Bendrinės tarties normos

MOKYMOSI TIKSLAI

Prisiminsite taisyklingos tarties reikalavimus.
Įtvirtinsite bendrinės tarties normas.

STEBIME

Perskaitykite mikrobiologės Giulijos Enders knygos „Žarnyno žavumynai“ ištrauką ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

Po mūsų oda ištisai kažkas dedasi: teka, pumpuoja, siurbia, gniaužia, pratrūksta, remontuoja ir stato iš naujo. Visa išmaniųjų organų komanda bendradarbiauja taip tobulai ir veiksmingai, kad suaugusiam žmogui per valandą reikia maždaug tiek energijos, kiek šimto vatų elektros lemputei.

Daugelio pasaulio kalbų kirtis yra pastovus, t. y. visada kirčiuojamas pirmasis (pvz., latvių, estų, čekų, islandų, suomių, vengrų), priešpaskutinis (pvz., lenkų) arba paskutinis žodžio skiemuo (pvz., daugumos tiurkų kalbų). Lietuvių, rusų, anglų kalbose kirčiuotas gali būti bet kuris skiemuo. Žiūrėdami į tekstą suskaičiuokite dviskiemenius ir daugiaskiemenius žodžius, kurių kirtis yra gale, priešpaskutiniame ar tolimesniame nuo galo skiemenyje.
Nustatykite, kuriame skiemenyje žodžiai kirčiuojami dažniausiai.
Kurie iš šių skiemenų tariami trumpai, o kurie – ilgai? Kokiais kirčio ženklais pažymėti trumpieji ir ilgieji skiemenys? Kodėl ilgieji skiemenys kirčiuojami trejopai?

Daugiau

AIŠKINAMĖS

Kai kalbame, norime būti išgirsti, išklausyti, suprasti. Tam svarbu atkreipti dėmesį į savo kalbėseną – kalbėjimo tempą, garsumą, intonaciją, tartį. Neskubėkime, laikykimės vidutinio tempo, nešnabždėkime ir nešaukime, raiškiai tarkime žodžius, taisyklingai kirčiuokime.

Prisiminkite svarbiausius tarties reikalavimus ir ką apie kirčiavimą sužinojote žemesnėse klasėse. Tariant žodžius vieni skiemenys pabrėžiami labiau nei kiti. Tas raiškesnis vieno skiemens ištarimas vadinamas žodžio kirčiu, o pabrėžtasis skiemuo – kirčiuotu skiemeniu. Kirčio vieta arba priegaidė padeda skirti žodžius: kalba – kalba, mes – mes, plautis – plautis, jų formas: kalti – kalti, guli – guli.

Kirčiuoti trumpieji skiemenys tariami trumpai ir žymimi kairiniu kirčio ženklu: kitas, kitas. Kirčiuoti ilgieji skiemenys tariami ilgai, tačiau nevienodai. Toks skirtingas ilgojo kirčiuoto skiemens tarimo būdas, kai pabrėžiama skiemens pradžia arba pabaiga, vadinamas priegaide: sen-ti – sen-ka. Lietuvių kalboje yra dvi priegaidės – tvirtapradė ir tvirtagalė: klausimas – klausymas. Jas gali turėti tik kirčiuoti ilgieji skiemenys (ilgieji balsiai, dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai).

Jei stipriau ištariama skiemens pradžia, priegaidė yra tvirtapradė. Ji dažniausiai žymima dešininiu kirčio ženklu: klausimas, laisvė. Tik dvigarsių il, im, in, ir ir ul, um, un, ur, ui ar tarptautinių žodžių ol, om, on, or, ou tvirtapradė priegaidė žymima kairiniu kirčio ženklu: pilnas, kurmis, fondas.

Jei stipriau ištariama skiemens pabaiga, priegaidė yra tvirtagalė. Ji žymima riestiniu kirčio ženklu: klausymas, laivas.

SKIEMENS ILGUMAS IR KIRČIAVIMAS
Skiemuo	Skiemens centras	Kirčio ženklas	Pavyzdys
Trumpasis	Trumpasis balsis [a], [e], [o], [i], [u]	Kairinis	rasiu, vešiu, telefonas, visas, skanu
Ilgasis	Ilgasis balsis [a], [e] ne dvigarsyje	Riestinis ؜	rašo, retas
	Dvibalsis ar mišrusis dvigarsis, tvirtagalė priegaidė	Riestinis	bedarbis, geltonplaukis, greitis
	Dvibalsis ar mišrusis dvigarsis, tvirtapradė priegaidė	Dešininis	laimė, darbas, plaukas, leidžia

PAGRINDINIAI TAISYKLINGOS TARTIES REIKALAVIMAI
Tarties reikalavimai	Pavyzdys
Skirti trumpuosius balsius nuo ilgųjų kirčiuotuose ir nekirčiuotuose skiemenyse.	rastų – rąstų, siusti – siųsti, sodą – sodą, sūnus – sūnūs, gyvas – gyvūnas, režimas (valdymo forma) – rėžimas (brėžimas)
Skirti balsius e, ė, o nuo sutaptinių dvibalsių ie, uo kirčiuotuose ir nekirčiuotuose skiemenyse.	rėkia – riekia, grėbti – griebti, seną – sieną, pešimas – piešimas, odą – uodą, kopimas – kuopimas
Skirti dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės.	aušta – aušta, antis – antis (drabužio perskėlimas per krūtinę), varpas – varpas, versiu – versiu, keltis – keltis (pėdos pakilimas)
Laikytis kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisyklių: visi priebalsiai tariami minkštai prieš e, ė, i ir kitus minkštuosius priebalsius. Visais kitais atvejais priebalsiai tariami kietai.	koncertas, procesas, smulkmena, smulkmė, šašlykas, caras, asfaltas, paltus, palto
Laikytis priebalsių supanašėjimo ar praleidimo taisyklių (susiduriant dviem panašiems priebalsiams, tariamas tik antrasis).	dirbti, vesdamas, užsienietis, užsakyti, užžiebė, išsukti, išžengti

Daugiau

ĮTVIRTINAME

Kirtis padeda skirti vienodai rašomus žodžius. Garsiai perskaitykite pateiktus variantus ir pasirinkite tinkamą. Sugalvokite sakinių su pateiktuose sakiniuose nepavartotais žodžiais, pvz.: 1. Susirinkime šiandien vakare prie mokyklos.

1. (Susirinkime, susirinkime) aptarėme ateities planus. 2. Ar užsikimšote (ausis, ausis)? 3. Jau pražydo visos (gėlės, gėlės). 4. Nerado (laimės, laimės) ir svetur. 5. Jų (kovos, kovos) dar nesibaigė. 6. Atstovai derėjosi dėl (įkaito, įkaito). 7. Visi (kalba, kalba) apie džiaugsmą. 8. Abu turėjo (išlaidų, išlaidų). 9. Ir man (siūlė, siūlė) ten važiuoti. 10. Parašykite (tikslų, tikslų) adresą. 11. Pažymiai jiems mažai (rūpi, rūpi).

Taisyklingai perskaitykite žodžių poras ir paaiškinkite žvaigždute pažymėtų porų tarimą.

Mūšis – mušis, linas – lynas, pajuto – pojūtis, pasuko – posūkis, užkasti – užkąsti*, indas – indas (tautybė), šildo – šiltas, ilginti – ilgis, minti (pedalus) – minti (mįslę), ginti (šalį) – ginti (šalin), laisvė – laisvas, klausimas – klausymas, saulė – Saulius*, kaltas – kaltas, senelė – sienelė, siekimas – sekimas*, seka – sėkmę, veja – vėjas, vienodas – vienuolis, obelį – obuolys*, vilkas – vilke*, paltas – palte, smulkus – smulkmė, Valdas – Valius.

Taisyklingai perskaitykite pateiktus žodžius. Apibūdinkite jų kirčiuotus skiemenis. Kurie kirčiuoti skiemenys yra trumpieji, kurie – ilgieji? Kas sudaro šių žodžių skiemenų pagrindą?

Kirmėlė, smegenys, dukterys, visų, jaunas, jausmas, savo, telefonas, tikras, dovana, eina, visiems.

Balsu perskaitykite Giulijos Enders knygos „Žarnyno žavumynai“ ištrauką ir atlikite užduotis.

Kas sekundę inkstai kuo švariausiai filtruoja žmogaus kraują – kur kas geriau už kavos filtrą – ir dažniausiai jie dirba tą darbą visą gyvenimą. Mūsų plaučiai* suprojektuoti taip* gudriai*, kad iš tiesų* energiją naudojame tik įkvėpdami. Iškvepiame tiesiog savaime. Jei būtume permatomi, pamatytume, kaip* gražiai* jie* atrodo: tarsi* prisukamas automobiliukas stambiu planu, ir dar toks minkštas ir plautiškas*. Tuo metu, kai kažkuris iš mūsų sėdi sau mintydamas*: „Niekas manęs nemyli“, širdis dirba jam septyniolikatūkstantąją visos paros pamainą, – ir po tokių minčių ji tikrai turi teisę pasijusti ignoruojama.

Paryškinti žodžiai turi tvirtapradę priegaidę. Kodėl vieni dvigarsio dėmenys pažymėti dešininiu, o kiti – kairiniu kirčio ženklu? Aptarkite šių žodžių tarimą.
Žvaigždute pažymėti žodžiai turi tvirtagalę priegaidę. Sukirčiuokite juos. Kurį dvigarsio dėmenį pažymėsite riestiniu kirčio ženklu?
Aptarkite visus paskutinio sakinio žodžius, kurie kirčiuojami gale. Lėtai balsu perskaitykite šį sakinį, išlaikydami kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų ilgumą.

Daugiau

APIBENDRINAME

Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis.

Visi norime apsisaugoti nuo nematomų pavojų. Skaitydami laikraščius ir žurnalus sužinome apie gripo virusus, viskam atsparius mikrobus ar kitokius skandalus. Susidūręs su krize, vienas valgo salotas, kitas prausiasi po dušu, trečias internete ieško dezinfekcinių valiklių. Žmonės baimę priima skirtingai. Smerkti jų elgesį būtų paprasčiausia, bet svarbiau suprasti, iš kur kyla toji baimė.

Iš baimės kilusi higiena stengiasi viską nuvalyti arba nužudyti. Nelabai žinome, ką valyti, bet galvojame veikiau apie blogus dalykus. Tačiau de facto nuvalome viską – ir tai, kas bloga, ir tai, kas gera. Juk devyniasdešimt penki procentai bakterijų nepavojingos. Kuo aukštesni higienos standartai, tuo daugiau alerginių ligų. Net ir blogosios bakterijos gali būti naudingos, kol organizme su jomis vyksta treniruotės. Pavojinga tik tada, kai bakterijų atsiranda per daug, kai jos randa tobulas sąlygas: uždarą patalpą, drėgną šilumą ir virtuvę retsykiais skaniai pavalgyti. Priminsiu keturis būdus, kurie neleis bakterijoms veistis: plovimą, džiovinimą, valymą ir tinkamos temperatūros palaikymą.

(Pagal Giulijos Enders knygą „Žarnyno žavumynai“)

Nustatykite žodžius, kuriuos kirčiuotumėte kitaip. Aptarkite su mokytoju šių žodžių kirčiavimą.
Žodis higiena (2) gali būti tariamas dvejopai: vard. [higie-na], kilm. [higie-nos] ir vard. [higi-jena], kilm. [higi-jenos] (aut. pastaba: brūkšneliu (-) žymima skiemens riba). Kurį variantą pasirinkote?
Pasiskirstykite poromis ir balsu perskaitykite iš eilės po vieną 5 užduoties teksto sakinį, laikydamiesi taisyklingos tarties normų. Įsivertinkite, kaip sekėsi jų laikytis.