Vėjas
- Kiekvienas žinome, kas yra vėjas. O kaip jį įsivaizduoja poetė?
Violeta Palčinskaitė
VĖJAS
Net ir vėjas neramus
Turi vis dėlto namus.
Minkštas, lengvas marių dugnas.
Žalios jūržolės kaip duknos.
Jauną vėją supdama,
Kužda vėtra, jo mama:
Pailsėk tyloj, sūneli,
Nes laivai bures jau kelia.
Nes paskui – pati girdėjau,
Jiems reikės laimingo vėjo.
Pailsėk, pakol gali.
Kol ne svetimoj šaly.
Štai tau jūržolės kaip duknos, –
Mūs namučiai – marių dugnas.
jūržolės
jūrų žolės
- Kuo įdomus poetės eilėraštyje pavaizduotas vėjas?
- Koks jis? Atsakykite eilėraščio žodžiais.
- Užduokite vieni kitiems klausimų apie eilėraštį.
Vėtra – audra.
- Apibūdindama vėjo namus poetė piešia marių dugną. Koks jis? Su kuo jį poetė lygina?
Minkštas, lengvas marių dugnas.
Žalios jūržolės kaip duknos.
minkštas
- Išpainioję užsirašykite lietuvių priežodžius.
Dygus kaip... | žuvis vandeny. |
Tyli it ... | ežys. |
Baltas kaip... | pavasario sniegas. |
It – kaip, lyg, tartum.
- Kaip jūs užbaigtumėte šiuos priežodžius? Parašykite.
- Kaip manote, kodėl tokie palyginimai lietuvių tautosakoje atsirado?
- Kaip supratote penktą eilėraščio posmelį? Įsižiūrėkite į nuotrauką. Ji jums padės.
- Kokiais dar žodžiais galime atsisveikinti? Kaip manote, kodėl taip sakoma?
LAIMINGO VĖJO! | VISO GERO! |
SU DIEVU! | SUDIE! |
IKI PASIMATYMO! | IKI RYTOJAUS! |
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"