Prieš maždaug 4,5 mlrd. metų įvyko svarbus Žemės evoliucijos etapas, per kurį susiformavo Mėnulis. Žemė susidūrė su Marso dydžio planeta Tėja, ir po smūgio į kosmosą aplink Žemę pažiro daugybė Žemės plutos atplaišų. Tėja subyrėjo į šipulius, kurie taip pat pasklido kosminėje erdvėje. Iš šių kosmose besisukančių nuolaužų, laikui bėgant, pradėjo formuotis didesnės medžiagos sankaupos. Galiausiai šios sankaupos susijungė, ir susidarė vienas stambus kūnas – Mėnulis (1.7.1 pav.). Šis procesas truko kelis šimtus milijonų metų, kol Mėnulis įgijo dabartinę savo formą ir dydį. Jo paviršių formavo nuolatiniai kosminių kūnų smūgiai, dėl kurių atsirado kraterių ir kitų paviršiaus bruožų – juos matome ir šiandien stebėdami Mėnulį.
Pažiūrėkite filmuką, kaip atrodo Mėnulio paviršius.
Mėnulio fazės
Mėnulis yra ypač svarbus dangaus kūnas, judantis aplink Žemės planetą. Jis yra vienintelis gamtinis Žemės palydovas ir artimiausias kosminis kūnas.
Mėnulis Žemę apskrieja per 28 dienas. Jis pats nešviečia, tik atspindi Saulės šviesą. Todėl Mėnulį, kol jis apskrieja Žemę, matome vis kitokį. Mėnulio judėjimą aplink Žemę Saulės atžvilgiu galima nusakyti Mėnulio fazėmis. Mėnùlio fãzė – tai Saulės apšviestos Mėnulio dalies vaizdas, matomas iš Žemės. Dalis Mėnulio apšviečiama, o kita dalis lieka šešėlyje (1.7.2 pav.).
Stojus jáunaties fazei, Mėnulis yra tarp Žemės ir Saulės, todėl jis neapšviestas. Šiuo atveju apšviesta Mėnulio pusė yra visiškai nukreipta į Saulę, mes matome tik šešėlyje esančią neapšviestą pusę.
Tarpsniu tarp Mėnulio jaunaties ir pilnaties fazės matome vis didėjančią jo apšviestos pusės dalį – stoja priešpilnio fazė.
Esant pilnaties fazei, Mėnulis atrodo pilnas, matome visą jo apšviestą pusę, o neapšviesta pusė nukreipta į kosmosą.
Tarpsniu tarp Mėnulio pilnaties ir jaunaties fazės, matome mažėjančią jo apšviestos pusės dalį – tai vadinama delčiõs faze, kai mažėja Mėnulio spindesys.
Tada Mėnulis grįžta į pradinę padėtį tarp Žemės ir Saulės – tai jaunaties fazė.
Pažiūrėkite, kaip keičiasi Mėnulio fazės.
Kada Mėnulis teka ir leidžiasi?
Mėnulis ne visada teka ir leidžiasi tuo pačiu metu. Mėnulio tekėjimo ir laidos laikas priklauso nuo jo fazės. Esant jaunaties fazei, Mėnulio nematome, nes Saulė jo neapšviečia, jis teka ir leidžiasi tuo pačiu metu kaip Saulė. Augantis Mėnulis (priešpilnio fazė) kyla ryte, aukščiausiai atsiranda sutemus, o nusileidžia apie vidurnaktį. Stojus pilnaties fazei, Mėnulis teka Saulei nusileidus ir leidžiasi Saulei tekant. Dylantis Mėnulis (delčios fazė) kyla vidurnaktį ir nusileidžia ryte.
Mėnulio užtemimai
Mėnùlio užtemimas yra gamtos reiškinys, įvykstantis, kai Mėnulis patenka į Žemės šešėlį. Gali įvykti visiškasis užtemimas (1.7.3 pav.), kai Mėnulis visiškai pasislepia Žemės šešėlyje, ir dalinis užtemimas, kai tik dalis Mėnulio patenka į šešėlį. Šis reiškinys įvyksta tada, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis išsidėsto vienoje linijoje.
Tai įdomu!
Net įvykus visiškajam užtemimui, Mėnulis matomas dėl Žemės atmosferoje užlinkstančių raudonų Saulės spindulių, nudažančių Mėnulį raudonai.
Stebėti Mėnulio užtemimą galima iš įvairių vietų, kur matoma pilnatis. Mėnulio užtemimas trunka ilgiau nei Saulės užtemimas ir vyksta dažniau. Šis reiškinys susijęs su Mėnulio fazėmis ir jo padėtimi Žemės atžvilgiu.
Mėnulio užtemimą galima stebėti ir fotografuoti be jokios akių apsaugos.
Pažiūrėkite filmukus, kaip vyksta Mėnulio užtemimas (angl. k.).
Tiriamasis darbas „Mėnulio fazių observatorija“
Darbo tikslas: stebėti Mėnulio fazes ir padėtį.
Jums reikės: mėnulio fazių diagramos arba prieigos prie interneto, Mėnulio fazių kalendoriaus, šviesos šaltinio, stebėjimų žurnalo arba kompiuterio.
Pastaba. Mėnulio fazių diagrama yra grafikas arba schemos vaizdas, parodantis, kaip keičiasi matoma Mėnulio dalis per tam tikrą laikotarpį, paprastai vieną mėnesį.
Darbo eiga:
- Sudarykite planą, pagal kurį stebėsite Mėnulio fazes. Planas gali apimti kiekvienos nakties stebėjimo laiką, datą ar numatytą Mėnulio fazę. Pasiruoškite stebėjimų žurnalą. Pastaba. Galite nusibraižyti stebėjimo lentelę.
- Sutemus (geriausia tuo pat metu) išeikite į lauką stebėti Mėnulio.
- Stebėjimų žurnale užrašykite stebėjimo datą, laiką, nupieškite Mėnulį tokios formos, kokios matote, įvardykite jo fazę (priešpilnis, pilnatis, jaunatis, delčia), trumpai aprašykite, kokia yra Mėnulio padėtis danguje.
- Palyginkite savo stebėjimo duomenis su Mėnulio fazių diagrama. Patikrinkite, ar stebėjimai sutampa su numatyta Mėnulio faze.
- Palyginkite, kaip Mėnulio padėtis keičiasi per kelias naktis ir kaip tai atitinka Mėnulio fazes.
- Baigę stebėti (geriausia po 28 dienų) Mėnulio fazes išanalizuokite užrašus ir padarykite išvadą. Paaiškinkite, kaip Mėnulio fazės keičiasi pagal Mėnulio padėtį Žemės ir Saulės atžvilgiu.
Pažiūrėkite filmuką, kaip ir kodėl keičiasi Mėnulio fazės ir atlikite pateiktą tiriamąjį darbą „Mėnulio fazių observatorija“
Tai įdomu!
Kaip atskirti priešpilnį nuo delčios? Jei matote Mėnulį danguje, atkreipkite dėmesį į jo formą. Mėnuliui nupieškite kojelę ir pažiūrėkite, kokia raidė išeina: jei p, yra priešpilnis; jei d, yra delčia.
Klausimai ir užduotys
- Savais žodžiais papasakokite, kaip susiformavo Mėnulis.
- Paaiškinkite, kodėl stebime Mėnulio fazes.
- Nurodykite, kodėl vyksta Mėnulio užtemimai. Kuo jie skiriasi nuo Saulės užtemimų?
- Nubraižykite schemą ir joje aiškiai parodykite Mėnulio fazes, jų ryšį su Mėnulio orbita aplink Žemę.
- Kad suprastumėte, kaip Mėnulio ir Saulės užtemimai susiję su Žemės, Mėnulio ir Saulės judėjimu, susiskirstykite grupėmis, išnagrinėkite šiuos kosminius reiškinius ir paaiškinkite jų principus. Kokį poveikį Žemei turi šie užtemimai?
Sužinokite daugiau apie Mėnulį.
Ko išmokome?
- Mėnulis per maždaug 28 dienas apskrieja aplink Žemę. Tuo metu keičiasi jo padėtis Žemės ir jį apšviečiančios Saulės atžvilgiu. Dėl to keičiasi regimoji Mėnulio išvaizda – Mėnulio fazės: jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia.
- Mėnulio užtemimas – tai gamtos reiškinys, kai Mėnulis patenka į Žemės šešėlį.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"