Temos reikšmingumas
- 1918 m. pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir pirmaisiais metais po jo protingi žmonės neabejojo, kad žmonija ir valstybės padarys viską, kad kito karo nebūtų. Didžiosios valstybės ėmė kalbėti apie diplomatijos ir taikaus susitarimo svarbą, tačiau totalitarinių valstybių siekiai atvedė žmoniją į dar vieną pasaulinį karą.
- Po Antrojo pasaulinio karo vieno iš žymiausių to meto mokslininkų Alberto Einšteino (Albert Einstein) paklausė: „Su kokiais ginklais bus kovojama Trečiajame pasauliniame?“ Žymusis fizikas atsakė: „Nesu tikras, su kokiais ginklais bus kovojama Trečiajame, bet Ketvirtajame pasauliniame kare bus kovojama su pagaliais ir akmenimis.“ Antrajame pasauliniame kare naudoti ginklai, ypač atominė bomba, visus sukrėtė, todėl manyta, kad per kitą karą žmonija susinaikins. Tačiau A. Einšteinui užduotame klausime nebuvo „jei“, tad ir atsakyme buvo „bus“.
- XX a. antroje pusėje ir XXI a. pradžioje kilus didesnei ar mažesnei politinei arba karinei krizei ne kartą manyta, kad žmonija vėl atsidūrė ant pasaulinio karo slenksčio. Vis dėlto valstybėms pavykdavo susitarti ir krizė nevirsdavo totaliniu karu. Tačiau, kol pasaulyje yra valstybių, puoselėjančių agresyvią politiką ir nepaisančių tarptautinių įstatymų ar naudojančių diplomatines suktybes, negalime būti saugūs.
„Keturiolika punktų“ taikai ir saugumui
Dar Pirmajam pasauliniam karui tebevykstant, imta svarstyti, kaip reikės gyventi po jo, kaip atrodys valstybės ir jų tarpusavio santykiai. Ryškiausia figūra šiuose svarstymuose tapo JAV prezidentas Tomas Vudras Vilsonas (9.1 pav.). Taip nutiko ne tik todėl, kad jis radikaliai pakeitė iki tol vykdytą JAV užsienio politiką, kurios esmė buvo ne dalyvauti sprendžiant Europos reikalus, o rūpintis savo regiono reikalais ir neleisti Europai į juos kištis. T. V. Vilsonas kalbėjo apie tokius iki tol Europoje menkai girdėtus dalykus kaip tautų apsisprendimas ir demokratinis, taikus tautų ir valstybių sutarimas. Tai labai skyrėsi nuo Europos valstybių suvokimo, kad svarbiausia yra didžiųjų valstybių galios pusiausvyra, o karas yra reikšminga priemonė valstybių tarpusavio santykiams reguliuoti. JAV prezidento pasiūlyta taikos ir užsienio politikos programa vadinama „Keturiolika punktų“ (A šaltinis).
Šią programą jis paskelbė 1918 m. sausio 8 d. JAV Kongrese. Pirmi aštuoni punktai, T. V. Vilsono teigimu, buvo pagrindiniai, juos tarptautinė bendruomenė įvykdyti privalėjo, kiti šeši – neprivalomi, tik rekomenduojami. Tiesa, vėliau publikuotoje programoje skirstymo nebuvo, be to, laikytasi kitokios numeracijos. Privalomi punktai: pirmas, taikyti atviros diplomatijos principus; antras, suteikti laivybos laisvę; trečias, siekti visuotinio ginkluotės sumažinimo; ketvirtas, panaikinti prekybos kliūtis; penktas, sureguliuoti kolonijinę sistemą ginčus sprendžiant nešališkai; šeštas, atkurti Belgiją; septintas, Vokietijai pasitraukti iš okupuotų buvusios Rùsijos imperijos žemių. Aštuntas tarptautinių santykių punktas buvo svarbiausias T. V. Vilsono sumanymas – įkurti tarptautinę taiką ir saugumą prižiūrinčią organizaciją (1919 m. buvo įkurta Tautų Sąjunga). Kaip jau minėta, kiti šeši punktai buvo neprivalomi. Pirmas, Prancūzijai atiduoti Elzasą ir Lotaringiją; antras, suteikti autonomiją tautoms, gyvenančioms Áustrijos-Veñgrijos ir Osmanų imperijose; trečias, pakoreguoti Italijos sienas pagal nacionalinę situaciją; ketvirtas, suteikti laisvę Balkanų tautoms ir valstybėms; penktas, garantuoti savarankiškumą turkiškoms Osmanų imperijos dalims ir Dardanelus paversti laisvąja zona; šeštas, atkurti nepriklausomą Lénkiją ir suteikti jai priėjimą prie jūros. Tokį „Keturiolikos punktų“ programos skirstymą į privalomus ir neprivalomus punktus galime laikyti esminiu jos trūkumu, nes akivaizdžiai vienur buvo radikaliai siekiama laikytis tautų apsisprendimo teisės, o kitur – ne. Kitas programos trūkumas – tai buvo tik gairės, programoje nenumatyta, kaip visa tai įvykdyti. Galima sakyti, kad „Keturiolikos punktų“ programa buvo T. V. Vilsono siūlomi tarptautinės politikos principai, paremti ne didžiųjų valstybių galia ir jų interesais, bet idealais, teise ir bendryste. Vis dėlto būtent „Keturiolikos punktų“ programa tapo atkuriamos taikos po Pirmojo pasaulinio karo pagrindu. Niekas kitos programos, labiau atitinkančios XX a. tarptautinės politikos dvasią, nepasiūlė.
Klausimai ir užduotys
- Kurios valstybės vadovas vykstant karui itin aktyviai dalyvavo svarstant būsimos taikos klausimus? Kaip manote, kodėl jis taip elgėsi?
- Paaiškinkite, kokia yra „Keturiolikos punktų“ programos esmė ir tikslas.
- Nurodykite du „Keturiolikos punktų“ programos trūkumus ir juos paaiškinkite.
TYRINĖKITE!
Internete raskite ne mažiau kaip penkias JAV prezidentą T. V. Vilsoną vaizduojančias karikatūras. Paaiškinkite kiekvienos pagrindinę mintį. Išskirkite karikatūrą, kuri, jūsų manymu, geriausiai apibūdina T. V. Vilsono vykdytą užsienio politiką.
Paryžiaus taikos konferencija
Kad nuspręstų, kaip atrodys taika, pasaulio valstybės 1919 m. sausio mėnesį susirinko į Parỹžių. Čia vyko taikos konferencija, joje dalyvavo ne tik didžiųjų, bet ir mažesnių valstybių atstovai. Taip pat atvyko dar nepripažintų valstybių delegacijos, jos siekė būti išgirstos. Tarp jų buvo ir jau atkurtos, bet tarptautinės bendruomenės dar nepripažintos Lietuvõs valstybės delegacija. Parỹžiaus taikos konferencijoje pirmuoju smuiku griežė trys valstybės: JAV ir jų prezidentas idealistas T. V. Vilsonas, Didžióji Britanija ir jos santūrusis ministras pirmininkas Deividas Loidas Džordžas (David Lloyd George) ir Prancūzijà su karinguoju ministru pirmininku Žoržu Benžamenu Klemanso (George Benjamin Clemenceau) pravarde Tigras (9.2 pav.). Ne taip gyvai, bet irgi matomai savo vaidmenį konferencijoje atliko Italija ir jos ministras pirmininkas Viktorijus Emanuelis Orlandas (Vittorio Emanuele Orlando). Į nugalėtojų konferenciją nebuvo pakviesta Rùsija, nes ji savavališkai, be sąjungininkių žinios pasitraukė iš karo.
Didžiąsias valstybes vienijo siekis sukurti stabilų ir taikų pasaulį, tačiau skyrė vizija, kaip tai padaryti. Pagrindinis Prancūzijos tikslas buvo nubausti Vokietiją ir sunaikinti jos karinę galią, kad ji nepajėgtų pakartoti savo veiksmų prieš prancūzus. Iš esmės prancūzai siekė atkeršyti, nes didelė dalis Pirmojo pasaulinio karo kovų Vakaruose vyko būtent jų teritorijoje, iš visų regiono valstybių Prancūzija labiausiai nukentėjo. Bet, kaip rodo tarptautinių santykių istorija, kerštas diplomatijoje yra prastas motyvas. Paryžiaus taikos konferencijoje dalyvaujančios JAV savo „Keturiolikos punktų“ programoje aiškiai pasisakė už taiką tarp tautų ir tarptautinį saugumą, tautų apsisprendimo teisę ir idealistinį suvokimą, kad Europa ir jos gyventojai gali susitarti dėl taikios ateities. Nors kovų JAV teritorijoje nevyko ir jų nuostoliai, palyginti su kitų valstybių, buvo minimalūs, neklausyti finansine donore tapusios valstybės buvo neįmanoma. O Didžioji Britanija atstovavo senosios tarptautinės politikos ideologijai. Anot jos, Vokietiją reikėjo nubausti, bet ne per smarkiai, kad ji galėtų atsigauti ir prisidėti prie Europos jėgų pusiausvyros. Vargu ar tokiai ministro pirmininko D. L. Džordžo pozicijai pritarė eiliniai britai, paliesti karo žiaurumų, praradę artimuosius ir laukiantys keršto. Taigi, nors šalių kuriamo taikos modelio vizija skyrėsi, jos pripažino diplomatinio susitarimo pirmenybę.
Paryžiaus taikos konferencija vyko su nedidelėmis pertraukomis iki 1920 m. sausio mėnesio. Per šį laiką buvo surengta daugiau kaip 1 500 posėdžių, veikė 58 komisijos, daugiausia jos svarstė konkrečių teritorijų reikalus. Konferencijoje buvo pasirašytos arba pradėtos rengti penkios taikos sutartys, svarbiausia iš jų – Versãlio taikõs sutartis (9.3 pav.), 1919 m. sudaryta su karą sukėlusia Vokietijà. Ši sutartis tapo pokario Europos tarptautinių santykių sistemos pagrindu, todėl neatsitiktinai taikos sutarčių visumai apibūdinti vartojamas terminas Versalio sistema. Be Versalio taikos, dar buvo sudarytos sutartys tarp Sen Žermeno ir Austrijos (1919 m.), Neji ir Bulgarijos (1919 m.) bei Sevro ir Osmanų imperijos (1920 m.). Taip pat 1920 m. pasirašyta Trianono taikos sutartis su Veñgrija.
Išsamiau susipažinkime su Versalio taikos sutartimi, kurią istorikai kartais nurodo kaip vieną iš Antrojo pasaulinio karo priežasčių. Sudaryti taikos sutartį su Vokietija buvo svarbiausias konferencijos uždavinys, tad jam skirta bene daugiausia laiko. Versalio taikos sutartyje Vokietijà pripažinta karo sukėlėja, todėl kaip bausmė jai buvo numatytos teritorinės, karinės ir ekonominės sankcijos (B šaltinis).
Skaudžiausia vokiečiams buvo prarasti dalį teritorijos (9.4 pav.), juk jų valstybė ne taip seniai buvo suvienyta, o dabar ją imta mažinti. Vokietija neteko visų savo kolonijų, Prancūzijai buvo perduota Elzasas ir Lotaringija, Belgijai – Epenas ir Malmedi, Šlėzvigo ir Holšteino žemėse turėjo būti surengtas plebiscitas, kad patys gyventojai nuspręstų, kam nori priklausyti: Vokietijai ar Danijai (po 1920 m. plebiscito šiaurinės žemės prijungtos prie Danijos). Be to, vokiečių žemėse buvo suformuotas vadinamasis lenkų koridorius – Lénkija gavo priėjimą prie jūros. Nuo Vokietijos atskirta Rytų Prūsija buvo padalyta į dvi dalis. Taip pat iš jos buvo atimtos dar dvi teritorijos: Gdanskas paskelbtas laisvuoju miestu, administruojamu Tautų Sąjungos, Klaipėdos kraštas taip pat pavestas Tautų Sąjungos priežiūrai. Taigi Vokietija neteko apie 13 proc. prieš karą valdytos teritorijos.
Ekonomines sankcijas sudarė trys pagrindiniai punktai: pirmas, Vokietija turėjo mokėti reparacijas, jų suma nebuvo apskaičiuota (tai turėjo būti padaryta vėliau); antras, Prancūzijai 15 metų laikotarpiui buvo atiduotas Saro kraštas – pagrindinis Vokietijos akmens anglių ir geležies rūdos gavybos regionas; trečias, iš Vokietijos buvo atimti užsienio bankuose laikomi aktyvai (apie 7 mlrd. dolerių) ir vokiečių turėti patentai. Karinės sankcijos buvo itin skaudžios vokiečiams: Reino kraštas paskelbtas demilitarizuotąja zona (ten negalėjo būti jokios kariuomenės), uždrausta karinė prievolė, kariuomenė sumažinta iki 100 tūkst. karių, uždrausta gaminti ginklus, taigi ir cheminį ginklą, sunkiąją karinę techniką, povandeninius laivus ir lėktuvus. Buvo labai sumažintas karinis jūrų laivynas. Taip nubaudus Vokietiją buvo tikimasi, kad užkirstas kelias kitam karui. Deja...
Be priemonių Vokietijai nubausti, Versalio taikos sutartyje buvo įrašyta T. V. Vilsono idėja sukurti tarptautinę už taiką pasaulyje atsakingą organizaciją – ji buvo pavadinta Tautų Sąjunga. Sukurti tokią organizaciją buvo nepaprastai sunku: nors jos pagrindinis tikslas – padėti išlaikyti taiką – buvo aiškus, dėl priemonių tam tikslui siekti kilo ginčų. T. V. Vilsonas manė, kad organizacija galės remtis moralės principais ir nebūtina tartis dėl konkrečių jos veiklos būdų, o Prancūzija siekė, kad Tautų Sąjunga turėtų galimybę veikti kaip karinė jėga, jei Vokietija vėl imtų kelti pavojų. Vis dėlto buvo sutarta, kad nauja tarptautinė organizacija remsis kolektyvinio saugumo principais, kai vienos valstybės saugumas laiduojamas visų valstybių pastangomis. Versalio sutartyje buvo pateiktas ir organizacijos statutas. Jame numatyta, kad organizacijai gali priklausyti bet kuri valstybė, už kurios narystę pasisakys du trečdaliai organizacijos narių.
Klausimai ir užduotys
- Kurios valstybės darė didžiausią įtaką Paryžiaus taikos konferencijai? Paaiškinkite, kodėl.
- Nurodykite, ko taikos konferencijoje siekė Prancūzija, JAV ir Didžioji Britanija.
- Kodėl į Paryžiaus taikos konferenciją atvyko ir nepripažintų valstybių atstovų?
- Nurodykite Versalio taikos sutartyje numatytas teritorijų pertvarkas.
- Kurios sankcijos, jūsų manymu, Vokietijai sukėlė daugiausia sunkumų? Nuomonę pagrįskite.
Versalio sistema
Taigi po Pirmojo pasaulinio karo sutriko didžiųjų Europos valstybių galios pusiausvyra. Prie to prisidėjo ir imperijų išnykimas: į atskiras valstybes suskilo Osmanų, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos. Europos politiniame žemėlapyje atsirado arba vėl nepriklausomomis pasiskelbė devynios šalys, tarp jų ir Lietuvà. Puoselėjant Versalio taikos idėjas deklaruota diplomatinio taikaus susitarimo tarp valstybių svarba. Ji ne kartą buvo pabrėžta tarptautiniuose dokumentuose. Deja, tai neužkirto kelio nei smulkiems ginkluotiems konfliktams, nei Antrajam pasauliniam karui. Svarbiu Versalio sistemos dėmeniu tapo Vokietijos reikalas. Versalio taikos sutartimi nuskriausta Vokietija puoselėjo revanšizmą, prisidėjo ir didžiuliai ekonominiai sunkumai, skatinantys jos piliečius reikalauti nesilaikyti sutarties.
Laikytis kolektyvinio saugumo principų turėjo skatinti Tautų Sąjunga. Jos narių skaičius pamažu augo, taigi atrodytų, kad turėjo augti ir įtaka, tačiau ji nedidėjo dėl kelių priežasčių. Pirma, nors organizaciją sugalvojo JAV prezidentas, ši valstybė netapo nare ir jos veikloje nedalyvavo, nes tam nepritarė JAV Kongresas. Taigi nebuvo kertinės narės, galinčios išlaikyti galios pusiausvyrą ir tarti lemiamą žodį. Antra, organizacija neturėjo realių priemonių valstybei agresorei nubausti, galėjo tik pašalinti ją iš organizacijos. Ypač tai atsiskleidė stebint Vokietijos, SSRS, Italijos, Japònijos agresyvią užsienio politiką. Nors Tautų Sąjungai nesisekė saugoti taikos, verta pripažinti, kad būta ir sėkmingų žingsnių, pavyzdžiui, 1922 m. ji Hagoje įkūrė Nuolatinį tarptautinio teisingumo tribunolą. Galima teigti, kad Versalio sistema gyvavo iki 1939 m., Antrojo pasaulinio karo pradžios, tačiau būtina prisiminti, jog 1933 m. naciams atėjus į valdžią Vokietijoje pradėta nesilaikyti sistemos ir netgi ją griauti.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite, kaip po Paryžiaus taikos konferencijos pasikeitė Europos politinis žemėlapis.
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Versalio taikos sutartimi Vokietija buvo per griežtai nubausta.
- Kokį vaidmenį atliko T. V. Vilsonas XX a. pirmoje pusėje kuriant tarptautinių santykių sistemą?
TYRINĖKITE!
Remdamiesi vadovėliu ir papildomais žinių šaltiniais parašykite 150–200 žodžių pasvarstymą „Kodėl Tautų Sąjungai nepavyko išsaugoti taikos?“
Europa po Antrojo pasaulinio karo
Padėtis baigiantis Antrajam pasauliniam karui buvo panaši į situaciją Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Dar prieš karo veiksmų pabaigą iniciatyvą į savo rankas paėmusios valstybės pradėjo svarstyti, ką reikės daryti po karo, kaip sukurti taikų pasaulį. Žinoma, Antrojo pasaulinio karo metais jaustas didesnis spaudimas – taika turėjo būti tvirta ir ilgesnė nei kelių dešimtmečių. V. Čerčilis siekė Europai grąžinti tradicinį galios pusiausvyros modelį: be karo nugalėtojų, galėjo būti ir pertvarkyta Vokietija. Jis suvokė, kad reikės atsvaros Soviẽtų Są́jungai. F. Ruzveltas puoselėjo viltį, kad nugalėjus nacius amerikiečiai galės pasitraukti iš Senojo žemyno ir didžiosios šalys pačios sugebės palaikyti taiką. J. Stalinas, be jokios abejonės, puoselėjo viltį, kad nereikės atiduoti to, ką pavyks užimti per karą. Taigi, taika buvo regima skirtingai.
1945 m. vasarį Jaltoje vykusi antihitlerinė konferencija nubraižė būsimos Europos gaires. Čia paskutinį kartą susitiko Didysis trejetas: F. Ruzveltas, V. Čerčilis ir J. Stalinas. Dažnai Jaltos konferencija kaltinama dėl to, kad pokario pasaulis buvo sukurtas neatsižvelgiant į tautų apsisprendimo teisę ir demokratiją, o konferencijos nutarimai laikomi Šaltojo karo pradžią nulėmusiais ir jokiu būdu taikos nesukūrusiais sprendimais.
Kadangi Sąjungininkai neabejojo savo pergale, šioje antihitlerinėje konferencijoje buvo nuspręsta, ką reikės daryti su Vokietija pasibaigus karui. Pirma, bus siekiama jos kapituliacijos. Turės būti įvykdyta šalies denacifikacija (panaikinta visas gyvenimo sritis persmelkusi nacių kurta ideologija). Antra, Vokietija turės būti nuginkluota, jos karo pramonė ir kariniai įtvirtinimai sunaikinti. Trečia, Vokietijos teritorija turės būti padalyta į tris okupacines zonas, jas administruosiančios JAV, Didžioji Britanija ir SSRS, bet buvo numatyta, kad jei Prancūzija norės, tai okupacinė zona bus priskirta ir jai administruoti. Ketvirta, buvo numatyta nubausti nacių karo nusikaltėlius. Penkta, Vokietija turės atsilyginti laimėtojoms už padarytą žalą ir atlyginti karo nuostolius. Šešta, 1939 m. sovietų okupuotas Lénkijos žemes buvo nuspręsta jiems palikti, taip pat suteikti papildomų teritorijų Tolimuosiuose Rytuose. O Lénkijai buvo numatyta suteikti dalį Vokietijos žemių kaip kompensaciją. Septinta, nuspręsta įkurti Jungtines Tautas, turėsiančias užtikrinti taiką pasaulyje. Be šių nutarimų, slaptai nuspręsta, kad SSRS įsipareigoja baigusi karo veiksmus Europoje įsitraukti į karą su Japònija.
Pasibaigus Jaltos konferencijai netrukus baigėsi karas Europoje (1945 m. gegužės 8 d.). Neliko bendro priešo, tad Sąjungininkams reikėjo dar kartą susitikti ir galutinai sutarti dėl taikos. Trečioji, paskutinė, antihitlerinė konferencija vyko Vokietijoje, Potsdame, 1945 m. liepos 17 – rugpjūčio 2 dienomis. Potsdamo konferencija, kitaip nei Paryžiaus taikos konferencija, truko neilgai, nes buvo sutarta derėtis tik dėl esminių, bendrųjų, principų ir nesileisti į smulkmenas. Šį kartą konferencijoje nebuvo tradicinio Didžiojo trejeto, nes, dar nesibaigus karui, balandžio mėnesį mirė JAV prezidentas F. Ruzveltas, prezidento pareigas pradėjo eiti Haris S. Trumenas (Harry S. Truman, 1884–1972), o konferencijai prasidėjus pasikeitė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas: vietoj V. Čerčilio šias pareigas pradėjo eiti Klementas Ričardas Atlis (Clement Richard Attlee, 9.5 pav.). Taigi, J. Stalinas buvo vienintelis šių konferencijų senbuvis. Jis akivaizdžiai siekė tuo pasinaudoti, bet naujieji Didžiosios Britanijos ir JAV vadovai buvo ne iš kelmo spirti ir sugebėjo atmesti didesnę dalį J. Stalino reikalavimų. Juolab kad prieš pat susitikimą JAV sėkmingai išmėgino masinio naikinimo ginklą – atominę bombą. Potsdamo konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skirtas Japònijai, vis dar vyko kovos su ja. Taip pat buvo baigta tartis dėl taikos Europoje po karo, jos kūrimo pagrindai buvo aptarti dar Jaltoje.
Galima sakyti, konferencija vyko gana maloniomis aplinkybėmis, nes baigėsi šešerius metus trukęs baisus karas. Kita vertus, Sąjungininkai suprato, kad jų niekas nebesieja, sąjungos nebėra, teliko formalumai. Konferencijoje (C šaltinis) buvo galutinai suderintas Vokietijos ir Austrijos, taip pat ir jų sostinių padalijimas į keturias okupacines zonas, administruojamas JAV, Didžiõsios Britanijos, Prancūzijos ir SSRS (9.6 pav.). Numatyta, kad bus suformuota nauja siena tarp Lenkijos ir Vokietijos, ji turės eiti pagal Oderio ir Neisės upes. SSRS gavo teisę valdyti Rytų Prūsijos šiaurinę dalį – Karaliaučiaus kraštą (jį sovietai pavadino Kaliningrado sritimi). Daug dėmesio konferencijoje buvo skirta nutarimams dėl Vokietijos denacifikacijos. Visa, kas susiję su nacių partija, turėjo būti ne tik uždrausta, bet ir ištrinta. Potsdame buvo galutinai nutarta įsteigti tarptautinį tribunolą, jo tikslas buvo nubausti karo nusikaltėlius. Tiesa, teisingumas palietė ne visus karo nusikaltėlius, o tik nacius. Darbą tribunolas pradėjo tų pačių metų rugsėjo mėnesį Niurnberge, buvusiame nacių partijos ideologijos lopšyje.
Daugelio tyrinėtojų teigimu, Potsdamo konferencijoje pokario Europa buvo galutinai padalyta į įtakos sferas (D šaltinis). Nors Vakarų Europos ir JAV vadovai siekė to išvengti, T. V. Vilsono idealizmo ir noro užtikrinti tautų apsisprendimo teisę neliko nė kvapo. Europa buvo padalyta į SSRS (Rytų ir Vidurio Europa) ir Vakarų (Vakarų Europa) įtakos sferas. Šiandien tarptautinių santykių blogiu pripažįstamas Molotovo–Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, o Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimai, leidę SSRS įsitvirtinti Rytų Europoje ir paminti tautų teisę gyventi pagal savo politinius norus, vis dar nėra iki galo tinkamai įvertinti. Galima teigti, kad pokario taikos sistemos pagrindą sudarė tai, kad buvo pasmerkta nacių ideologija ir jų veiksmai, panaikinti karo padariniai, denacifikuota ir demilitarizuota dviejų pasaulinių karų sukėlėja Vokietija. Vis dėlto taika buvo sutvirtinta patenkinant dalį kitos didžiosios valstybės – SSRS interesų. Tarptautiniai santykiai įgijo du galios centrus – JAV ir SSRS.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite Jaltos ir Potsdamo antihitlerinėse konferencijose dalyvavusias didžiąsias valstybes ir jų vadovus.
- Kuo buvo panašūs ir kuo skyrėsi didžiųjų valstybių tikslai Jaltos ir Potsdamo konferencijose?
- Ne mažiau kaip dviem įrodymais pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Potsdamo konferencijoje pokario Europa buvo galutinai padalyta į įtakos sferas.
- Įvertinkite Jaltos ir Potsdamo konferencijų reikšmę kuriant taiką Europoje po Antrojo pasaulinio karo.
TYRINĖKITE!
Pasidomėkite, kodėl 1945 m. V. Čerčilis nebebuvo Didžiosios Britanijos ministru pirmininku.
Darbas su šaltiniais
A šaltinis Iš JAV prezidento Tomo Vudro Vilsono „Keturiolikos punktų“ programos
I. Atviros taikos derybos, po kurių neturi būti jokių slaptų tarptautinių susitarimų, o diplomatija ateityje turi veikti atvirai ir viešai. <…>
III. Jeigu galima, pašalinti visus ekonominius barjerus ir nustatyti vienodas sąlygas prekybai tarp visų susivienijusių valstybių, pasirengusių išsaugoti taiką. <…>
VII. Belgija, su tuo sutiks visas pasaulis, turi būti evakuota ir atkurta be jokių bandymų apriboti jos nepriklausomybę, kuria ji naudojasi kaip ir kitos laisvos valstybės. <…>
VIII. Visa prancūzų teritorija turi būti išvaduota ir užimtos jos sritys sugrąžintos, o skriauda, kurią Prancūzijai padarė Prūsija 1871 m. dėl Elzaso ir Lotaringijos ir tuo beveik 50 metų sutrukdė pasaulio stabilumą, turi būti ištaisyta, kad, atsižvelgiant į visų interesus, būtų garantuota taika. <…>
XIII. Turi būti sukurta nepriklausoma lenkų valstybė, kuri jungtų teritorijas, neginčijamai apgyvendintas vien lenkų. Lenkija turi gauti laisvą ir patikimą išėjimą į jūrą, o jos politinė ir ekonominė nepriklausomybė ir teritorinė neliečiamybė turi būti garantuota tarptautine sutartimi.
XIV. Ypatinga sutartimi turi būti įkurta visuotinė tautų asociacija, kuri suteiktų tiek didelėms, tiek mažoms valstybėms politines nepriklausomybės ir teritorinio neliečiamumo abipusiškai naudingas ir vienodas garantijas.
Naujausiųjų laikų istorijos chrestomatija, 1918–1945 m., sud. Juozas Skirius, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 11–12.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite priežastį, kodėl buvo paskelbta „Keturiolikos punktų“ programa.
- Koks diplomatijos principas pabrėžtas ištraukoje? Kodėl buvo svarbu jį pabrėžti?
- Koks politinis principas, susijęs su tautomis ir valstybėmis, atsispindi pateiktuose punktuose? Paaiškinkite, kodėl jis svarbus programos autoriui.
- Kuris punktas, jūsų manymu, labiausiai keitė Europos politinį žemėlapį? Paaiškinkite, kodėl.
- Kuris programos punktas atspindi siekį sukurti pasaulinę kolektyvinio saugumo sistemą? Paaiškinkite, kaip šis punktas susijęs su kolektyvinio saugumo siekiu.
- Įvertinkite „Keturiolikos punktų“ programos reikšmę kuriant taiką pasaulyje po Pirmojo pasaulinio karo.
B šaltinis Iš Versalio taikos sutarties
1 str. <…> Visos valstybės, dominijos arba kolonijos <…> gali tapti Sąjungos nariais, jeigu už jų priėmimą pasisakys du trečdaliai Asamblėjos. <…>
8 str. Sąjungos nariai supranta, kad, norint išsaugoti taiką, reikia apriboti nacionalinį ginklavimąsi iki minimumo, suderinamo su nacionaliniu saugumu ir įvykdymu tarptautinių įsipareigojimų. <…>
10 str. Sąjungos nariai įsipareigoja gerbti ir saugoti nuo bet kokio išorinio užpuolimo visų Sąjungos narių teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę: užpuolimo, užpuolimo grėsmės arba pavojaus atveju Taryba nurodo priemones, kad būtų užtikrintas šio Įsipareigojimo įvykdymas. <…>
42 str. Vokietijai draudžiama turėti arba statyti įtvirtinimus kairiajame ir dešiniajame Reino krante į vakarus nuo linijos, nubrėžtos 50 kilometrų į rytus nuo šios upės. <…>
45 str. Kaip kompensaciją už anglių kasyklų sugriovimą Prancūzijos šiaurėje ir priklausančių iš Vokietijos reparacijų už padarytus karinius nuostolius sumos sąskaita pastaroji atiduoda Prancūzijos visiškon ir neriboton nuosavybėn laisvas nuo bet kokių skolų ar prievolių ir su išimtine eksploatacijos teise anglių kasyklas, esančias Saro baseine. <…>
231 str. Sąjunginės ir Susivienijusios vyriausybės pareiškia, o Vokietija pripažįsta, kad Vokietija ir jos sąjungininkai atsakingi už visą žalą ir visus nuostolius, kuriuos Sąjungininkėms ir Susivienijusioms vyriausybėms, ir piliečiams padarė Vokietijos ir jos Sąjungininkių sukeltas karas.
Naujausiųjų laikų istorijos chrestomatija, 1918–1945 m., p. 129–135.
Klausimai ir užduotys
- Kokia sąjunga minima pateiktoje ištraukoje? Koks vaidmuo jai buvo numatytas kuriant taiką pasaulyje po Pirmojo pasaulinio karo?
- Kuriai valstybei Versalio taikos sutartis buvo nepalankiausia? Paaiškinkite, kodėl.
- Kuris ištraukoje pateiktas Versalio taikos sutarties punktas, jūsų manymu, buvo skaudžiausias Vokietijai? Paaiškinkite, kodėl.
- Paaiškinkite, kodėl Versalio taikos sutartyje buvo numatyti punktai, susiję ne tik su Vokietija, bet ir su kuriama tarptautine organizacija.
- Kokią reikšmę Versalio taikos sutartis turėjo siekiant taikos po Pirmojo pasaulinio karo?
C šaltinis Iš Potsdamo konferencijos nutarimų
1. Atsižvelgiant į Susitarimą dėl kontrolės mechanizmo Vokietijoje, aukščiausią valdžią Vokietijoje vykdys Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausieji vadai, kiekvienas savo okupacinėje zonoje pagal atitinkamų savo Vyriausybių instrukcijas, taip pat drauge visą Vokietiją liečiančiais klausimais, veikdami kaip Kontrolės tarybos nariai. <…>
3. Vokietijos okupacijos tikslai <…> yra šie:
I) Visiškas Vokietijos nuginklavimas ir demilitarizavimas. <…>
II) Įtikinti vokiečių tautą, kad ji patyrė visišką pralaimėjimą ir kad ji negali išvengti atsakomybės.
III) Panaikinti nacionalsocialistų partiją ir jos filialus bei jos kontroliuojamas organizacijas. <…>
5. Kariniai nusikaltėliai ir tie, kas dalyvavo planuojant arba vykdant nacistines priemones, kurių rezultatas buvo žvėriškumai ir kariniai nusikaltimai, turi būti suimti ir perduoti teismui.
Naujausiųjų laikų istorijos chrestomatija, 1918–1945 m., p. 248–249.
Klausimai ir užduotys
- Kurioms valstybėms buvo suteikta teisė okupuoti Vokietijos teritoriją? Paaiškinkite, kodėl būtent joms.
- Nurodykite ištraukoje minimus Vokietijos okupacijos tikslus. Kaip manote, kuris iš jų buvo pats svarbiausias? Paaiškinkite, kodėl taip manote.
- Kokie sprendimai Potsdamo konferencijoje buvo priimti dėl karo nusikaltėlių?
- Kaip manote, ar po Antrojo pasaulinio karo nubaudžiant karo nusikaltėlius buvo visiškai įvykdytas teisingumas? Nuomonę pagrįskite.
- Kokią reikšmę Potsdamo konferencijos nutarimai turėjo siekiant taikos po Antrojo pasaulinio karo?
D šaltinis JAV diplomatas, istorikas Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) apie derybas su Josifu Stalinu
Vėliau Churchillis tvirtino, kad, išrinktas dar sykį, jis būtų Potsdame išprovokavęs persilaužimą ir pešte išpešęs susitarimą. Bet taip ir neatskleidė, kaip tai ketino padaryti. Viena aišku: palenkti Staliną susitarti buvo galima tik labai smarkiai spaudžiant – ir tai tik pačią paskutinę akimirką. Churchillio troškimas vienu ypu viską išspręsti tik išryškino Amerikos dilemą: joks Amerikos politikas nebuvo pasirengęs imtis tokio grasinimo ar spaudimo, apie kokį svajojo Churchillis ir koks būtų pritikęs Stalino psichologijai. Amerikos lyderiai dar nebuvo įsisąmoninę realybės, kad juo daugiau laiko Stalinas gaus vienpartinėms valstybėms Rytų Europoje kurti, juo sunkiau bus priversti jį pakeisti kursą. Amerikiečiai buvo pailsę nuo karo ir priešpriešos; jie labiau už viską troško, kad jų vaikinai grįžtų namo. Jie visiškai nenorėjo grasinti nauja priešprieša, juolab branduoliniu karu, dėl politinio pliuralizmo Rytų Europoje ar dėl jos sienų. Vieningą nusiteikimą priešintis komunistų užmačioms nusvėrė vieningas nusiteikimas nesiimti jokios karinės rizikos.
Henry Kissinger, Diplomatija, iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis, Vilnius: Pradai, 2003, p. 423.
Klausimai ir užduotys
- Ko siekė V. Čerčilis Potsdamo konferencijoje? Kodėl jam nepavyko to pasiekti?
- Kokiu būdu, anot istorijos šaltinio autoriaus, buvo galima palenkti J. Staliną?
- Kokias dvi JAV politikų klaidas, padarytas J. Stalino atžvilgiu, nurodo šaltinio autorius? Paaiškinkite, kaip šios klaidos keitė politinę padėtį Europoje.
- Ko karo pabaigoje, anot istorijos šaltinio autoriaus, labiausiai troško JAV? Kodėl?
- Ar Potsdamo konferencijai pavyko padėti pagrindus taikai pasaulyje? Atsakymą pagrįskite.
Sąvokos
Tautų Sąjunga – po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m. įkurta tarptautinė organizacija. Ji, remdamasi kolektyvinio saugumo principais, siekė užtikrinti taiką. Oficialiai panaikinta po Antrojo pasaulinio karo 1946 metais.
Versãlio taikà – nuostatų ir tarptautinių įsipareigojimų visuma, suformuota pagal Versalio taikos sutartį, kurią Antantės šalys pasirašė su karo kaltininke pripažinta Vokietija.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"