Šioje temoje MES
- Nagrinėsime universitetų atsiradimo Euròpoje ir Lietuvojè istoriją.
- Apibūdinsime pirmojo universiteto Lietuvoje veiklą.
- Susipažinsime su žymių XVII–XVIII a. Vilniaus universiteto mokslininkų veikla.
Ko buvo galima išmokti senajame universitete?
Universitètai – tai mokslo vietos, į kurias įgyti dar daugiau žinių žmonės keliauja jau baigę mokyklą. Kad būtų suprantamiau, paaiškinsime remdamiesi jūsų asmenine situacija: dabar esate šeštokai ir mokotės mokykloje (progimnazijoje, pagrindinėje mokykloje arba gimnazijoje). Tikriausiai daugelis iš jūsų mokysitės mokykloje dar tiek pat laiko, kiek jau mokotės, t. y. baigsite 12 klasių. Kita mokymosi pakopa yra universitetas arba kolegija. Taigi kylama aukščiau, neatsitiktinai mokymasis universitete arba kolegijoje vadinamas aukštuoju mokslu.
Universitetai, kitaip nei mokyklos, niekada nebuvo privalomi. Mokyklas baigę žmonės savo noru eina į universitetus, klausosi paskaitų, mokosi sudėtingų dalykų, kad įgytų visuomenei naudingų žinių ir taptų, pavyzdžiui, gydytojais, teisininkais, inžinieriais. O kai kurie taip pamilsta mokslą, kad lieka dirbti mokslininkais universitete arba išeina į mokyklas mokyti vaikų – tampa mokytojais. Įprasta sakyti, kad mokiniai mokosi, o studentai studijuoja. Neslėpkime – kartais ir studentauja. Ką tai reiškia, sužinosite vėliau.
Seniausi pasaulio universitetai XI a. buvo įkurti Parmos ir Bolonijos miestuose Itãlijoje (18.1 pav.). Ir šiandien šie universitetai sėkmingai veikia. Jų pavyzdžiu greitai pasekė ir kiti miestai Vakarų Euròpos šalyse (Oksfordas (18.2 pav.), Parỹžius, Salamanka). O Lietuvai, kuri tuo metu buvo pagoniškas atskirų genčių kraštas ir su krikščioniškomis Europos valstybėmis nedraugavo, mokyklų ir universiteto teko palaukti dar keletą amžių.
Universitetai Europoje, nors ir buvo glaudžiai susieti su religija, kūrėsi kaip daugiau laisvės turinčios mokymo įstaigos, o ne religinės mokyklos. Jie buvo (ir yra) svarbūs tuo, kad ragino studentus ne tik priimti žinias, bet ir klausti, svarstyti, diskutuoti. Tokia mąstymo laisvė skatino naujus atradimus ir mokslo plėtrą, geresnį pasaulio pažinimą.
Dažniausiai pirmuosiuose universitetuose buvo leidžiama dėstyti teisės mokslus – tai turėjo padėti žmonėms susikalbėti ir laikytis bendro sugyvenimo taisyklių. Dėl šių priežasčių universitetų atsiradimas darė didelę įtaką tolesnei Europos valstybių raidai: įvairūs moksliniai išradimai palengvino žmonių kasdienybę ir kėlė šalių ekonominę gerovę, kūrė aplinką, kurioje gerbiama kultūra ir argumentais paremta diskusija.
Šiandien Lietuvoje veikia keliolika universitetų, ir jau tikriausiai mokykloje sužinojote, jog universitete galite pasirinkti studijuoti konkrečią specialybę, kad gautumėte daug žinių ir galėtumėte dirbti norimą darbą (pavyzdžiui, mokytojo, inžinieriaus ar chirurgo). Tačiau XVI a., kai kūrėsi pirmasis Lietuvõs universitetas, viskas buvo kiek kitaip. Tad praverkime duris į pirmojo Lietuvos universiteto ankstyvąją istoriją iki pirmo jo uždarymo 1832 metais. Pasidomėkime, kas ten mokėsi ir ko tuomečiame universitete buvo galima išmokti.
Visai neprastą pokštą 1579 m. balandžio 1-ąją iškrėtė Lénkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis Steponas Batoras – atvykėliams jėzuitams suteikė privilegiją įsteigti Vilniaus kolegiją. Jėzuitai visoje Europoje garsėjo kaip katalikų vienuoliai, didelį dėmesį skiriantys mokslui ir švietimui. Kadangi tuo metu mokslo įstaigos buvo glaudžiai susietos su religija, Vilniaus kolegijos tapimą universitetu turėjo patvirtinti popiežius. Jis spėjo tai padaryti iki tų pačių metų spalio, tad įsteigtu universitetu dar pasidžiaugė visą šį procesą inicijavęs ir jėzuitus pasikvietęs Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius (18.3 pav.). Jis mirė tų pačių metų paskutinę dieną.
Vyskupo būta labai išmintingo: jis matė, kad Lietuvoje daugėja turtingų protestantų, galinčių į savo pusę patraukti daugiau tikinčiųjų, todėl nusprendė, kad visuomenę reikia šviesti ir ugdyti ne tik bažnyčioje. Universitetas tuo metu buvo suprantamas ne tik kaip mokslo, bet ir kaip katalikiškų vertybių perdavimo vieta.
Labiausiai į rytus nutolęs europietiškas universitetas tapo simboline vieta visam šiam kraštui – per jį miestą pasiekė ir sklido Europos kultūra, naujos mokslo ir pasaulio supratimo tendencijos. Universitetas pradėjo veiklą turėdamas du fakultetus, t. y. atskiras universiteto dalis (ir šiandien universitetai dalijami į mažesnius fakultetus: medicinos, istorijos, fizikos ir t. t.). Vienas pirmųjų Vilniaus universitete buvo Teologijos fakultetas, jame buvo studijuojama krikščionių religija (neužmirškime religijos svarbos to meto europiečiams!). Antrasis – Filosofijos fakultetas.
Filosofija (šis žodis kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „išminties meilė“) kaip mokslas apie pasaulį tuo metu įtraukė ne tik logikos ar metafizikos dalykus, bet ir fizikos mokslą. Tad iš pirmo žvilgsnio humanitarinės (studijų apie žmones) pakraipos universitete daug dėmesio buvo skiriama gamtos reiškiniams pažinti. Po filosofijos mokslo skraiste tuo metu sutilpdavo ir matematika, ir kalendorių sudarymas, ir mechanika, ir optika, netgi karinės statybos pradmenys!
XVII a. viduryje universitete duris atvėrė Teisės ir Medicinos fakultetai. Tai atspindėjo ATR poreikius – iki tol didžioji dalis gydytojų buvo svetimšaliai, bet pamažu situacija pradėjo keistis.
XVIII a. pabaigoje universiteto valdymą iš jėzuitų vienuolių perėmė ATR sudaryta Edukacinė komisija. Ši komisija organizavo visą ugdymą ATR ir laikoma pirmuoju Europoje Švietimo ministerijos prototipu. Tai buvo nebe religinio tipo institucija (nors jos veikloje dalyvavo nemažai asmenų, susijusių su Bažnyčia), tad keitėsi ir universitetui keliami vertybiniai reikalavimai. Šiai situacijai suprasti puikiai tiktų gražus lietuviškas posakis: „Kieno rogėse sėdi, to ir giesmę giedi“ (18.4 pav.).
Nors katalikiškas ugdymas išliko universiteto dalis, XVIII a. pab. didžiausias dėmesys buvo skiriamas valstybės piliečių ugdymui (A šaltinis). Koks gi turėjo būti tas ugdytinas valstybės pilietis? Atviras naujoms vakarietiškoms idėjoms, bet ištikimas savo kraštui. Racionalus ir išsilavinęs, bet atjaučiantis žemesnių socialinių sluoksnių žmones, prisidedantis prie pagalbos jiems. Gausiai apsiskaitęs ir savo žinias panaudojantis praktikoje. Todėl nieko keista, kad Vilniaus universitetas itin palaikė tam metui revoliucingą ATR 1791 m. gegužės 3 d. konstituciją, kviečiančią pereiti nuo bajoriškos respublikos prie konstitucinės monarchijos. Tai buvo pirmoji tokia konstitucija Europoje, ją pasaulyje aplenkė tik JAV konstitucija! Ir šiandien Lénkijoje gegužės 3-ioji yra valstybinė šventė, kviečianti džiaugtis šios istorinės konstitucijos pažangumu.
A šaltinis. Istorikas Aivas Ragauskas apie viešąsias studentų diskusijas ir egzaminus XVII–XVIII amžiuje
Viešajame dispute teoriškai galėjo dalyvauti bet kuris Vilniaus pilietis, bet teisę klausinėti ir reikšti nuomonę turėjo tik atitinkamo išsilavinimo asmenys: profesoriai, teologai ir laisvųjų menų magistrai arba mokslingi jėzuitai. Kandidatas į mokslo laipsnį turėdavo išdėstyti svarbiausius teiginius bei išvadas, o vėliau pasisakydavo oponentas ir kiti disputo dalyviai. Siekta, kad kandidatas gebėtų formuluoti problemą ir jos sprendimo variantus, pajėgtų apginti savo nuomonę. <...>
Kartais viešasis egzaminas garantuodavo studentui karjerą. Teigiama, jog vyskupas Ignotas Masalskis būtent per egzaminą atkreipė dėmesį į architektą Lauryną Gucevičių ir ėmėsi jį globoti.
Aivas Ragauskas, „Viešieji egzaminai Vilniuje – reklama mokymo įstaigai“.
Klausimai ir užduotys
- Kas galėjo dalyvauti viešuosiuose disputuose?
- Kodėl studentų atsiskaitymai ir egzaminai vykdavo viešai?
- Kokios naudos studentai galėjo gauti po tokių viešų atsiskaitymų?
- Pasidomėkite, kuo Lietuvos istorijai svarbūs I. Masalskis ir L. Gucevičius.
Būtent XVIII a. suformuota universiteto kaip valstybės piliečių ugdymo vietos vizija turėjo didelę reikšmę XVIII a. pab. – XIX amžiuje. Tuomet Rùsijos, Prūsijos ir Áustrijos-Veñgrijos imperijoms pasidalijus ATR, Vilniaus universitete būrėsi nelegalios filaretų ir filomatų draugijos, pasisakančios už ATR valstybingumo atgavimą. Vienas garsiausių šių draugijų narių – poetas Adomas Mickevičius (18.5, 18.6 pav.). Kadangi nemažai universiteto studentų 1831-ųjų sukilime kovėsi prieš Rusijos imperiją, sukilimą nuslopinusi caro valdžia kuriam laikui uždarė universitetą kaip vieną iš sukilimo ir laisvės idėjos židinių.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kuo mokykla skiriasi nuo universiteto.
- Kaip vadinamas vienuolių ordinas, kurio nariai įsteigė Vilniaus universitetą?
- Apibūdinkite vyskupo V. Protasevičiaus veiksmus siekiant įkurti pirmąjį universitetą Lietuvoje.
- Kokie buvo du pirmieji Vilniaus universitete įsteigti fakultetai? Kokių dalykų studentai juose mokėsi?
TYRINĖKITE!
Ar norėtumėte studijuoti universitete? Kodėl? O bendraklasiai? Surenkite debatus šia tema.
Universitetas – tai jo žmonės
Vilniaus universitetas kaip pirmoji ir ilgą laiką vienintelė aukštojo mokslo vieta Lietuvoje (kitos aukštojo mokslo įstaigos buvo įkurtos tik XX a.) Euròpai reprezentavo Vilnių ir visą LDK. Čia dirbantys mokslininkai, studentai palaikė ryšius su kitų Europos universitetų šviesuoliais, dalijosi idėjomis. Į universitetą atvykdavo užsienio svečių, o vietiniai vykdavo pasisvečiuoti į Vakarų universitetus.
XVII a. pirmoje pusėje Vilniaus universitete dirbo išskirtinis profesorius iš užsienio – Osvaldas Kriugeris (Oswald Krüger). Ambicingas mokslininkas, puikiai susipažinęs su Europos universitetų veikla, nebijojo eksperimentuoti ir atvykęs į Vilnių. Jis tyrė optikos (mokslo apie šviesą) dėsnius ir itin domėjosi astronomija. Tikriausiai esate girdėję apie garsųjį fiziką iš Itãlijos Galileo Galilėjų (Galileo Galilei)? Pasirodo, O. Kriugeris buvo užmezgęs su juo ryšius ir pats G. Galilėjus, teleskopo išradėjas, jam į Vilnių atsiuntė lęšių teleskopui, pro kurį O. Kriugeris mėgo stebėti planetas (B šaltinis).
XVII a. viduryje jau Vilniaus universiteto mokslininkai pagelbėdavo savo kolegoms prestižiniuose Europos universitetuose. Pavyzdžiui, iš profesoriaus Martyno Smigleckio (Marcin Śmiglecki, 18.7 pav.) išleisto logikos vadovėlio mokėsi studentai netgi Oksforde. O štai Lietuvos poeto, Vilniaus universiteto studento, vėliau ir dėstytojo Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (18.8 pav.) eilėmis žavėtasi visoje Europoje. Kaip ir daugelis to meto Europos poetų, jis kūrė lotyniškai, šia kalba pasauliui aprašė ir Lietuvos grožį.
B šaltinis. XVII a. prof. Osvaldo Kriugerio kalba apie Mikalojaus Koperniko atradimą
Mikalojus Kopernikas, Varmės kanauninkas, aiškindamas visus dangaus reiškinius, nuostabiu savo atradimu padarė visuomet nejudančią Saulę Visatos centru, įrodė, kad apie Saulę ratu juda Žemė, apie Žemę skrieja Mėnulis, po to viršum Mėnulio – Merkurijus, pagaliau Venera ir taip toliau – pagal visuotinę astronomų pažiūrą. Šį sferų išsidėstymą Didysis Kopernikas protingiausiai sustatė, kad pagaliau įrodytų, ką žmogaus protas sugeba; tačiau šią jo pažiūrą dėl kažkokios itališkos knygelės, skirtos Kopernikui apginti, išleidimo Bažnyčia atmetė ir uždraudė kaip visiškai prieštaraujančią Šventajam Raštui, kuris daugelyje vietų teigia, kad Saulė judanti, o Žemė yra rimtyje.
Vilniaus universiteto istorija, 1579–1803 m., Vilnius: Mokslas, 1976 m.
Klausimai ir užduotys
- Apie kokį M. Koperniko atradimą rašo šaltinio autorius?
- Kaip į M. Koperniko atradimą reagavo Katalikų bažnyčia? Kodėl būtent taip?
- Kaip manote, ar šaltinyje aprašytas atradimas šiais laikais vis dar laikomas pagrįstu?
Kad suprastume, kokia buvo tiek iš užsienio atvykusių mokslininkų, tiek vietos mokslo žvaigždžių veikla ir svarba universitete, iš arčiau susipažinkime su trimis išskirtiniais XVIII a. Vilniaus universiteto mokslininkais: Žanu, Tomu ir Martynu.
Prancūzų kilmės Žanas Emanuelis Žiliberas (Jean Emmanuel Gilibert, 18.9 pav.) XVIII a. įkūrė universiteto Botanikos sodą ir parašė 5 tomų veikalą „Lietuvos flora“ (jame aprašytos net 778 augalų rūšys!). Kiek anksčiau Botanikos sodą jis jau buvo įkūręs Gardine, tad, pasitikėdamas savimi, ėmėsi darbo ir Vilniuje. Botanikos sodą jis sukūrė Vilniaus universitetui priklausančioje teritorijoje prie pat savo namų Pilies gatvėje, tačiau čia sodui būta per mažai erdvės – ilgainiui Vilniaus universitetas Botanikos sodą perkėlė į savo valdas gretimame Sereikiškių parke (18.10 pav.), o tarpukariu – į Vingio parką (18.11 pav.). Sovietmečiu Botanikos sodui skirta vieta užmiestyje – Kairėnuose. Šiandien Vilniaus universiteto Botanikos sodas ir toliau veikia tiek Vingio parke, tiek Kairėnuose (18.12 pav.).
Netrukus po pirmojo Botanikos sodo atidaryta ir viena pirmųjų astronomijos observatorijų Europoje. Tik čia darbo ėmėsi ne į žemę linkęs žiūrėti gamtininkas Žanas, bet nuolat žvilgsnį į žvaigždes keliantis matematikos profesorius Tomas Žebrauskas (18.13 pav.). Ši observatorija gėdos universitetui tikrai nedarė – netgi atsirado ją lyginančių su žymiąja Grinvičo observatorija Didžiõjoje Britãnijoje (18.14 pav.).
T. Žebrauskas buvo itin visapusiškas žmogus. Skaitant apie jo nuveiktus darbus, gali kilti įtarimas, kad prieš keletą amžių žmonės turėjo daugiau valandų paroje nei šiandien. T. Žebrauskas nelaukė, kol jam pastatys observatoriją: pats parengė jos projektą, vadovavo statyboms. Taip pat statė arba tobulino net keturias bažnyčias ATR, rengė tiksliųjų mokslų egzaminų programas, atliko astronominius stebėjimus ir vedė paskaitas studentams.
Po T. Žebrausko astronominiams tyrinėjimams universitete vadovavo Martynas Počobutas (18.15 pav.) – ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, Parỹžiaus mokslo akademijos narys, priklausęs ir Lòndono karališkajai mokslo draugijai. Jis ir pats atrado žvaigždyną – jį 1777 m. tuomečio ATR karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio (Stanisław August Poniatowski) garbei pavadino Poniatovskio Tauru (18.16 pav.). O paties M. Počobuto garbei XX a. pabaigoje jo vardu pavadintas Mėnulio krateris! Šis mokslininkas išbandė ne vieną mokslo sritį: studijavo filosofiją, retoriką ir, tik baigęs šiuos mokslus, ėmėsi matematikos bei astronomijos studijų. O kartais rasdavo laiko eilėraščiams rašyti!
Tikriausiai jau pastebėjote, kad senoji Vilniaus universiteto istorija – visiškai be moterų. Liūdna, bet iki pat 1920 m. Vilniaus universitete moterys negalėjo studijuoti (ar dėstyti!). Ir vis dėlto kartais jos savaip įsirašydavo į nepasiekiamo universiteto istoriją. Pavyzdžiui, XVIII a. kunigaikštienė Elžbieta Oginskaitė-Puzinienė (18.17 pav.), net ir negalėdama studijuoti universitete, suprato mokslo svarbą krašto gerovei ir skyrė didelę paramą įrengiamai T. Žebrausko observatorijai. Būtent dėl šios paramos E. Oginskaitės-Puzinienės portretas buvo pakabintas universiteto Baltojoje salėje, kur seniau ir veikė jos paremta pirmoji observatorija. E. Oginskaitės-Puzinienės kilniaširdiškas mokslo rėmimas buvo įvertintas – jai savo mokslo darbus dedikuodavo universitete dirbantys mokslininkai, ją savo poemoje „Ponas Tadas“ mini ir A. Mickevičius.
Ir šiandien universitete dažnai sakoma, kad universitetas – tai jo žmonės. Su klasės draugais pasvarstykite, ar galėtumėte šį teiginį pritaikyti ir savo mokyklai.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kurioms mokslo šakoms atstovavo šie Vilniaus universitete dirbę asmenys: O. Kriugeris, Ž. E. Žiliberas, T. Žebrauskas ir M. Počobutas.
- Kokia buvo Vilniaus universiteto Botanikos sodo ir observatorijos paskirtis?
- Kaip E. Oginskaitė-Puzinienė prisidėjo prie mokslo plėtros Lietuvoje?
TYRINĖKITE!
Naudodamiesi paieška internete, nustatykite, kiek universitetų ir kolegijų veikia šių laikų Lietuvoje. Kurie iš jų yra didžiausi? Pasirinkite vieną ir pasidomėkite, kokias studijų programas siūlo ši aukštoji mokykla.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kelintame amžiuje susikūrė pirmieji universitetai Europoje, o kelintame – Lietuvoje?
- Paaiškinkite, kokią reikšmę universitetas turi valstybei, kurioje veikia.
- Ne mažiau kaip trimis bruožais apibūdinkite Vilniaus universiteto veiklą XVI–XVIII amžiuje.
- Pasirinkite vieną, jūsų nuomone, svarbiausią Vilniaus universiteto mokslininką, kurio veikla aprašyta šiame vadovėlyje. Argumentuokite, kodėl jo veiklą laikote reikšminga.
TYRINĖKITE!
Parenkite pristatymą apie Vilniaus universiteto Botanikos sodą arba astronomijos observatoriją. Apžvelkite pasirinkto objekto paskirtį, istoriją, pagrindines vykdytas ir vykdomas veiklas. Raskite istorinių objekto nuotraukų.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Kai kurie iš jūsų tikriausiai jau dabar svajojate apie vienokią ar kitokią profesiją. Kaip manote, ar norint įgyti svajonių specialybę būtina baigti universitetą? Argumentuokite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"