Nuo seno žmonės stebėjo žvaigždes ir žvaigždynus. Naktį pažvelgę į dangų, matome tūkstančius šviesų taškelių, kuriuos sudaro žvaigždės, planetos, palydovai ir kiti kosminiai kūnai. Tos pačios žvaigždės gali būti matomos iš skirtingų vietų Žemėje, o jų padėtis gali keistis pagal metų laiką.
Kas yra astronomija?
Astronòmija – mokslas, tiriantis dangaus kūnus, jų savybes ir sąveiką, siekiant geriau suprasti Visatos sandarą ir evoliuciją. Mokslininkai, kurie domisi šia sritimi ir atlieka tyrimus, vadinami astronòmais (1.5.1 pav.).
Astronomija kaip mokslas turi dar senovės laikus menančią įdomią istoriją. Senovės civilizacijos, tokios kaip šumerai, egiptiečiai, graikai ir romėnai, aktyviai stebėjo dangaus reiškinius, kad suprastų jų reikšmę ir galėtų prognozuoti įvykius. Pagal tai jie sukūrė pirmuosius kalendorius, kuriuose atspindėti įvairių dangaus kūnų judėjimo ciklai.
Viduramžiais astronomija vystėsi kaip astronomijos ir astrologijos junginys, kuriame glaudžiai pynėsi moksliniai ir mitologiniai elementai. Tačiau, prasidėjus Renesansui ir mokslo revoliucijai, astronomija ėmė labiau remtis stebėjimais, eksperimentais ir matematika, o ne tik mitologiniais paaiškinimais. Dabar astronomija yra viena pagrindinių mokslo disciplinų, tyrinėjančių visą kosmosą – nuo artimiausių Žemės orbitoje esančių kūnų iki tolimiausių galaktikų. Jos pagrindiniai tyrimo objektai apima žvaigždes, planetas, asteroidus, kometas, galaktikas.
Šiuolaikiniai astronomijos tyrinėjimai grindžiami pažangiosiomis technologijomis: teleskopais, radijo ir infraraudonųjų spindulių prietaisais, kosminėmis kelionėmis ir superkompiuteriais, leidžiančiais tyrinėti ir vis geriau suprasti Visatą. Be to, mokslininkai remiasi ir kitomis mokslo šakomis, pavyzdžiui, fizika, chemija ir biologija, kad perprastų kosmoso procesus – nuo mikroskopinių iki makroskopinių dydžių.
Astronomija Lietuvoje
Astronomijos raida Lietuvojè yra glaudžiai susijusi su Vilniaus universiteto (VU) įsteigimu 1579‑aisiais. 1753 m. VU atidaryta Astronomijos observatorija tapo svarbiu mokslo centru, kuriame buvo atliekami įvairūs astronominiai stebėjimai. Nuo 1944 m. VU pradėtos astronomijos studijos. 1962 m. Vilniuje įkurtas planetariumas. 1980 m. Molėtų astronomijos observatorijoje pradėjo veikti Astronomijos istorijos muziejus, o 1990 m. jis tapo Lietuvõs etnokosmologijos muziejumi.
Tai įdomu!
Astronomijos observatorija yra specializuotoji mokslo įstaiga, turinti pastatų su juose įrengtais teleskopais arba kosminių teleskopų valdymo įranga, skirta astronominiams stebėjimams. Šios observatorijos dažniausiai statomos toli nuo miestų.
Pasaulyje yra daugiau nei 500 astronomijos observatorijų.
Lietuvojè veikia Vilniaus universiteto astronomijos observatorija ir Molėtų observatorija.
Žvaigždynai
Prieš tūkstančius metų žmonės valandų valandas žiūrėdavo į naktinį dangų. Jie pastebėjo, kad sujungus žvaigždes tarsi taškelius išryškėja raštai, primenantys gyvūnus, žmones ir daiktus. Šiandien šiuos žvaigždžių raštus vadiname žvaigždýnais.
Keli jų pavaizduoti 1.5.2 paveiksle. Didieji Grįžulo Ratai yra trečiasis pagal dydį ryškus žvaigždynas. Mažieji Grįžulo Ratai pagal dydį yra 56-as žvaigždynas. Šiaurinė – ryškiausia Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždė. Pagal Šiaurinę galima nustatyti šiaurės kryptį. Didieji ir Mažieji Grįžulo Ratai bei Šiaurinė Lietuvojè matomi ištisus metus.
Tai įdomu!
Hidrà yra didžiausias žvaigždynas. Lietuvojè matomas neaukštai virš horizonto balandį.
Sirijus yra ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė. Ji gali būti matoma visose Žemės gyvenamosiose vietovėse. Lietuvojè matoma žiemą.
Žvaigždynai padėjo žmonėms orientuotis sausumoje ir jūroje. Be to, jie buvo nepakeičiama priemonė laikui nustatyti, padėjo atskirti metų laikus ir ruoštis žemės ūkio darbams.
Ar jums patinka stebėti žvaigždes?
Kūrybinė užduotis
- Apsilankykite vienoje iš žvaigždžių žemėlapių svetainių ir patyrinėkite dangų.
- Susiraskite, kur esate, tada svetainė sukurs vaizdą, kaip atrodo naktinis dangus virš jūsų.
- Raskite Mėnulį, planetas, Šiaurinę, Didžiuosius ir Mažuosius Grįžulo Ratus.
- Raskite daugiau žvaigždžių ir žvaigždynų, kuriuos būtų galima išvysti naktiniame danguje.
- Išsirinkite patikusį žvaigždyną ir nupieškite. Šalia parašykite, kada ir kur danguje jis matomas, su kokiais mitais ar legendomis susijęs jo pavadinimas. Piešinius eksponuokite klasėje.
Tiriamasis darbas „Kaip be kompaso nustatyti šiaurės kryptį?“
Pabandykite sutemus nustatyti šiaurės kryptį (1.5.3 pav.).
Darbo tikslas: nustatyti šiaurės kryptį.
Jums reikės: dviejų lazdų.
Darbo eiga:
- Raskite dvi lazdas. Viena lazda gali būti šiek tiek ilgesnė už kitą.
- Lazdas įsmeikite vertikaliai į žemę (1.5.3 pav., a). Žemesnę lazdą įsmeikite arčiau savęs.
- Užmerkę vieną akį, kita žiūrėkite tiesiai virš lazdų galų į dangų (1.5.3 pav., b).
- Palaukite, kol jūsų regėjimo lauke pasirodys žvaigždė.
- Kelias minutes žiūrėkite į žvaigždę ir palaukite, kol ji pajudės.
- Jei ji juda aukštyn, vadinasi, žiūrite į rytus (1.5.3 pav., c). Jei ji juda žemyn, vadinasi, žiūrite į vakarus (1.5.3 pav., e). Jei ji juda į kairę, žiūrite į pietus (1.5.3 pav., d). Jei ji juda į dešinę, žiūrite į šiaurę (1.5.3 pav., f).
Pastaba. Žemiau Šiaurinės esančios žvaigždės judės į dešinę, o virš jos – į kairę. Kadangi mūsų platumoje Šiaurinė yra aukštai, didelė tikimybė, kad žiūrėsite į žvaigždes, esančias žemiau Šiaurinės.
Galima ir kitaip nustatyti šiaurės kryptį, pavyzdžiui, pagal ant medžių augančias samanas (1.5.4 pav.). Samanoms augti reikia drėgno oro, todėl jos dažniausiai auga šiaurinėje medžių kamienų pusėje, nes gauna mažai saulės.
Ką pasako žvaigždės?
Žvaigždynai yra svarbi danguje esančių kūnų grupė, pagal kurią astronomai gali lengviau suprasti, stebėti ir aprašyti žvaigždes ir kitus kosminius kūnus.
Astronomai visą dangaus skliautą yra suskirstę į 88 žvaigždynus. Kai kurie iš jų yra susiję su metine Saulės kelione – ekliptika – ir vadinami Zodiako žvaigždynais. Ekliptika yra apskritimas, kurį, žvelgiant iš Žemės, per metus „nubrėžia“ Saulė judėdama dangumi (paprastai tariant, tai yra Saulės takas danguje).
Zodiãkas yra dangaus erdvė, per kurios vidurį driekiasi ekliptika. Judėdama ekliptika, Saulė keliauja iš vieno Zodiako žvaigždyno į kitą, kiekviename išbūdama maždaug apie mėnesį. Žodis „zodiakas“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia gyvūnų ratą.
Zodiakas yra seniausias žinomas dangaus žemėlapis, atsiradęs maždaug 5000 m. pr. Kr. senovės Babilonè.
Galbūt nustebsite, bet yra ne 12, o 13 Zodiako žvaigždynų: Ožiarãgis, Vandenis, Žùvys, Ãvinas, Jáutis, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpiònas, Šaulỹs ir Gyvãtnešis (1.5.5 pav.). Šis paslaptingas faktas aiškinamas tuo, kad senovėje žmonėms labiau patiko magiškas ir simboliškas skaičius 12, todėl Gyvatnešio žvaigždyno tiesiog nepaisyta.
Tai įdomu!
Vandenis ir Dvyniai – Zodiako žvaigždynai – Lietuvojè geriausiai matomi rudenį.
Skorpionas ir Šaulys – Paukščių Tako ir Zodiako žvaigždynai – geriausiai matomi vasarą. Lietuvojè matoma tik šiaurinė jų dalis.
Anksčiau Zodiako ženklai maždaug atitiko Zodiako žvaigždynų padėtį. Tačiau ilgainiui dangaus kūnų padėtis pakito ir Zodiako ženklams priskirti mėnesių tarpsniai jau nebeatitinka pirminių. Pavyzdžiui, dabar Avino ženkle Saulė būna nuo kovo 21 iki balandžio 20 dienos, o Avino žvaigždyne – nuo balandžio 14 iki gegužės 13 dienos.
Tai įdomu!
Astronomija – tai mokslinė disciplina, pagrįsta tyrimais ir stebėjimais, siekiant suprasti kosminius kūnus ir reiškinius.
Astrologija – tai pseudomokslas, paremtas tikėjimais ir simbolika. Astrologai tiki dangaus kūnų įtaka žmonių gyvenimui, remdamiesi gimimo datos ir planetų judėjimo analize, sudaro horoskopus ir prognozes.
Saulės stebėjimas
Labai svarbu saugiai stebėti Saulę, kad nepakenktumėte akims. Tai daryti galime keliais būdais:
- naudodami specialiuosius saulės stebėjimo akinius ar filtrus (1.5.6 pav.). Jei norite žiūrėti tiesiai į Saulę, pirmasis ir svarbiausias žingsnis yra įsigyti specialiuosius saulės stebėjimo akinius arba filtrus, kad apsaugotumėte akis nuo pavojingų spindulių;
- naudodami teleskopą, kuris turi filtrą. Filtras susilpnina Saulės šviesos poveikį ir leidžia stebėti Saulės paviršių nekenkiant akims;
- per Saulės užtemimą. Tai išskirtinė proga išvysti Saulę vainiką be jokių apsauginių akinių. Per užtemimą Saulę uždengia Mėnulis (1.5.7 pav.). Nors Saulės užtemimai vyksta kelis kartus per metus, toje pačioje Žemės vietoje pasikartoja labai retai;
- naudodami Saulės projektoriaus kamerą (1.5.8 pav.). Galite pasigaminti Saulės projektoriaus kamerą, leisiančią pamatyti Saulės vaizdą popieriniame ar kitame ekrane. Tai yra saugus būdas stebėti Saulę be akinių.
Tiriamasis darbas „Projektoriaus kameros konstravimas“
Darbo tikslas: suprojektuoti Saulės vaizdą ekrane.
Galite lengvai, pigiai ir saugiai stebėti Saulės atvaizdą ant balto popieriaus lapo. Šis paprastas būdas vadinamas projektoriaus kamera (1.5.8 pav.).
Jums reikės: dviejų balto kartono lapų, smeigtuko, draugo pagalbos (nebūtina).
Darbo eiga:
- Išeikite į lauką saulėtą dieną.
- Pasisukite nugara į saulę.
- Smeigtuku pradurkite skylę vieno kartono lapo centre.
- Kitą kartono lapą laikykite lygiagrečiai pirmajam, taip, kad jis būtų lapo su pradurta skylute šešėlyje.
- Šešėlyje esantį kartono lapą judinkite pirmyn ir atgal, kol vaizdas atrodys geriausiai. Tai, ką matote, yra ne tik šviesos taškas, sklindantis pro skylutę, – tai Saulės vaizdas!
- Eksperimentuokite didindami arba mažindami skylutes. Kas atsitiks su vaizdu?
Klausimai ir užduotys
- Savais žodžiais papasakokite, kaip vystėsi astronomijos mokslas.
- Nurodykite, kokiais būdais galima stebėti dangų.
- Paaiškinkite, kodėl mokslininkai stebi žvaigždes.
- Paaiškinkite, kuo ypatingi Zodiako žvaigždynai.
- Susikurkite daugiau priemonių, kad galėtumėte saugiai stebėti Saulės užtemimą.
Ko išmokome?
- Senovėje žmonės tyrinėjo naktinį dangų ir atrado, kad galima sujungti žvaigždes į įvairius raštus, vadinamus žvaigždynais.
- Astronomai dangų suskirstė į 88 žvaigždynus, kad galėtų geriau suprasti ir tyrinėti kosminius kūnus.
- Saulę saugiai stebėti galima naudojant specialiąsias priemones: saulės stebėjimo akinius, filtrus, projektoriaus kamerą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"