Nervų sistema
Ar kada nors susimąstėte, kodėl palietę karštą daiktą atitraukiate ranką? Arba kodėl užuodus mėgstamo maisto kvapą pradeda kauptis seilės? Arba kodėl išgirdę mėgstamą muziką pasijuntate laimingesni?
Žmogaus organizmas reaguoja į įvairius dirgiklius. Negalėtume nei priimti informacijos iš išorės, nei jos suprasti, nei į ją reaguoti, jeigu neturėtume nervų sistemos.
Nervų sistemà – tai organų sistema, priimanti informaciją iš dirgiklių, perduodanti signalus ir reguliuojanti organizmo reakciją į juos.
Žmogaus nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę (5.6.1 pav.).
Centrinė nervų sistemà – tai svarbiausia nervų sistemos dalis. Ją sudaro kaukolėje esančios galvos smegenys ir stubure esančios nugaros smegenys; jos reguliuoja organizmo funkcijas.
Perifèrinę nervų sistèmą sudaro nervai. Jie sujungia centrinę nervų sistemą su žmogaus organais ir audniais. Periferine nervų sistema signalai keliauja iš smegenų ir į smegenis.
Nervų sistemos ląstelė vadinama neuronù, arba nervine ląstelè. Iš kitų ląstelių neuronai išsiskiria forma, kuria yra prisitaikę perduoti signalus. Šios ląstelės sudarytos iš kūno ir ataugų (5.6.2 pav.).
Neuronai būna skirtingų tipų: vieni reaguoja į dirgiklį, pavyzdžiui, priliestą kaktusą, kiti perduoda signalus arba impulsus kitiems neuronams, kol jie nukeliauja iki smegenų ir čia būna apdorojami, dar kiti perduoda signalus arba impulsus organams ar audiniams, pavyzdžiui, reaguodami į kaktusą, atitraukiame ranką.
Tai įdomu!
Skaičiuojama, kad žmogaus smegenyse yra apie 86–100 milijardų neuronų, o visame kūne – apie 135 milijardus! Neuronų skaičius žmogaus smegenyse kartais lyginamas su žvaigždžių skaičiumi Paukščių Tako galaktikoje, kurioje, skaičiuojama, taip pat yra bent 100 milijardų žvaigždžių. Tikslius skaičius abiem atvejais labai sunku nustatyti.
Nervų sistemos svarba
Nervų sistema reguliuoja mūsų elgesį, emocijas, mąstymą, atmintį, kalbą. Be to, ji koordinuoja raumenų, vidaus organų veiklą, žmogui padeda reaguoti į aplinką ir prie jos prisitaikyti.
Nervų sistema reaguoja į dirgiklius, ateinančius iš organizmo išorės ar vidaus. Neuronai siunčia informaciją apie šiuos dirgiklius signalais į smegenis, ir ten ši informacija analizuojama, nusprendžiama, kaip elgtis ir reaguoti. Tada iš smegenų signalai keliauja į organus, jie reaguoja į dirgiklį. Toks organizmo atsakas į dirginimą vadinamas refleksù (5.6.3 pav.).
Atsižvelgiant į tai, koks tai dirgiklis, mūsų pojūčiai skirstomi į regos, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo. Tik dėl šių pojūčių prisitaikome prie aplinkos (5.6.4 pav.).
Panagrinėkime, kaip susidaro skirtingi pojūčiai mūsų organizme.
Lytėjimas – tai pojūtis, kai liesdami galime nustatyti objektų ypatybes. Pavyzdžiui, pirštu prilietus žvakės liepsną, į smegenis bus siunčiamas signalas apie jos karštį. Tai supratusios, smegenys siųs signalą atgal į pirštą – jį atitrauksime, kad nenusidegintume.
Skonis – tai pojūtis, dėl kurio galime nustatyti medžiagų skonį. Nervų sistema šiuo atveju gauna signalus iš liežuvio, kuriuo juntame valgomo maisto skonį. Galvos smegenys analizuoja informaciją apie skonį ir siunčia atsaką: jei skonis patinka, valgome toliau, jei ne, galime sustoti.
Uoslės pojūtis – toks, kai informaciją iš aplinkos gauname ką nors užuodę. Iš nosies ateinantys signalai apie kvapus smegenyse yra atpažįstami. Taip žinome, ką užuodžiame. Be to, kvapai yra glaudžiai susiję su atminties dalimi smegenyse, taigi tam tikri kvapai gali sukelti prisiminimų.
Klausa – tai pojūtis, padedantis pažinti aplinkos garsus. Juos priimame klausos organais – ausimis. Iš ten signalas apie tą garsą keliauja į smegenis. Smegenys analizuoja garso stiprumą, aukštį, iš kur sklinda garsas. Signalas sureaguoti į garsą priklauso nuo gautos informacijos. Jei garsas labai stiprus, siunčiamas signalas užsidengti ausis rankomis.
Rega – tai pojūtis, kuriuo pasinaudoję matome aplinką, spalvas, šviesas, daiktų formą, dydį, padėtį. Regime akimis, ir iš jų vaizdas nervu perduodamas į smegenis, ten visa ši informacija analizuojama. Atsižvelgdamos į regimą vaizdą, smegenys siunčia reagavimo signalus atgal į kūną.
Tiriamasis darbas „Akies vyzdžio susitraukimas“
Darbo tikslas: stebėti, kaip keičiasi akies vyzdys (išsiplečia arba susitraukia) esant skirtingo ryškumo šviesai (5.6.5 pav.). Pirmiausia suformuluokite darbo hipotezę.
Jums reikės: stalinės lempos arba žibintuvėlio (galima naudoti telefono žibintuvėlį), popieriaus, rašymo priemonės, laikmačio.
Darbo eiga:
- Tiriamąjį darbą atlikite poromis.
- Persibraižykite lentelę.
Šviesa | Per kiek laiko vyzdys pasikeitė? | Apibūdinkite vyzdžio dydį, jo pokytį |
Įprasta kambario šviesa | – | |
Žibintuvėlio šviesa | Žibintuvėlį įjungus: | Žibintuvėlį įjungus: |
| Žibintuvėlį išjungus: | Žibintuvėlį išjungus: |
Prietema | | |
- Stebėkite bendraklasio akių vyzdžio – akies centre esančios juodos angelės, per kurią patenka šviesa, – dydį. Atsakymus žymėkite lentelėje.
- Iš pradžių pažvelkite į vyzdį esant įprastam kambario apšvietimui. Įsidėmėkite vyzdžio dydį.
- Tuo pat metu įjunkite laikmatį ir žibintuvėlį. Juo švieskite prie akių (tik elkitės atsargiai, nešvieskite tiesiai į akį iš labai arti). Kai vyzdys pasikeis, laikmatį išjunkite.
- Tuo pat metu įjunkite laikmatį ir išjunkite žibintuvėlį. Palaukite, kol vyzdys nebesikeis, ir išjunkite laikmatį.
- Uždekite šviesą kambaryje ir kurį laiką palaukite. Tuo pat metu įjunkite laikmatį ir užgesinkite kambario šviesą (užteks prietemos). Kai vyzdys pasikeis, laikmatį išjunkite.
- Ką pastebėjote? Kaip keičiantis apšvietimui keičiasi vyzdys? Koks jis būna prietemoje, įprastoje kambario šviesoje ir esant ryškiai šviesai? Kaip manote, kodėl vyzdys pasikeičia? Ar visi pokyčiai įvyko taip pat greitai?
Tiriamasis darbas „Optinės iliuzijos“
Smegenys ne visada teisingai suvokia tai, ką mato.
Darbo tikslas: išsiaiškinti, kaip veikia optinės iliuzijos (5.6.6 pav.).
Jums reikės: 4 optinių iliuzijų (5.6.6 pav.), rašymo priemonės, popieriaus.
Darbo eiga:
- Iš eilės įsižiūrėkite į keturias optines iliuzijas (5.6.6 pav.).
- Persibraižykite lentelę ir joje aprašykite kiekvieną paveikslą: koks įspūdis susidaro stebint kiekvieną iš jų, kokį vaizdą pirmiausia pamatote ir panašiai. Galite remtis pagalbiniais klausimais.
Nr. | Paveikslas | Kokį įspūdį sudaro paveikslas? | Pagalbiniai klausimai |
a | Spalvotas tunelis | | Kokį efektą sukuria bangos? Ar atrodo, kad juda? |
b | Gėlės iš apskritimų | | Palyginkite raudonus gėlių centrus. Ar jie vienodo dydžio? Kuris didesnis? |
c | Nesibaigiantys laiptai | | Laiptai leidžiasi ar kyla? Kaip laiptai gali nuolat leistis, jei yra išdėstyti ratu? |
d | Piešinys | | Kokį piešinį pamatote pirmą? Ar geriau įsižiūrėję galite pamatyti kitokį piešinį? |
- Ar pirmasis įspūdis teisingas? Kodėl mums atrodo, kad iliustracija juda, nors iš tiesų nejuda? Kodėl du raudoni gėlių centrai atrodo skirtingo dydžio, nors iš tiesų yra vienodi?
Žmogaus smegenys ne tik gauna informaciją, bet ir ją interpretuoja. Senovėje žmogus turėjo greitai priimti sprendimus ir suprasti tai, ką mato. Nuo to priklausė, ar jis išgyvens: sugebės pabėgti nuo grėsmės, susimedžios maisto. Esant neaiškumui, smegenys užpildo šią spragą pagal ankstesnę patirtį.
Iš tiesų paveiksluose niekas nejuda. Iliuziją sukuria mūsų akių judesiai dėl didelio spalvų ir formų skirtumo. Raudoni gėlių centrai yra vienodo dydžio, nors atrodo skirtingi dėl greta esančių figūrų. Nesibaigiantys laiptai yra neįmanomi trimatėje erdvėje, o ketvirtame paveiksle vienu metu matote arba vazą, arba žmonių veidus, nes smegenys pripratusios greitai priimti sprendimą ir pasirinkti, ką mato.
Nervų sistema bendradarbiauja su jutimo organais, tad mums dažnai pavyksta išvengti įvairių traumų, ligų, apsinuodijimo. Aišku, padeda mūsų aptarti pojūčiai.
Apsinuodijimo maistu dažnai galima išvengti pasikliaujant savo pojūčiais. Sugedęs maistas paprastai būna specifinio kvapo, ir uoslė padeda tai atpažinti. Kartais sugedęs maistas matomas plika akimi, pavyzdžiui, pelėsiai ant maisto paviršiaus ar neįprasta maisto konsistencija. Jei uoslė ir rega nepadeda atpažinti sugedusio maisto, vos jo paragavus apie tai turėtų pranešti skonio pojūtis: sugedęs maistas pakeičia įprastą skonį.
Lytėjimo pojūtis padeda išvengti objektų, kurie galėtų mus nudeginti ar įdurti. Klausa svarbi norint išvengti nelaimingų atsitikimų keliuose.
Klausos ir regos tausojimas
Klausos ir regos pojūčiai yra itin svarbūs kasdieniame gyvenime, bet, aišku, ir pažeidžiamiausi.
Įvairių objektų garsumas matuojamas decibelais (dB). Decibelų skalė sudaryta atsižvelgiant į tai, kaip objekto garsumą suvokia žmogus. Jis skaičiuojamas nuo 0. Kuo garsumas didesnis, tuo didesnis decibelų skaičius (5.6.7 pav.).
Pavyzdžiui, žmogaus kvėpavimo garsumas siekia 10 dB, įprasto žmonių pokalbio – 60 dB, o šaukiant – 80 dB, kaip ir gatvės triukšmo.
Skirtingas garsumas nevienodai veikia organizmą (5.6.8 pav.): kuo garsas stipresnis, tuo didesnė žala organizmui. 40–80 dB sukelia stresą, nerimą, pyktį, susierzinimą. Tokiu garsumu veikia siurblys, automobilis, maisto smulkintuvas. Dar didesnis garsas (80–120 dB) gali paveikti širdies veiklą, klausą. Tai lėktuvo, motociklo, roko muzikos koncerto keliamas triukšmas. Esant 120–140 dB garsui, prasideda skausmas ir staigiai pažeidžiama klausa. Tokius garsus skleidžia lėktuvai, fejerverkai, kariniai lėktuvai. Dėl dar stipresnio garso rizikuojama prarasti klausą.
Norint išsaugoti klausą, reikėtų vengti itin triukšmingų vietų, garsiai neklausyti muzikos, prisidengti ausis arba naudoti garsą blokuojančias ausines. Lietuvojè išleistas įstatymas, kuriame numatytas leistinas garsumas skirtingose vietose skirtingu paros metu.
Tai įdomu!
Tarptautinė kovos su triukšmu diena minima paskutinį balandžio trečiadienį. Šią dieną Euròpoje organizuojamos akcijos, skirtos padėti efektyviau mažinti triukšmą darbo vietose. Kai kurių Lietuvõs miestų mokyklose jau kuriamos tyliosios zonos.
Kasdien mūsų akys dirba itin įtemptai – daug laiko praleidžiame prie ekranų, mažai ilsimės, tad akys silpsta, regėjimas prastėja. Norint išlaikyti puikią regą svarbu ne tik sveika mityba, aktyvi fizinė veikla, bet ir laiko, leidžiamo prie ekrano, ribojimas. Į kompiuterį reikėtų žiūrėti didesniu nei 50 cm atstumu (5.6.9 pav.). Taip pat svarbu išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo televizoriaus ekrano, tamsoje nežiūrėti televizoriaus ir neskaityti. Be to, reikia reguliariai lankytis pas akių gydytoją, sveikai maitintis. Svarbu atlikti akims skirtus pratimus, daryti pertraukas, kad akys pailsėtų. Nepamirškite ir akinių nuo saulės su specialiais filtrais.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, į kokias dalis skirstoma nervų sistema. Kas jas sudaro?
- Atlikite tiriamąjį darbą „Maisto produktų nustatymas pagal kvapą“. Pasiruoškite kuo daugiau skirtingų, kvapnių maisto pavyzdžių. Dalyviui užriškite akis ir paprašykite vien iš kvapo atpažinti kuo daugiau maisto produktų. Galite surengti varžybas klasėje, kuris bendraklasis uždengtomis akimis atskirs daugiau kvapų. Kiek kvapų vidutiniškai atspėjote? Kaip manote, ar tai daug?
- Pasidomėkite, kaip paruošiami gydytojų kabinete esantys plakatai, kuriais tikrinamas regėjimas. Pasidarykite tokį plakatą ant popieriaus ir tinkamu atstumu pasitikrinkite regėjimą.
- Nupieškite pasirinkto pojūčio schemą. Apibūdinkite jį, pavaizduokite, kaip susidaro šis pojūtis, kokie organai dalyvauja, kokia gali būti organizmo reakcija.
- Pasidomėkite klajokliu nervu. Kodėl jis taip vadinamas? Kokio jis ilgio? Kaip jis prisitaikęs atlikti savo funkcijas?
Ko išmokome?
- Nervų sistema – tai organų sistema, priimanti informaciją iš dirgiklių, perduodanti signalus ir reguliuojanti organizmo reakciją į juos.
- Žmogaus nervų sistema skirstoma į centrinę ir periferinę.
- Nervų sistemos vienetas yra neuronas, arba nervinė ląstelė.
- Refleksas – tai organizmo atsakas į išorės ar vidaus dirginimą.
- Žmogus turi penkis pojūčius, kuriais vadovaudamasis orientuojasi aplinkoje: regos, uoslės, skonio, klausos ir lytėjimo.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"