Tema 4.9 (Tyrinėjame gamtą 6)

Skyriaus „Kūnų judėjimas“ apibendrinimas

Tema

Apibendrinimas

Kaulai ir jų jungtys

  • Žmogaus kūno griaučiai – tai žmogaus kūno sistema, sudaryta iš kaulų ir jų jungčių.
  • Atramos ir judėjimo organų sistemą sudaro kaulai, raumenys ir kaulų jungtys.
  • Kaulų čiulpai – tai organai, kuriuose gaminamos įvairios kraują sudarančios ląstelės.
  • Ašiniai griaučiai – tai centrinė griaučių dalis, sudaryta iš kaukolės, stuburo ir krūtinės ląstos.
  • Galūnių griaučiai – tai viršutinių ir apatinių galūnių (rankų ir kojų) kaulai.
  • Kaulų jungtys – tai dariniai, jungiantys žmogaus kaulus į vientisus griaučius.
  • Pagal sandarą kaulų jungtys skirstomos į ištisines (skaidulines, kaulines, kremzlines) ir paslankiąsias – sąnarius.

Kaip kūnas juda

  • Raumeninis audinys – tai žmogaus kūno audinys, galintis susitraukti ir atliekantis judėjimo funkciją.
  • Raumenys sudaryti iš raumeninių ląstelių, vadinamų raumeninėmis skaidulomis.
  • Laikysena – tai įprasta kūno padėtis žmogui stovint, sėdint, gulint ar judant. Laikysena gali būti taisyklinga arba netaisyklinga.
  • Trauma – tai organizmo sužalojimas, žaizda, kurią sukelia išorinis aplinkos veiksnys.

Kas yra judėjimas

  • Mechaninis judėjimas – tai kūno padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu.
  • Kūnai gali judėti skirtingomis kreivėmis, pereidami iš vieno taško į kitą. Tai vadinama kūno judėjimo trajektorija.
  • Kelias – tai fizikinis dydis, lygus kūno judėjimo trajektorijos ilgiui. Žymimas raide s. Kelias matuojamas metrais.

Kūno padėtis aplinkoje

  • Kūnas, kurio atžvilgiu nustatoma judančio kūno padėtis, vadinamas atskaitos kūnu.
  • Koordinatė – tai skaičius, nusakantis taško arba kūno padėtį aplinkoje.
  • Atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas sudaro atskaitos sistemą.
  • Laikas yra fizikinis dydis, skirtas matuoti judėjimo arba įvykio trukmei. Žymimas raide t. Pagrindinis laiko matavimo vienetas yra sekundė: [t] = 1 s.
  • Koordinačių pokyčiai yra tų koordinačių galinių ir pradinių verčių skirtumas.

Judėjimo greitis

  • Greitis rodo kūno judėjimo spartą – kokio ilgio kelią kūnas įveikia per tam tikrą laiką: \nu=\frac{s}{t}.
  • Pagrindinis greičio matavimo vienetas yra metras per sekundę: [v] = 1 m/s.
  • Tolygusis judėjimas – tai kūno judėjimas pastoviu greičiu.
  • Kūno judėjimas nepastoviu greičiu vadinamas netolygiuoju judėjimu.
  • Netolygiojo judėjimo vidutinis greitis lygus kelio ir laiko, per kurį šis kelias įveiktas, santykiui: \nu_{\mathrm{vid.}}=\frac{s}{t}.
  • Momentinis greitis – greitis tam tikru laiko momentu arba tam tikrame trajektorijos taške.

Grafinis judėjimo vaizdavimas

  • Grafikai padeda analizuoti judėjimą.
  • Jei judėjimas tolygus, grafikas yra tiesė.
  • Iš judėjimo grafiko galima nustatyti kūno greitį.
  • Greičio grafikas parodo, kaip kinta kūno greitis bėgant laikui.

Pagreitis

  • Pagreitis – tai fizikinis dydis, rodantis, kaip sparčiai kinta greitis per tam tikrą laiko tarpą. Žymimas raide a. Pagreitis matuojamas metrais per sekundę kvadratu (m/s2).
  • Laisvojo kritimo pagreitis vienodas visiems kūnams ir lygus 9,8 m/s2. Jis žymimas raide g.
1 lentelė. Judėjimo vienetai, formulės ir žymėjimas

Pavadinimas

Simbolis

Formulė

Pagrindinis
​matavimo
​vienetas

Kiti
​matavimo
​vienetai

Kelias

s

s=\nu\cdot t

m

km, dm, cm, mm

Laikas

t

t=\frac{s}{\nu}

s

h, min

Greitis

v

v=\frac{s}{t}

m/s

km/h, cm/s

Pagreitis

α

a=\frac{\nu-\nu_0}{t}

m/s2

km/s2, km/h2

1 schema. Judėjimo rūšių schema
Prašau palaukti