomis ir buvo vadinamas Dievo sūnumi (9.2 pav.). Iš jo mokymo ir kilo krikščionybė. Dėl savo veiklos, pritraukusios minias žmonių, Jėzus Kristus galiausiai buvo apkaltintas ir suimtas, vėliau kankintas ir nubaustas mirtimi – prikaltas prie kryžiaus. Būtent dėl to kryžius yra vienas svarbiausių šalia kitų krikščionybės simbolių (9.1 lentelė). Melsdamiesi krikščionys žegnojasi – ranka daro kryžiaus ženklą. Kryžiai puošia bažnyčių bokštus, kabo maldos ir tikinčiųjų namuose, žmonės nešioja kryželius ant kaklo. Kryžiai dažnai statomi kapinėse kaip paminklai mirusiesiems atminti (9.3 pav.). Kryždirbystė – viena seniausių lietuvių liaudies meno ir kultūros tradicijų, pripažinta pasaulio paveldo šedevru (A šaltinis).

9.2 pav. Medalėlis su Jėzaus Kristaus atvaizdu. Kaip iš tiesų atrodė šis asmuo, nėra žinoma.
9.3 pav. Antkapiai Bernardinų kapinėse Vilniuje. Jų akcentas – kryžius, vienas pagrindinių krikščionybės simbolių.
9.1 lentelė. Svarbiausi krikščionybės simboliai

Kryžius ir / ar nukryžiuotasis
​Pagrindinis krikščionybės simbolis, vaizduojantis Jėzaus Kristaus nukryžiavimą ir prisikėlimą (9.4 pav.)

9.4 pav. Kryželio formos pakabutį su nukryžiuotuoju dažnas krikščionis nešioja ant kaklo.

Žuvis
​Vienas pirmųjų krikščionybės simbolių, pačių krikščionių naudotas kaip slaptas tarpusavio atpažinimo ženklas (9.5, 9.6 pav.).

9.5 pav. Žuvis – krikščionių simbolis, išraižytas ant sienos VII a. Škòtijoje.
9.6 pav. Žuvies simboliu dažnai žymimi automobiliai, kuriuos vairuoja krikščionys.

Angelai
​Antgamtinės būtybės, Dievo pasiuntiniai žemėje (9.7, 9.8 pav.).

9.7 pav. Medinė priklaupusio angelo skulptūrėlė
9.8 pav. Angelas Bernardinų kapinėse Vilniuje

Madona su kūdikiu
​Vienas dažniausių krikščioniškų vaizdinių – kūdikėlis Jėzus Kristus ir jo motina Marija (9.9 pav.).

9.9 pav. Madona su kūdikiu (dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno vitražas)

Po Jėzaus Kristaus mirties jo idėjas ėmė skleisti artimiausi mokiniai – apaštalai (9.2 lentelė). Liudijimai apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ilgainiui buvo surašyti į atskirus pasakojimus – evangelijas. Tai reikšminga dalis svarbiausio krikščionių tekstų rinkinio, vadinamo Biblija, arba Šventuoju Raštu (9.10 pav., 9.2 lentelė).

9.10 pav. Biblija yra ne tik svarbiausias krikščionių tikėjimo šaltinis, bet ir populiariausia knyga žmonijos istorijoje.

A šaltinis. Apie kryždirbystę Lietuvoje

Kryždirbystės tradicija Lietuvojè – tai savotiška amato, meno ir tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai. Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį.

Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui. Jau nuo XV a. lietuviai statė kryžius norėdami paminėti mirusiuosius, reikšdami pagarbą dvasioms, tikėdamiesi malonės, siekdami padėkoti už suteiktą malonę ar ieškodami apsaugos bei dvasinės ramybės. Šie paminklai – tarsi pagarbos religijai ir gamtai išraiška.

„Kryždirbystė – tai ne vien amatas“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
9.11 pav. Mokiniai prie kryžiaus, kurį padarė vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių Vincas Svirskis.

Klausimai ir užduotys

  1. Pasakykite, kokia tradicija aprašoma šaltinyje.
  2. Kodėl, anot šaltinio autoriaus, Lietuvoje susiformavo ši tradicija?
  3. Kaip šaltinio autorius vertina aprašomą tradiciją? Atsakymą pagrįskite šaltinio citata.
9.2 lentelė. Krikščionybės sąvokų žodynėlis

Apaštalas

Jėzaus Kristaus mokinys, turėjęs skelbti ir skleisti krikščionių tikėjimą. Iš evangelijų žinoma, kad galėjo būti 12 apaštalų. Svarbiausias jų – Petras – vėliau tapo pirmuoju popiežiumi.

Biblija

Svarbiausias krikščionybės (taip pat judaizmo, žydų tautos religijos) raštų rinkinys, dar vadinamas Šventuoju Raštu. Bibliją sudaro Senasis ir Naujasis Testamentai. Svarbiausia Naujojo Testamento dalis – keturios evangelijos.

Evangelija

Rašytiniai pasakojimai (liudijimai) apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mirtį. Visuotinai pripažįstamos keturios evangelijos: pagal Matą, pagal Morkų, pagal Luką ir pagal Joną.

Krikštas

Viena svarbiausių krikščionių apeigų (sakramentų). Tik pasikrikštiję ar pakrikštyti asmenys tampa krikščionimis (9.12 pav.).

Dešimt Dievo įsakymų

Pagrindinių žmogaus elgesio taisyklių rinkinys, kuriuo remiasi judaizmo ir krikščionybės išpažinėjai. Dar vadinamas Dekalogù.

Parapija

Mažiausia krikščionių bendruomenė, susibūrusi tam tikroje teritorijoje. Parapijoje dažniausiai veikia bažnyčia, dirba krikščionių dvasininkas – kunigas.

Popiežius

Daugumos krikščionių (katalikų) vadovas.

Vyskupas

Aukščiausio laipsnio šventimus turintis krikščionių dvasininkas, dažniausiai vadovaujantis vyskupijai – stambiam teritoriniam vienetui.

9.12 pav. Krikštynos Kėdáiniuose (katalikų) ir Žagãrėje (evangelikų liuteronų) 1934 m.
9.12 pav. Krikštynos Kėdáiniuose (katalikų) ir Žagãrėje (evangelikų liuteronų) 1934 m.

Klausimai ir užduotys

  1. Kada ir kurios valstybės teritorijoje pradėjo formuotis krikščionybė?
  2. Kodėl Jėzus Kristus yra laikomas krikščionybės pradininku?
  3. Nurodykite vieną svarbiausių krikščionybės simbolių. Paaiškinkite, kaip jis susijęs su Jėzumi Kristumi.

TYRINĖKITE!

Artimoje aplinkoje (namuose, mokykloje, kelyje į mokyklą ir pan.) paieškokite krikščionybės simbolių ir pasidomėkite, kaip jie ten atsirado.

Krikščionybės plitimas

Pirmieji krikščionybės žingsniai buvo labai sunkūs. Romos imperijoje ši religija buvo nepriimtina: romėnai tikėjo, kad yra daugybė dievų ir deivių, todėl persekiojo, kankino ir net žudė kitokį tikėjimą išpažįstančius krikščionis (B šaltinis). Dėl šių priežasčių krikščionys turėjo slapstytis, apeigas atlikdavo rūsiuose ir urvuose. Vis dėlto tai nesustabdė krikščionybės plitimo (9.13 pav.).

9.13 pav. Neapolio (Pietų Itãlija) požemiai – katakombos, jose buvo laidojami mirusieji. Katakombose rinkdavosi pirmieji krikščionys, todėl ten galima išvysti ankstyvojo krikščionių meno pavyzdžių.
9.13 pav. Neapolio (Pietų Itãlija) požemiai – katakombos, jose buvo laidojami mirusieji. Katakombose rinkdavosi pirmieji krikščionys, todėl ten galima išvysti ankstyvojo krikščionių meno pavyzdžių.

B šaltinis. Apie pirmųjų krikščionių persekiojimą

Krikščionis imta persekioti Nerono laikais, 64–67 metais. Kai Ròmoje kilo didžiulis gaisras, visi manė, kad dėl to kaltas pats imperatorius – kad jis gaisru bando nuslėpti savo nusikaltimų pėdsakus. Du trečdaliai Romos virto griuvėsiais, pasipiktinimas augo, o Neronas, bijodamas žmonių rūstybės, apkaltino krikščionis padegus Ròmą. Kai kurie kankiniai buvo pririšti prie stulpų ir sudeginti kaip gyvi deglai vakariniuose pokyliuose, kai kurie nukryžiuoti, kiti atiduoti laukiniams plėšrūnams. Istorikas Tacitas rašė: „Iš pradžių buvo suimti prisipažinusieji esą krikščionys, o vėliau begalinė daugybė kitų.“ Jis pabrėžė, kad krikščionys patyrė žiaurią mirtį <…>

Tikslus kankinių skaičius nėra žinomas, tačiau jų tikėjimo liudijimą žmonės prisiminė ilgai. Neronas buvo pirmasis imperatorius, ėmęs persekioti krikščionis, bet ne paskutinis. Tačiau kuo labiau Bažnyčia buvo persekiojama, tuo sparčiau ji augo. Kankiniai sumokėjo savo gyvybėmis, kad visi ateinantieji paskui juos turėtų tikėjimą.

„Pirmieji Romos bažnyčios šventieji kankiniai“, bernardinai.lt.

Klausimai ir užduotys

  1. Kurio imperatoriaus valdymo metais imta persekioti krikščionis?
  2. Kodėl krikščionys buvo apkaltinti dėl Romos gaisro?
  3. Kokios bausmės buvo skirtos krikščionims?
  4. Kaip manote, kodėl, plintant krikščionybei, vis labiau buvo persekiojami krikščionys? Argumentuokite.

IV a. nustota persekioti krikščionis, dar po kelių dešimtmečių krikščionybė tapo oficialia Romos valstybės religija, o didžiausi romėnų miestai – Romà ir Konstantinopolis – svarbiausiais krikščionių tikėjimo centrais. Vėliau ši religija plito ir į kitus kraštus, ją platino misionieriai – dvasininkai, skleidžiantys krikščioniškas tiesas. XI a. krikščionybę jau išpažino didesnė dalis Euròpos tautų. XIV a. prie krikščioniškosios Europos prisijungė ir Lietuvà.

Viduramžiais Euròpoje krikščionių Dievo tikėjimas tapo neatskiriama absoliučios daugumos žmonių kasdienybės dalimi. Bažnyčios ir vienuolynai tapo ne tik religijos, bet ir kultūros, mokslo židiniais. Besikuriančiuose vienuolynuose buvo kaupiamos bibliotekos (9.14 pav.), rašomos ir perrašomos knygos, plėtojami amatai ir žemdirbystė, steigiamos mokyklos, o vėliau vienuoliai prisidėjo prie universitetų steigimo. Vienuoliai paprastai tapdavo puikiais raštininkais, mokytojais ir kulinarais, sodininkais ir daržininkais.

9.14 pav. Admonto vienuolyno (Áustrija), įsteigto XI a., biblioteka

Klausimai ir užduotys

  1. Ne mažiau kaip dviem bruožais apibūdinkite pirmųjų krikščionių, gyvenusių Romos imperijoje, padėtį. Nurodykite esminę priežastį, lėmusią tokią jų padėtį.
  2. Kaip pasikeitė krikščionių situacija IV amžiuje?
  3. Ne mažiau kaip dviem argumentais pagrįskite arba paneikite teiginį: „Bažnyčios ir vienuolynai Viduramžiais tapo ne tik religijos, bet ir kultūros, mokslo židiniais.“

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kelintame amžiuje dabartinėje Lietuvõs teritorijoje pasirodė pirmieji mūsų kraštą pakrikštyti siekiantys misionieriai. Sukurkite komiksą arba piešinių seriją apie jų atvykimą ir siekius. Surenkite parodą ir pristatykite savo darbus.

Krikščionybės įtaka

Jėzus Kristus Europoje ir visame Vakarų pasaulyje svarbus dėl to, kad nuo jo gimimo skaičiuojami ne tik metai, bet ir krikščionybė. Per du tūkstančius metų ši religija smarkiai pakeitė didelės dalies pasaulio istorijos raidą. Europiečiams atradus jūrų kelius į Amèrikos ir kitus žemynus, krikščionybė XVI–XVII a. ėmė plisti po visą pasaulį (9.15, 9.16 pav.).

9.15 pav. Katalikų bažnyčia Mèksikoje (Šiáurės Amèrika)
9.16 pav. Evangelikų liuteronų bažnyčia atšiauriose Farèrų salose

Ir šiandien daugiau kaip du milijardai pasaulio gyventojų save laiko krikščionimis – gausiausios tikinčiųjų bendruomenės dalimi. Krikščionybę išpažįsta ir dauguma Lietuvos gyventojų, tačiau ne visi aktyviai praktikuoja tikėjimą. Ši religija plačiai paplitusi Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Ãfrikoje, kai kuriose Ãzijos šalyse, Austrãlijoje. Krikščionybė, kaip ir judaizmas, islamas, yra monoteistinė religija, pripažįstanti tik vieną Dievą.

Naujausiaisiais laikais krikščionybės vaidmuo sumenko. Apskritai didelė dalis žmonių nebeišpažįsta jokio tikėjimo arba religines praktikas atlieka itin retai. Pavyzdžiui, į bažnyčią eina ne kiekvieną sekmadienį, o tik per didžiąsias šventes. Nepaisant to, šiandieniame pasaulyje svarbu gerbti tiek tikinčiųjų, tiek netikinčiųjų pasirinkimą ir būti pakantiems (9.17 pav.).

9.17 pav. Net ir XXI a. dalis žmonijos persekiojama dėl religinių įsitikinimų. Teroristų suniokota krikščionių bažnyčia Irakè.

Nors krikščionybės vaidmuo kasdieniame gyvenime menksta, aplink vis tiek matome daug jos ženklų. Girdime skambančius bažnyčių varpus, švenčiame pagrindines krikščionių šventes – Kalėdas ir Velykas, daugelis turime krikščioniškus vardus (pavyzdžiui, Jonas, Bernardas, Agota, Joana ir t. t.), gyvename laikydamiesi bendražmogiškų vertybių, susijusių su krikščioniška pasaulėžiūra – Dešimt Dievo įsakymų (9.2 lentelė). Atsisveikindami dažnai sakome sudiev, o eidami pro bažnyčią ar užėję į jos vidų matome simbolius ir ženklus (9.1 lentelė), liudijančius daugiau kaip 2 000 metų pasaulio ir daugiau kaip 600 metų Lietuvos istoriją.

Klausimai ir užduotys

  1. Nurodykite tris krikščionių papročius, tapusius populiariosios kultūros dalimi.
  2. Kaip manote, kodėl ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose yra krikščionių maldos namų?

TYRINĖKITE!

Pasidomėkite, kuriuose kraštuose šiais laikais vis dar persekiojami krikščionys. Kokios priežastys tai lemia?

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. 2–3 teiginiais įrodykite, kad Jėzus Kristus yra krikščionybės pradininkas.
  2. Kaip keitėsi krikščionybės padėtis nuo formavimosi pradžios iki IV amžiaus?
  3. Ne mažiau kaip dviem teiginiais pagrįskite arba paneikite teiginį: „Krikščionybė padarė didelę įtaką įvairioms pasaulio valstybėms ir jų gyventojams.

TYRINĖKITE!

Naudodamiesi interneto šaltiniais, raskite paskutinio visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenis. Remdamiesi jais, nustatykite, kiek procentų Lietuvos gyventojų išpažįsta krikščionių tikėjimą. Taip pat išsiaiškinkite, kiek iš jų save priskiria Romos katalikams, stačiatikiams, sentikiams, evangelikams liuteronams ir evangelikams reformatams.

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Kaip manote, kodėl daug žmonių laiko save krikščionimis, nors šios religijos aktyviai nepraktikuoja: nedalyvauja šv. Mišiose, nesilaiko kitų religinių papročių? Atsakymą argumentuokite.

Prašau palaukti